aptikšti

tìkšti, tỹška (tỹkšta. týkšta. tiñška. tiñkšta), tìško.

1. mažais lašeliais kristi, taškytis į šalis: Vanduo tỹška į šalis važiuojant. Oi, tiñška [vanduo],
pastraukit šonan! Medus teip kvepia, nuo šakų tyška. Šneka mala, net jam seilės tỹška. Nebelyja, nebetiñkšta ant vandenio. Lupsiu teip, kad kraujai pro langus tìkš! Vaikai pasleido per balą bėgom, tai net vanduoj in viršų tìško. Kad suskabino bobos, net seilės tiñška. [Vaikinas] seilėmis tikšdamas pradėjo pasakoti. Myniau į purvą, kaip tìško po sijonu į pat čiukurą. Jei lyjant burbulai tykšta – lietus ilgiaus prasitęs. Kaip mūs žirgeliai bėgs, purvai į šalis tìkš. Ašaros taip ir tiško jam iš akių. Draudžiama pilti vandenį į rūgštį, nes tada rūgštis labai tyška. | Kad pluošia paupiu, net balos tỹška. Kur stoji, ten vanduo tỹška. pataikyti taškantis, užtikšti, nutikšti: Prieklėtis pastatytas, kad an durų netìkštų lietus. Tỹška į akis tos kruopytės iš to akmenio. Kur kraujas tiško, ten rožė dygo, kur galva krito, žemčiūgai blizga. lašnoti, lyti: Kur tau nelis – tiñška jau! Pradeda tikšti smulkus lietus. Lija tỹška – kas eis?! Jau tỹška tokiais dideliais lašais, tuoj bus lietaus.

2. sklisti į šalis ar kilti aukštyn, skristi: Tỹška viskas, žlega net langai. Kalė vinis, kad net žiežirbos tiško. Ten pjuvenos ir skiedors tyška. Visur ugnys iš strielbų tiškas, jau tiškas. Plyšta nuo riksmo miškas, jau miškas. kristi, atsimušti, atsispindėti: Jie turėjo merktis, kai saulės spinduliai tiško jiems į akis nuo vartomo mano rankose kalavijo. Ir ant visko krito tiško karšti spinduliai saulės.

3. pulti žemyn, kristi, griūti, virsti: Kaip tikši nuo arklio, tai į smertį sutrins. Kaip tìško ta mergaitė ant akmenų krūvos! Vakar buvo slydi, kad aš tiškáu! Viskas kai tìkš ant žemės, tai bus balius! Kai perniai tìško jis. – mislijau, nieko iš jo nebebus.
anttìkšti. užtikšti: Vienas lašas i mun anttìško. Uogas katile bemaišant anttìško ant rankos.
aptìkšti. apsitaškyti: Aptinšku. Aptiñška ratai purvyne, kad kelias blogas. Tai virė: lubos aptìško, sienas aptaškė. užtikšti: O kaip pataikė į tą pūslę, tai tie kraujai net ant lango aptiško.
ir ãkys aptỹška skaudu, baisu pasidaro: Kad rėš, ir ãkys aptìkš – tokie dabar vaikai. Padreba žodį – ir ãkės aptiñška.
atitìkšti. atatìkšti.

1. tyškant pasiekti: Kai jis kirto su lazda į vandenį, tai lašai lig manęs atitìško. Čia kraujas per šimtmečius atatiško.

2. tykštant atšokti: Lietaus lašai, atitikšdami nuo žemės, mirko ir pūdo pačias sienas.
įtìkšti.

1. tyškant pataikyti į kieno vidų, įlėkti: Purvo man įtìško akin. Kluoniui įtiško sūrymo į akis.

2. įgriūti, įsitėkšti: Dabokis, kad neįtìkštum į vandenį.
ištìkšti.

1. imti tikšti; išsitaškyti, išsišlakstyti: Pašluostyk aslą – pienas ištìško. Bepilstant pieną, ištìško taškas. Jam smaginės ištìško. Ir pasidarė balsas toks ant tos vietos ir ištiško juoda smala. Kalvis kaip jau duos su kūju, net seilės ištìško. Žąsinas Petrį pamatęs pavertė aukštynelką, su snapu gnaibė jo burną teip, jog dešimtyje vietų kraujas ištiško. Apvynėli žaliasis, puronėli gražusis, tavo putos ištìško, mano veidai išblyško. Vanduo ištiško toje vietoje, kur pavirto jos brolis žeme. Puiki sekmadienio nuotaika ištiško purslais.

