švietė́jas, -a. -à. švietė̃jas, -à.
1. kas šviečia, šviesą duoda, žibina: Švietėjà užsnūdo, skala iškrito, ką neužsidegėm. Senoji saulė švietėjė̃lė.
2. kas šviečia, lavina, prusina: Mokytojas – didžiausias liaudies švietėjas. Lietuvos švietėjai ir budintojai. XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios publicistai švietėjai turėjo tikslą šviesti liaudį, kad ji atsikratytų prietarų, išmoktų geriau tvarkyti savo gyvenimą, orientuotųsi politiniame gyvenime.
3. šviečiamosios filosofijos ir ideologijos šalininkas: Švietimo ideologai (švietėjai) perėmė renesanso humanistinius idealus, laisvamanybę, istorinį optimizmą, susidomėjimą antikos kultūra, kriticizmą. Švietė́jų filosofų idėjos.
4. šveitėjas 1: Kad aš ejau par kiemą, par žalįjį kiemelį, durų staktos spindėjo, kad švietėją regėjo.
apšvietė́jas, -a.
1. kas apšviečia – apšvietimo specialistas ar darbininkas: Teatro apšvietėjas.
2. kas teikia minčių šviesos: Dvasia šventa apšvietėjau!
nušvietė́jas, -a. kas nušviečia, paaiškina, duoda žinių: [Laikraštis – ] mūsų gyvenimo nušvietėjas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.