struzdė́ti, strùzda, -ė́jo.
1. drebėti, virpėti: Piemuo sušalęs strùzda, t. y. virpa. O kas liepia per visą dieną miške struzdėti tokiame šaltyje? Vienmarškinis struzdė́jo griaustinio išsigandęs.
2. vos gyvuoti, krutėti: Bet struzdù už pečiaus. Ką čia mano gyvenimas – struzdu kaip meška lauže, ir tiek.
3. nykti, skursti: Obelaitė pradė [jo] struzdėt, moja išdžius.
apstruzdė́ti, àpstruzda, -ė́jo. apskursti: Medelis, ir tus vienas, stovi sode apstruzdė́jęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.