2. išsisklaidyti, išskraidyti, išlėkti į šalis (ppr. kur nukritus, atsitrenkus): Ištỹkšta nukritęs abuolys. Stiklinė [nukritus ant žemės] ištiško. Obuoliai jau kai krisdavo žemėn, ir ištiñkšta. Turėjom sodą didelį, augdavo antaniniai, alyviniai, bulbiniai, net ištiñška, kai krenta. Mūsų laivai ištiško, susitrenkė į uolą, ir mes visi sukritom į jūrą. išsilieti, išsiskleisti. Atsibodus laukti, pagaliau ištikšdavo padangėn skaisčių spindulių pluoštas, ir pamažėl, it mirksėdama, išsirisdavo skaisti saulutė. Kas gi tenai už miško žiba, tvaska, ištiško? Iš visų strielbų ugnis ištìško.

3. užsimušti; tapti nebegyvam (ppr. iškritus iš kur ar sutrenkus): Išsigandus [meška] iškrito iš medžio ir ištiško. Duosiu (mušiu) – ištìkši! Tylėk, kaip duosiu ant sieną, tuoj ištìkši! Kad šitas jaučias būtų pamygęs ragais, ir būčia ištìškus. Vienas sūnus karuomenė [je] ištìško. Ištikšì, vaikel, kur tu tep leki?!

4. iškristi: Sakau, da būtum ištìškęs nuo tų salkų [bedažydamas]. Nelipk tei [p] aukštai į medį – ištìkši. Ir dantukai jau ištiško, ir veidelis jau išblyško.

5. išbalti, išblykšti: Ištìško, išbalo sirgdama kaip popieris. Tokia ištìškus ir dar tekėt ruošias. O teip tu ištiškęs kaip avižos grūdas. Sūnus išsitìškęs, t. y. išblyškęs.
nutìkšti.

1. nukristi lašais: Pienas pasiliejęs nutìško ant žemės. Tau putelė nutiško, man veidelis išblyško.

2. nulėkti, nuskristi atitrūkus, atskilus ir pan.: Kapojant cukrų, kartais kokia kruopelytė nutykšta toliau. Atgyjant mūsų tautai, nemažai turi skiedrų nutikšti. Aš kažin kur nutiškus (nutekėjusi) .

3. nukristi, nusitėkšti: Nutìško obulas ant žemės ir susproginėjo į šmotelius. Nutìško nū vežimo, bet nesusižeidė. Jojikas nutiško nuo žirgo.

4. paskleisti (šviesą): Saulelė nutiško drebančią šviesą ant pievų vejos.

5. išsigiedryti, nušvisti. Tikšte nusitìško oras, t. y. nusigydrijo.

6. nublykšti: Nutìškęs kaip ligonis. Koki aš dabar esu – nutìškusi, nudirbusi!
patìkšti.

1. imti tikšti, kiek tikšti: Bailys! – sušnypštė Martis, net seilės patiško. Sudulko ore plunksnos, net kraujas patiško.

2. pasiskleisti. . Už poros kilometrų, kairėje blynu patiškęs gražus Samanio ežeras.
partìkšti. pargriūti, parkristi: Nelėk teip smarkiai, partikši i nosį susigrūsi.
pratìkšti. pro šalį nutikšti.
pritìkšti.

1. prikristi lašų, prisitaškyti: Pritìško medaus, kaip griuvo liepa. Kad mažiau pritikštų vandens, ant čiaupo užmaunamas guminis žarnos gabalas.

2. pribyrėti, prisibarstyti: Sušluoja grūdus, kur pritỹška.
sutìkšti.

1. tyškant subėgti, lašais sukristi.

2. apsitaškyti: Drabužiai mano sutìško su vandenimi. Apniko lytus, ir sutìško muno vasarbačiai. Gaila kelnių, sutìkš kalkėm.

3. suirti, subyrėti, sudužti: Lėkštė tėkšt ir į smulkias šukeles sutiško. Kauleliai sutìško medžiui užgriuvus. Kaip aš tave tėkšiu į sieną, tai tu sutikši kai snarglys!

