.
šviẽžyti, -ija, -ijo (swieżyć)
1. kauti (ppr. šūviu): Jo šautuvas gerai šviẽžija! Kaip patrinkėjo iš armotos, balsas šviežijo.
2. nusibaigti papjautam: Greit šviẽžijos kiaulis: kaip dūriau – tuoj ir negyvas. Kiaulės apyaušryj skerst negerai – negreit šviežijas.
apšviẽžyti. užmušti: Su tokiuo daiktu šerdamas, galėjai iš karto apšviežyt.
nusišviẽžyti. įsipjauti: Ai, pirštą jau nusišviẽžijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.