.
stỹbti, -sta, -o.
1. augti į aukštumą, stiebtis: Burokai pasodinti stybsta. Stỹbsta vaikas.
2. menkėti stelbiamam: Rugiai stỹbsta pamiškėj.
apstỹbti. sumenkėti: Rugiai prie plaukėjimo – apstỹbo.
išstỹbti. išaugti aukštam ir plonam, ištįsti: Išaugęs Jonukas, išstỹbęs. Dar jaunas, bet išstỹbęs kaip nendrė. Iš pirmojo suolo pašoko išstybęs berniukas. Žiūrėk – jau išstỹbo išstỹbo tie pomidorai.
nustỹbti.
1. pasidaryti menkam, nuskursti: Jos vaikai nustỹbę (liesi, suvargę) . Šįmet vasarojus nustybęs – pagal žemę varpos. Tokie nustỹbę burokėliai, neauga. Rūtos daržely nustybę, smulkios, medžių nukalėtos. Žolės … nustuogia javus teip, kad jie nugelsta, nustybsta.
2. išaugti į stiebą, ištįsti, nulaibėti: Išaugo tie bulblazdžiai aukščiausi, nustỹbo.
prastỹbti. kiek paaugti: Vaikas mano jau prastỹbo.
sustỹbti. išaugti į stiebą: Rasi tenai žolynelį, baltu diegu uždygusį, žaliu stiebu sustỹbusį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.