apšvirkšti
švir̃kšti, -čia, -tė (švir̃škė).
1. smarkiai veržtis. Alus iš bačkos švir̃kščia par šulus. Vanduo švirkštė iš žemės aukštyn. Vanduo švirkščia po ratu, šniokščia, putojas. Kraujas iš jos. švirkšte švirkščia. Sako, da vaikas rankas biškį krutina, kraujas švir̃kščia. Man patinka lašinėti virtieniai: parkandi, taukai švir̃kščia. | Buteliai tik švir̃kščia (daug geriama) .
2. purkšti, leisti, skleisti (skystį): Švirkščiamàsis įrankis. Kaip kirto [gyvatė],
rupūžė švir̃kštė savo nuodais an gyvatės. Kai mudu nusikraustėva nuo dramblio nugaros, jis kiek pakilo iš vandens, ėmė traukt galybę vandens į straublį ir švirkšt į beždžionę. Gaisrinykų mašina švir̃kščia vandenį. Kajetonas rūkė, kaip pro dantis švirkštė seiles. leisti švirkštu (vaistus): Sterilūs aliejiniai [kamparo] tirpalai švirkščiami po oda širdies darbui sustiprinti, kraujospūdžiui pakelti ir kraujotakai pagerinti.
3. švilpti, švilpauti: Ko tę anas švir̃kščia? Pats išeina medžian ir švir̃kščia. Anas kap pareina, tai švir̃kščia ir švir̃kščia. Jų berniokas tep gražiai švir̃kščia – kap paukštė. Per vartelius eidamas švir̃kštė, juokės – apgavo mus senus. Nešvir̃kšk, tau čia ne miškas! Prisigeria, paskui švir̃kščia per dantis. Seklyčioj nešvir̃kšk, bo velnias ateis. Reikia švir̃kšt – rasis vėjas. Kas tau sakė? – O Magdė švir̃kštė. Du bėga, du veja, keturi trepsia, o daugiau šimto švir̃kščia.
4. čiulbėti: Iš ryto ankstickai paukštės švir̃kščia. O tankiame švendryne iki įkyrumo švirkštė švendrinė lakštingala. Ties galva vyturėliai sidabrinėmis srovėmis švirkščia. Kokis jisai nedėkingas! – kalbėjo strazdas. – Kad manim žmonės tiek rūpintųsi, dieną ir naktį jiems švirkštau. čirkšti, griežti: Šokuoliai po rugieną šokinėja ir švir̃kščia.
5. ūžti, švilpti, ošti, šniokšti: Man vėjas apie ausis švir̃kščia. Net švir̃kščia, kaip teka Birbytas. Vėjuo papūtus, lendrės švir̃kšta. Kad lekia, net ausysa švirkščia.
6. šnypšti, prunkšti, šnopuoti: Nemūčyk kiškelio – net švir̃kščia žvėrelis iš baimės! Čertas žiemą tik švir̃kščia pie langus, pie kampus. Voverė piktai švirkštė, žerdama į akis skujų žvynus.
7. greitai bėgti, lėkti: Ir kaip žudabos avys vilką, tai ir švir̃kščia, ir bėga pas piemenį.
apšvir̃kšti, -čia (àpšvirkščia), àpšvirkštė. švirkščiant aplieti, apipurkšti: Àpšvirkštė vandeniu. Apsišvir̃kšti alumi. Spenių, Elziut, žiūrėtum, pienu sijoną apsišvirkštei.
atšvir̃kšti, -čia, àtšvirkštė
1. atpūsti skysčių iki kur nors, atpurkšti.
2. greitai atlėkti: Atšvirkščia vienoroz in mane su apdraustu laišku.
įšvir̃kšti, -čia, į̃švirkštė. įleisti, įpurkšti (skysčio): Pasidirbę švirkštą, vaikai nori kregždės lizdan įšvir̃kšti. įleisti švirkštu (vaistų): Kas kelias valandas atvykdavo seselė iš greitosios pagalbos ir įšvirkšdavo vaistų. Greitąją alerginę reakciją sukelia pakartotinai įšvirkštas serumas, antibiotikai.
iššvir̃kšti, -čia, ìššvirkštė. išleisti, išpurkšti (skystį): Pritraukęs pilną švirkštą, ìššvirkštė aukštyn. Žaibiškai iš urvelio iššoka voras ir iš pilvelio iššvirkščia lipnaus skysčio lašą.
nušvir̃kšti, -čia (nùšvirkščia), nùšvirkštė
1. nupurkšti: Vaiskrūmius nušvirkštė 5 % žaliojo akmenėlio skiediniu.
2. išspjauti: Dėdė Murma išsiėmė iš burnos pypkę ir nùšvirkštė pro dantis seilę.
3. nušnypšti: Gyvačių karalius tik nùšvirkštė ir pasleidė per mišką.
4. greitai nueiti, nuvažiuoti: Tas ir nušvirkštė savo keliu. Geras kelias buvo, tik nùšvirkštė!
5. nelikti, dingti: Lig Kalėdom itie baronai i nušvir̃kš (bus suvalgyti) . Va jau i nùšvirkštė šito malka (greit suneštos malkos) .
pašvir̃kšti, -čia, pàšvirkštė
1. pučiant pašlakstyti, papurkšti: Gavai nosin pašvirkšti!. Pats Skorupskis taip pat ėmė ruoštis žygiui: apsivilko paradinį mundurą ir, rūpestingai susisagstęs, pasišvirkštė odekolonu.
2. pašvilpauti: Paprašė, kad anas an liežuvio pašvirkštų̃. Atejęs tegul pašvirkščia pas laivuką – ir, sako, jis pasrodis. Kad tau ausysa pašvir̃kšt!
3. pačiulbauti.
4. pašvilpti.
paršvir̃kšti, -čia, par̃švirkštė. greitai pareiti, parvažiuoti, parlėkti: Pasėdėj [o] Alytuj an bulkų ir trečioj dienoj par̃švirkštė namo.
prašvir̃kšti, -čia, pràšvirkštė
1. pralėkti švirkščiant, prazvimbti.
2. praleisti (ppr. pragerti): Trim dienom algą pràšvirkštė. Ale gi tu šitiek daug turėjai pinigų, o dar̃ jau visus pràšvirkštei. Gerdamas be saiko ir didžiausią turtą prašvirkši.
prišvir̃kšti, -čia, prìšvirkštė
1. daug ko ar pilną ką pripurkšti, prileisti.
2. švirkščiant, švilpiant prisišaukti.
sušvir̃kšti, -čia (sùšvirkščia), sùšvirkštė.
1. švirkštu suleisti (vaistus): O kiek jam vaistų sùšvirkštė!.
2. sušvilpti: Praseisi tris žingsnius nuo budinko, sušvirkšì – i aš pribūsiu.
3. sučiulbėti, suklykti. Liepoje sušvirkštė volungė. Bus jis ten, kai vėžys sušvirkš, žuvis prakalbės.
užšvir̃kšti, -čia (ùžšvirkščia), ùžšvirkštė
1. užpurkšti, užlieti švirkšle ant ko.
2. imti švilpti, sušvilpti: Ùžšvirkščia – ateina vaikų. Ar tu gali tep ažšvir̃kšt? Paskui jis išej [o],
duris atspyrė ir ùžšvirkštė. Anys. žùšvirkščia ir toliau paduoda tuos arklius. Te tau šitas švirkšlys, ir kap tu norėsi, užšvirkšk atejęs miškan, tai aš atbėgsiu.
3. užkvarkti: Kad žùšvirkštė tokios kap varnos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.