supė́jas, -a. -à. supė̃jas, - à.
1. kas supa, linguoja (lopšį): Tokių metų pati toj supėjà buvau. Į lopšelį įdėjo, trys supė́jos veizėjo. Už tokį liūliavimą ir supimą tankiai supėja gaudavo metėną par nugarą. Lopšinių tekstai yra trumpučiai, ir supėjai reikia juos suverti į ilgą vėrinį. Supkit mane, supėjėliai!
2. kas judina, verčia svyruoti, siūbuoti į šalis: Visa gamta džiaugsmuos – visur žiedų žiedai, visur sruvus vanduo, vėjeliai supėjėliai.
apsupė́jas, -a. kas aplink apeidamas apsupa, apstoja, apgula. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.