apsvaigti

svaĩgti, -sta, -o.

1. jausti svaigulį, kvaitulį; darytis girtam arba lyg girtam: Nuo alaus jis ėmė svaĩgti. Gėrė, atrodo, ne ką mažiau už kitus, tačiau nesvaigo. Man svaĩgstasi (aš svaigstu) . būti smarkiai apimtam kokio jausmo, įspūdžio, sužavėtam: Ji svaĩgo džiaugsmu. Širdis svaĩgo jos grožiu.

2. suktis, kvaisti (galvai): Svaĩgsta man galva nuo tvaigo, nuo arielkos, iš rūpesčio, nuo trenkimo, o kvaista nuo dūmų pypkės. Man galva svaĩgsta. Viršukalnėse trūksta deguonies, skausta ir svaigsta galva, tirpsta, tinsta kojos. Reikia lingačiuot, galva svaĩgsta – negaliu grybaut. Galva jam svaigo, ėmė nemigis. Iš nuovargio ir alkio jam svaigo galva. Galva svaĩgsta iš bado. Negerai, kaip maža miego – galva svaĩgsta. Jau mun nu garų galva svaĩgsta. Kai galva svaigsta, sukasi, rūgščių kopūstų tveria, burokų skilčių, su rūgščia mazgoja. Svaigsta jiemus galva. Viskas nauja. Nuo įspūdžių svaigsta galva. Tamsta tokia geltonkasė, kad man tiesiog galva svaigsta.

3. kliedėti, svaičioti: Ji svaĩgo ir svaĩgo.

4. trikti, mišti (protui): Jam jau galva (galvelė) svaigsta.

5. netekti nuovokos, eiti iš proto, kvaišti: Ar svaigsti? Dar ką prasimanysi?
apsvaĩgti.

1. pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti: Zosė iš pradžios, apsvaigusi degtine, tylėjo ir maža tegirdėjo jų kalbos. Seniai neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo. Brolis Keleris apsvaigo nuo stipraus tavo midaus. Lig apsvaĩgstant nusigerti. Jie visi bus apsvaigę nuo opijaus. Jis apsvaĩgo nuo dūmų. Apsvaigstì nuo girtuoklių, pasigeri. Šalmėčių išgėriau arbatos – apsvaigaũ. Nuo laivo supimo apsvaigome. Apsvaigo ji ir pavargo nuo šilto, drėgno ir kvepiančio oro. Einu nustebęs, oru ir saule apsvaigęs. Ramiai stovėjo apsvaigęs miškas. patirti susižavėjimą, ekstazę, užsimiršimą: Pavojinga apsvaigti nuo pasisekimų.

2. apsisukti, apkvaisti (galvai): Galva mano apsvaĩgusi nuo gėrimo. Aš geriu po biškį – apsvaĩgsta pakaušis, ir gerai. Ar Strazdukui galvytė apsvaigo, ar šiaip kas pasidarė, tik ėmė ir įkrito vaikas upelin. Galva tokia negera, lyg apsvaĩgusi. Ale apsvaĩgus [galva],
rodos, kad smilčių pripilta. Apsvaigo vyrui galva nuo pagyrimų ir laimėjimų.

3. netekti sąmonės, apalpti: Apsvaĩgo tas vaikas nudribęs nuo matociklo. Cigonas pūpt iškritęs iš to medžio ir apsvaigęs.

4. netekti nuovokos, pakvaišti, pamišti: Laksto kaip apsvaĩgęs.
įsvaĩgti.

1. apsvaigti; apgirsti: Gerta naminio alaus, protarpiais – degtinės, užtat visi gerai įsvaigo. Niekados nemačiau jo įsvaigusio.

2. apsisukti, apkvaišti (galvai): Įsvaĩgo man galva nuo tūžos, nuo tvaigos.
išsvaĩgti. visiems ar daugeliui netekti sąmonės: Visi išsvaĩgo nuo garų.
nusvaĩgti.

1. apsvaigti; įkaušti: Išgėrę degtinės, nusvaĩgsta – visi tokie patys (pasigėrę visi vienodi) .

2. apkvaisti (galvai): Šiandien galvą jau nediegia, tik tep tokia nusvaĩgus. Tik nusvaĩgo nusvaĩgo galva, sakau, dabar jau reiks griūti.

3. netekti sąmonės, apalpti: Sumušta bitelė nusvaĩgo.

4. netekti nuovokos, pakvaišti.
pasvaĩgti.

1. pajusti svaigulį, kvaitulį: Ka y [ra] įkaitęs pečius, ben artie nebūk – pasvaĩgsi. Išgėrusi liekarstų, aš paliektu kaip pasvaĩgusi.

2. truputį apsvaigti, apkvaisti. Pasvaĩgusi galva. Nesmagiai miegojau – šįryt galva pasvaĩgus. Kad muno galva jau daba tokia pasvaĩgusi. Galva pasvaĩgsta, ta jau kojėms nebeisi niekaip. Galva tokia kažin ko kaip pasvaigusi – namo bėgsiu. | Širdis jau pasvaigo.

