tárškinti (-yti), -ina, -ino
1. daryti, kad tarškėtų, barškinti: Su raktais tárškinti. Linus mindami tárškina. Lėkštes tárškinti. Pasiėmęs kokį daiktą ir tárškins, rodos, ka nagai nepakenta. Eina, puodus tárškina (žiūrinėja, kas verdama) . Anie barškina tárškina skambalą pasirišę. Lazda anas tárškina tvoron. Vieni ardavo, kiti važiuodavo, treti mintuvais tarškindavo. Bitėms spiečiant reikia skambinti ar tarškinti. Rytą eidavo jaunųjų prikelti: griežikai grieždavo, kiti į blėkas tarškindavo. Vieni tarškino po pilių gasus, žvirblius ūlyčio [je] gandindamys, kiti midaunyčių užstalėse sirpo uostus sukdamys. Rankose turėdamas pažandkaulius, kuriuose dar dantys, ir tarškina kiek įmanydamas. Plonienė virtuvėje tarškina kibirais. Kai prijojau prie dvarelio, prie uošvužio dvaružėlio bėrą žirgą mundrindams, pentinėlius tarškindams. Ką veiks kiaulė į bažnyčią? Knisti negal, o su kibirais niekas netarškina. Ans tárškinas kiaušiu dantis. Barškinuos tárškinuos – niekas nejunta. Kai aš atsikeliu, motina šaukia, kad aš tárškinuos. kiaušiniauti prieš Velykas, barškinant tarškyne: Ketvirtadienį i sako: – Velykos čia pat, a neisi tárškinti? belsti į duris: Tárškina, griežtas įsakymas: – Atidaryk duris! Reik žinoti, kaip tárškinti mergai, kad kito neįsileistų.
2. smarkiai, su tarškesiu ką daryti: Betarškindamys (besiūdami) jau gatavai išklerino mašiną. Putrius, žvilgčiodamas į popieriukus, tarškina skaitytuvais. Rupuižes baisias į bliūdą tárškino (dėjo) platų. Lėktuvai sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių. prastai atlikti muzikos kūrinį: Skambinti mokanti studentė scenoje pianinu tarškino fokstrotą. Žmogus tarškino gitara.
3. daužyti, trupinti: Žmonės nereikalingus daiktus tárškina.
4. kalenti snapu, kleketuoti: Gandras papnoja; su snapu tárškina. Blužnį pririšam, kaip suvalgo, tujau tárškina [paukščiai]. Gandras … ant kraiko tárškino snapą. Tripirštis genys kartais tarškina snapu, bet lėtai.
5. apžiūrėti ligonį stuksenant pirštais: Munęs netárškino, nežiūrėjo – žino muno ligą.
6. coire.
liežuviù tárškinti niekus kalbėti: Tarškina liežuviu kap lazda per strikolius.
aptárškinti. apžiūrėti ligonį stuksenant pirštais: Aptárškino i paėmė piningus.
atitárškinti
1. žaidžiant – į tarškinimą atsakyti tarškinimu: Vaikai tar tar muša aplink trobą: greitesnis pribėgęs atsitarškina su lazdele.
2. trankiai atvažiuoti: Atitarškino vartotojų bendrovės buhalteris.
ištárškinti.
1. greitai (ppr. tarškinant) padaryti: Par aštuonias nytis ištárškinau audeklą. Bematant ištarškinom pirmąją partiją [žaidimo]. Kad Judrimams margi geniai galvoj ištarškino šukelę.
2. vartojant, tarškinant padaryti išklerusį: Jam davė išklerusią, seną, ištarškintą mašiną ir pigiausiai mokamą darbą.
3. stuksenant pirštais išklausyti (ligonį): Ištárškino, išbarškino, vaistų kupetą prirašė.
4. su triukšmu ar prievarta išgabenti: Ištárškino, išmėtė iš dvaro par Sekmines. Jau Onos kraitį vakar ištárškino. Tirkšliai nėkaip negali užmiršti savo jauno kunigo Dogelio, kurį mūsų vyriausybė į Kretingą ištarškino. Išgąsdintas arklys tik pasispyrė ir perkūnu ištarškino Joną iš savo kiemo.
5. greitai, trankiai išsakyti, išpoškinti: Jei atsiminčiau, ištárškinčiau.
6. įbauginti, tarškinant ginklais: Ištárškina nedorėliai ir vyrus, ne vien motriškas.
7. coire.
nutárškinti.
1. su tarškesiu numesti.
2. vartojant išklerinti: Nutárškino grėbarką, ka niekam daba nebtinka.
3. nugabenti, nutratinti.
patárškinti
1. pabelsti, pabarškinti: Medį ka nori padžiovyt, sausio mėnesį patárškyk, i jis tą vasarą nudžiūs. Atejo, duris patárškino i nuejo sau. Vieną kartą par dieną gausi patarškinti su tokia tarškyne lovo [je] gulėdamas. Klebonas, patarškinęs staliuke, ties viena ir antra išdėjo po du sidabriniu pinigu po pusantro rublio. Pritūpęs pasitarškino bufetėlyje ir pastatė beveik pustuštį butelį.
2. sudaužyti: Patárškino vežimą po velnių.
3. papurkšti: Lubas patarškino, o visi langai, o durys [nebaltinti] !
4. nudanginti, nudardinti: Biesas patárškins tave kumet nons į peklą!
5. pagriebti, pražudyti: Velnias patárškino visą mano pelną! Giltinė aną patárškino, patárškins ir kitus. Anie galvotų planą vykdyti, jei vel [nia] s nepatárškintų.
partárškinti. pardanginti, pardardinti: Ka partárškino tus ponus! Vienąsyk mani autobusas partárškino vieną iš Kauno: pakeliais išlipo visi, i likau viena.
pritárškinti.
1. tarškinant su tarškyne paskelbti: Šiandien Salantūse pritárškino Daukanto varžytines. Eidamas par miestelį Lukauskis pritárškino jormarką. Tokio įsakymo nieks nepritarškino, ir aš neprivalau jo vykdyti.
2. tarškinant priausti.
3. tarškinimu privarginti: Kalsnojimas pritarškina jam pilnas ausis.
4. tarškinimu prikelti, prižadinti: Ana pritárškina ir pritárškina mumis su puodais bliūdais.
5. tarškinant skubinai prigabenti.
sutárškinti
1. subarškinti: Vėl kvailys guli lovo [je],
nieko neveikia, tik sutarškina du kartu par dieną. Jau buvo visai pritemę, kai jis sutarškino durų klengę. Čia po dienos kitos įeis giltinė ir sutarškins dalgiu.
2. sudaužyti, sutrupinti: Nu ali bliūdalius sutárškysitav! Ir visus jo kaulelius tę sutarškino.
užtárškinti
1. subarškinti.
2. tarškinimu paskelbti: Šiandien dvejas varžytynes užtárškino.
3. tarškinant tarškyne surinkti, gauti: Par dvi dieni užtárškinom septyniasdešim kiaušinių.
4. uždrožti, užduoti: Ka anam užtárškino par kojas, ir susileido.
5. tarškant ant ko ar už ko važiuoti. . tarškant pas ką užvažiuoti.
6. šnekėjimu, tarškėjimu užtrenkti (ausis): Bet ir tas vienas užtarškina ausis visiems!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.