švitìmas. → švisti 1: Pro švitìmą kėliau. Kai pabudau apydieniu, tai ligi švitìmo neužmigau. | Prieš pasirodant pašvaistės švitìmo, nu vidurnakty pačiam nueinu liki triobų.
apšvitìmas. → apšvisti 1: Išbuvo svečiuos ligi apšvitìmo.
nušvitìmas.
1. → nušvisti 4: Vėl viskas nušvito, ir tuo nušvitimu stovėjo prieš ją senoji močiutė.
2. → nušvisti 6: Jo godžiai klausos publika, o kartu atvestieji iš kalėjimo draugai pritaria nežymiais judesiais arba staigiu veido nušvitimu.
akių̃ nušvitìmas džiaugsmas: Tegu jis paima šiokią ar tokią, o nė viena už jo neturės akių̃ nušvitìmo.
prašvitìmas.
1. → prašvisti 1: Į prašvitimą, rytą. Žiemą tikro prašvitìmo nėra.
2. → prašvisti 10: Prašvitimas septynioliktame amžė [je].
sušvitìmas. → sušvisti 2: Galimas daiktas, kad novų sušvitimai kartojasi kas keli tūkstančiai metų. Sąmonės sušvitimo reiškiniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.