3. netekti nuovokos, pakvaišti: Durnas, padūkęs, pasvaigęs. Ar pasvaigaĩ, kad teip daug duodi? Pasvaĩgę avelės – lekia kai biesai, negali nė užturėt! Nelaimės ištikta, pasvaigsta, bėgioja aplink ir nebežino, kas daryti. Iš gailesio pasvaigo ir mirė. Jis kaip pasvaĩgęs iš rūpesčio, neišmano, kur eiti. Pasvaĩgęs (neregėtas, nepaprastas) gražumas aštuonianyto!
pasvaĩgusiai.

4. sutrikti, sumišti (protui): Jam visai galva pasvaĩgo.
pérsvaigti. visiškai apsvaigti.
prisvaĩgti.

1. nuo svaigalų apkvaišti: Nenoriu būti prisvaĩgęs.

2. būti kiek apsvaigusiam. Nuo vakarykščio gėrimo galva da i šiandie prisvaĩgus.

3. šiek tiek pritemti sąmonei.
susvaĩgti.

1. pajusti svaigulį, kvaitulį; apgirsti, įkaušti: Nuo alaus buvau teip susvaigęs, kad vargiai paėjau. Daugiau pabūk [miške, kur daug gailių],
tai tuoj susvaĩgęs. Susvaigaũ aš jau nuo tos šilumos.

2. imti svaigti, apsvaigti (galvai): Susvaĩgsta jam galva tankiai. Susvaĩgo galva nuo tų smalkių. Jau ma [n] čia par šilta, galvelė susvaĩgo.

3. netekti sąmonės: Jis susvaigo ir nieko nebejautė.

