tenė́ti, tẽna (tẽni), -ė́jo. tirštėti, stingti: Vanduo nuo išvirusių kaulų tẽna. Taukai jau pradeda tenė́t. Paž [iūr] ėk kamarėlė [je],
gal jau košeliena tẽna. Padėk viralą šaltai, kad imtų tenė́t. Kas neaiškiai jausta, staigiai ėmė tenėti, tvirtėti, valiai pritariant.
kraũjas gýslose tẽna. ima siaubas, baisu: Kraujas gyslose tenėjo.
aptenė́ti, àptena, -ė́jo. apgliaumėti: Aptenė́jusios lūpos ligonės, t. y. šlima apneštos.
sutenė́ti, sùtena, -ė́jo. virsti drebučiais, sustingti, sutirštėti: Jau sutenė́jo košelyna, košė, putra, t. y. sutirštėjo. Kur vanduo sùtena, vadinas drebulė, t. y. kosena, košelyna. Vyšnių sunka sutenė́jus. Sutenė́jo drebuliai. Sutenė́jo muno kleckynė. Putra visai sutenė́jusi. Parpeliai sutenė́jo. Sutenė́jo putrelė, gal valgyti. O kai sùteni, pašėlus košė ka tiršta. Purvas jau sutenėjęs. Tos kruopos sutenė́jo, gal i surūgo nuo vakar – kur tu bevalgysi! Maišai maišai, kol ans. užvirė i sutenė́jo. Jeigu man pienas nesutenė́jęs, nekišu ir šaukšto. | Riebaus žmogaus sutenė́jusias kojas pirm užmigimo smaukyk, braukyk.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.