stū́koti, -oja, -ojo, stukoti
1. belsti, barbenti, stuksenti, tauškinti: Klausau, kad kas stuk, stuk, stuk stū́koja sienon. Pirkion stū́koja ir stū́koja [toks paukštelis]. Prileidžia ir vėl audžia – tep be galo stovais stūkoja. Briedis tas atejo ir ėmė stukot langan. Atvažiavo meilelė pusėj naktelės, stūkoja langelin: atdarai dureles. Bernai su mergom tritata, tritata kojom stū́koja padlagan. Kad ta [vo] stūkot galvoj (kad smarkiai galvą skaudėtų) !. Ana ėmė stū́kotis: – Leiskit pirkion, man šalta.
2. mušti, daužyti, stumdyti: Tykus, tai visi stū́koja. Girtas stū́kojo bobą (žmoną) . Jis vis mažesnį už saũ stū́koja. Pradėjo jį stūkot per ausį.
apstū́koti. apmušti: Senį apstū́kojo, ir tiek. Jis grįžo gerokai apstū́kotas.
pastū́koti. pabelsti, pastuksenti: Užvažiuojam in mergos atšlaimą ir pastū́kojam po langu.
prasistū́koti prasistumdyti: Kas iš to, kad namie prasistū́kos – geriau leisiu ganyt.
pristū́koti. baksnojant prigrasinti: Aną pribaro, pristū́kojo, kad nelįst.
sustū́koti
1. sumušti, sudaužyti: Kap sutąsė, sustū́kojo, tai ir mirė.
2. susimušti, susistumdyti: Bobos dėl vaikų susistū́kojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.