4. pakvaišti, pamišti: Domikė susvaĩgo, čia jau bėda. Susvaĩgo, susvaĩgo ir išejo iš proto.
užsvaĩgti. imti svaigti, apsvaigti (galvai): Galva užsvaĩgo, i nūvirtau. Kap dav [ė] akmeniu galvon, tai ir ažsvaĩgo galva.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svaĩgti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">jausti svaigulį, kvaitulį; darytis girtam arba lyg girtam: </span> Nuo alaus jis ėmė svaĩgti. Gėrė, atrodo, ne ką mažiau už kitus, tačiau nesvaigo. Man svaĩgstasi <span class="explanation"> (aš svaigstu) </span>. <span class="explanation">būti smarkiai apimtam kokio jausmo, įspūdžio, sužavėtam: </span> Ji svaĩgo džiaugsmu. Širdis svaĩgo jos grožiu. <br/>2. <span class="explanation">suktis, kvaisti (galvai): </span> Svaĩgsta man galva nuo tvaigo, nuo arielkos, iš rūpesčio, nuo trenkimo, o kvaista nuo dūmų pypkės. Man galva svaĩgsta. Viršukalnėse trūksta deguonies, skausta ir svaigsta galva, tirpsta, tinsta kojos. Reikia lingačiuot, galva svaĩgsta – negaliu grybaut. Galva jam svaigo, ėmė nemigis. Iš nuovargio ir alkio jam svaigo galva. Galva svaĩgsta iš bado. Negerai, kaip maža miego – galva svaĩgsta. Jau mun nu garų galva svaĩgsta. Kai galva svaigsta, sukasi, rūgščių kopūstų tveria, burokų skilčių, su rūgščia mazgoja. Svaigsta jiemus galva. Viskas nauja. Nuo įspūdžių svaigsta galva. Tamsta tokia geltonkasė, kad man tiesiog galva svaigsta. <br/>3. <span class="explanation">kliedėti, svaičioti: </span> Ji svaĩgo ir svaĩgo. <br/>4. <span class="explanation">trikti, mišti (protui): </span> Jam jau galva (galvelė) svaigsta. <br/>5. <span class="explanation">netekti nuovokos, eiti iš proto, kvaišti: </span> Ar svaigsti? Dar ką prasimanysi? <br/><b>apsvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti: </span> Zosė iš pradžios, apsvaigusi degtine, tylėjo ir maža tegirdėjo jų kalbos. Seniai neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo. Brolis Keleris apsvaigo nuo stipraus tavo midaus. Lig apsvaĩgstant nusigerti. Jie visi bus apsvaigę nuo opijaus. Jis apsvaĩgo nuo dūmų. Apsvaigstì nuo girtuoklių, pasigeri. Šalmėčių išgėriau arbatos – apsvaigaũ. Nuo laivo supimo apsvaigome. Apsvaigo ji ir pavargo nuo šilto, drėgno ir kvepiančio oro. Einu nustebęs, oru ir saule apsvaigęs. Ramiai stovėjo apsvaigęs miškas. <span class="explanation">patirti susižavėjimą, ekstazę, užsimiršimą: </span> Pavojinga apsvaigti nuo pasisekimų. <br/>2. <span class="explanation">apsisukti, apkvaisti (galvai): </span> Galva mano apsvaĩgusi nuo gėrimo. Aš geriu po biškį – apsvaĩgsta pakaušis, ir gerai. Ar Strazdukui galvytė apsvaigo, ar šiaip kas pasidarė, tik ėmė ir įkrito vaikas upelin. Galva tokia negera, lyg apsvaĩgusi. Ale apsvaĩgus [galva], rodos, kad smilčių pripilta. Apsvaigo vyrui galva nuo pagyrimų ir laimėjimų. <br/>3. <span class="explanation">netekti sąmonės</span>, <span class="explanation">apalpti: </span> Apsvaĩgo tas vaikas nudribęs nuo matociklo. Cigonas pūpt iškritęs iš to medžio ir apsvaigęs. <br/>4. <span class="explanation">netekti nuovokos, pakvaišti, pamišti: </span> Laksto kaip apsvaĩgęs. <br/><b>įsvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsvaigti; apgirsti: </span> Gerta naminio alaus, protarpiais – degtinės, užtat visi gerai įsvaigo. Niekados nemačiau jo įsvaigusio. <br/>2. <span class="explanation">apsisukti, apkvaišti (galvai): </span> Įsvaĩgo man galva nuo tūžos, nuo tvaigos. <br/><b>išsvaĩgti</b>. <span class="explanation">visiems ar daugeliui netekti sąmonės: </span> Visi išsvaĩgo nuo garų. <br/><b>nusvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsvaigti; įkaušti: </span> Išgėrę degtinės, nusvaĩgsta – visi tokie patys <span class="explanation"> (pasigėrę visi vienodi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apkvaisti (galvai): </span> Šiandien galvą jau nediegia, tik tep tokia nusvaĩgus. Tik nusvaĩgo nusvaĩgo galva, sakau, dabar jau reiks griūti. <br/>3. <span class="explanation">netekti sąmonės</span>, apalpti: Sumušta bitelė nusvaĩgo. <br/>4. <span class="explanation">netekti nuovokos, pakvaišti. </span> <br/><b>pasvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti svaigulį, kvaitulį: </span> Ka y [ra] įkaitęs pečius, ben artie nebūk – pasvaĩgsi. Išgėrusi liekarstų, aš paliektu kaip pasvaĩgusi. <br/>2. <span class="explanation">truputį apsvaigti, apkvaisti</span>. Pasvaĩgusi galva. Nesmagiai miegojau – šįryt galva pasvaĩgus. Kad muno galva jau daba tokia pasvaĩgusi. Galva pasvaĩgsta, ta jau kojėms nebeisi niekaip. Galva tokia kažin ko kaip pasvaigusi – namo bėgsiu. | Širdis jau pasvaigo. <br/>3. <span class="explanation">netekti nuovokos, pakvaišti: </span> Durnas, padūkęs, pasvaigęs. Ar pasvaigaĩ, kad teip daug duodi? Pasvaĩgę avelės – lekia kai biesai, negali nė užturėt! Nelaimės ištikta, pasvaigsta, bėgioja aplink ir nebežino, kas daryti. Iš gailesio pasvaigo ir mirė. Jis kaip pasvaĩgęs iš rūpesčio, neišmano, kur eiti. Pasvaĩgęs <span class="explanation"> (neregėtas, nepaprastas) </span> gražumas aštuonianyto! <br/><b>pasvaĩgusiai</b>. <br/>4. <span class="explanation">sutrikti, sumišti (protui): </span> Jam visai galva pasvaĩgo. <br/><b>pérsvaigti</b>. <span class="explanation">visiškai apsvaigti. </span> <br/><b>prisvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuo svaigalų apkvaišti: </span> Nenoriu būti prisvaĩgęs. <br/>2. <span class="explanation">būti kiek apsvaigusiam</span>. Nuo vakarykščio gėrimo galva da i šiandie prisvaĩgus. <br/>3. <span class="explanation">šiek tiek pritemti sąmonei. </span> <br/><b>susvaĩgti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti svaigulį, kvaitulį; apgirsti, įkaušti: </span> Nuo alaus buvau teip susvaigęs, kad vargiai paėjau. Daugiau pabūk [miške, kur daug gailių], tai tuoj susvaĩgęs. Susvaigaũ aš jau nuo tos šilumos. <br/>2. <span class="explanation">imti svaigti, apsvaigti (galvai): </span> </span> Susvaĩgsta jam galva tankiai. Susvaĩgo galva nuo tų smalkių. Jau ma [n] čia par šilta, galvelė susvaĩgo. <br/>3. <span class="explanation">netekti sąmonės</span>: Jis susvaigo ir nieko nebejautė. <br/>4. <span class="explanation">pakvaišti, pamišti: </span> Domikė susvaĩgo, čia jau bėda. Susvaĩgo, susvaĩgo ir išejo iš proto. <br/><b>užsvaĩgti</b>. <span class="explanation">imti svaigti, apsvaigti (galvai): </span> </span> Galva užsvaĩgo, i nūvirtau. Kap dav [ė] akmeniu galvon, tai ir ažsvaĩgo galva.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.