svélti, svẽla, svìlė
1. svilti
1.
2. svilinti: Meitėlį svẽla anys. Vienas turi kiaulės koją, o kitas svẽla paslėpsnius. Paskerdė kiaulę ir svẽla. Bėgu, bėgu, žiūrau – svẽla boba meitėlį. Jis, eidamas namo, pamatė kiaulę svelant. Pavadinkim poną vaitą, tegul svela gaidį greitą. Kiaulę svìlėm. Ot ima (traukia) ma [no] arklukas, kap ugnia svela. Ne galvoj kiaulei paršai, kad jau ją svẽla. Atsižada kiaulė paršų, kad ją svẽla.
apsvélti, àpsvela, àpsvilė. apsvilinti: Pirma àpsvela [kiaulės] nugarą ir šonus. Jie kiaulę triuškėm àpsvilė. Apsìsvilė kiaulę ir suvalgė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.