šū́kaloti, -oja, -ojo. šūkalóti, -ója, -ójo. šūkauti:
1. Atsistojus an kalno ir šū́kaloja. Ko šūkalóji – čia tau ne giria! Ugnes [kareiviai] kūrina, šū́kaloja. Nešūkalok, čia giria, ir niekas tavęs neišgirs. Baloj nešūkalok, o tai velnią prisišauksi. Nešū́kalok kap padūkęs. Šūkaloja kaip skerdžius miške. Šūkaloja kaip velnias raiste. Viena čia tik Agotėlė šūkalójas. Tuomet man liūdna būna ir nei juoktis, nei šūkalot aš negaliu.
2. Atsigręžė raitasis, mato: trys rankomis mostaguoja, vienas per kitą šūkaloja.
3.
4. šūkauti 5: Jis. naktį, sako, šūkalojąs.
5. šūkauti
6.
apšū́kaloti. apšūkauti 1: Be reikalo žmogų apšū́kalojau.
pašū́kaloti. pašūkauti
1.
paršū́kaloti. paršūkauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.