striaũbti, -ia, -ė. sriaubti:
1. Jis kai pabūna nevalgęs, tai parejęs ir striaubia. Kad striaũbia – net ausys linksta.
2. Kai prišoko karvė prie balos, tai striaũbė striaũbė, kol išsipūtė. Veršis insibrido sulig pilvo ežere ir striaubia vandenį. Striaũbia kap karvė.
3. Kad laka, tai laka – ne čerkele, o sklenyčia, kap vandinį striaũbia. Dieną vynpalaikį striaubia, naktį kortomis teškina.
4. siurbti, traukti: Dėlės kraują striaũbia.
5. miegoti knarkiant: Tai striaũbia Jasius!
apstriaũbti, -ia, àpstriaubė. apsriaubti 1: Vanduo àpstriaubė kojas. Apsìstriaubė (buvo nuklimpę į purvą) vežimo ratai – reik įtraukt po pastoge. Jis kad drėbs žodį, tai net apsistriaũbia (ilgam padaro nemalonų įspūdį) .
atsistriaũbti, -ia, atsìstriaubė siurbiant atsigerti: Atsìstriaubiau ligi sočiai.
įstriaũbti, -ia, į̃striaubė
1. įsiurbti, įtraukti: Jei žmogus pakliūtų po jos. galu, tai ir tą instriaubtų ir pakeltų debesysna.
2. įsriaubti
2. Insistriaubė kojon dėlė. Varputis tep insistriaũbęs (įsiskverbęs) žemėn, kad sunku išraut.
3. įsriaubti
3. Kap žemė čia minkšta, tai kap meti akmenį, tai tep ir insistriaubia. Insìstriaubė mūle kirvis ir guli. Insistriaũbus [vandenin] kulbė.
išstriaũbti, -ia, ìšstriaubė. išsriaubti:
1. Išstriaubė bliūdą kruopų.
2. Karvė du viedru vandens išstriaubė. Ar tik ne tris dienas svečių turėsim, per tiek laiko viską išstriaubs, nedejuok.
pristriaũbti, -ia, prìstriaubė
1. siurbiant pakankamai prigerti: Karvė jau prìstriaubė.
2. prisigerti svaiginamųjų gėrimų.
3. primirkti, prisigerti, prisisiurbti: Žemė prisistriaũbs kraujo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.