4. visiems sukristi, sugriūti, sugulti: Visi vaikai popietės sutìško. Šįryt sumigę, sutìškę visi paršiukai.
užtìkšti. tyškant užkristi, užlašėti: Bevirdamas verėnas užtìško man, ir nudegiau. Užtiñška mėlenė [ant drabužio],
i gatava (nebeišvalysi) . O kaip jam galvą kirto, tai kraujo užtiško karaliūnui ant veido. Jai užtìško kraujo lašiukas. Lietus nori lyt, man lyg taškiukai užtỹkšta. Užtìško rašalo ant knygų. Kur lietus neužtiško, ir parudavo lapai. Kaip visus spjaudo (šmeižia), ir geram žmoguo užtiñška.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tìkšti, </b>tỹška (tỹkšta. týkšta. tiñška. tiñkšta), tìško. <br/>1. <span class="explanation">mažais lašeliais kristi, taškytis į šalis: </span> Vanduo tỹška į šalis važiuojant. Oi, tiñška [vanduo], pastraukit šonan! Medus teip kvepia, nuo šakų tyška. Šneka mala, net jam seilės tỹška. Nebelyja, nebetiñkšta ant vandenio. Lupsiu teip, kad kraujai pro langus tìkš! Vaikai pasleido per balą bėgom, tai net vanduoj in viršų tìško. Kad suskabino bobos, net seilės tiñška. [Vaikinas] seilėmis tikšdamas pradėjo pasakoti. Myniau į purvą, kaip tìško po sijonu į pat čiukurą. Jei lyjant burbulai tykšta – lietus ilgiaus prasitęs. Kaip mūs žirgeliai bėgs, purvai į šalis tìkš. Ašaros taip ir tiško jam iš akių. Draudžiama pilti vandenį į rūgštį, nes tada rūgštis labai tyška. | Kad pluošia paupiu, net balos tỹška. Kur stoji, ten vanduo tỹška. <span class="explanation">pataikyti taškantis, užtikšti, nutikšti: </span> Prieklėtis pastatytas, kad an durų netìkštų lietus. Tỹška į akis tos kruopytės iš to akmenio. Kur kraujas tiško, ten rožė dygo, kur galva krito, žemčiūgai blizga. <span class="explanation">lašnoti, lyti: </span> Kur tau nelis – tiñška jau! Pradeda tikšti smulkus lietus. Lija tỹška – kas eis?! Jau tỹška tokiais dideliais lašais, tuoj bus lietaus. <br/>2. <span class="explanation">sklisti į šalis ar kilti aukštyn, skristi: </span> Tỹška viskas, žlega net langai. Kalė vinis, kad net žiežirbos tiško. Ten pjuvenos ir skiedors tyška. Visur ugnys iš strielbų tiškas, jau tiškas. Plyšta nuo riksmo miškas, jau miškas. <span class="explanation">kristi, atsimušti, atsispindėti: </span> Jie turėjo merktis, kai saulės spinduliai tiško jiems į akis nuo vartomo mano rankose kalavijo. Ir ant visko krito tiško karšti spinduliai saulės. <br/>3. <span class="explanation">pulti žemyn, kristi, griūti, virsti: </span> Kaip tikši nuo arklio, tai į smertį sutrins. Kaip tìško ta mergaitė ant akmenų krūvos! Vakar buvo slydi, kad aš tiškáu! Viskas kai tìkš ant žemės, tai bus balius! Kai perniai tìško jis. – mislijau, nieko iš jo nebebus. <br/><b>anttìkšti</b>. <span class="explanation">užtikšti: </span> </span> Vienas lašas i mun anttìško. Uogas katile bemaišant anttìško ant rankos. <br/><b>aptìkšti</b>. <span class="explanation">apsitaškyti: </span> </span> Aptinšku. Aptiñška ratai purvyne, kad kelias blogas. Tai virė: lubos aptìško, sienas aptaškė. <span class="explanation">užtikšti: </span> </span> O kaip pataikė į tą pūslę, tai tie kraujai net ant lango aptiško. <br/><b> ir ãkys aptỹška</b> <span class="explanation">skaudu, baisu pasidaro: </span> Kad rėš, ir ãkys aptìkš – tokie dabar vaikai. Padreba žodį – ir ãkės aptiñška. <br/><b>atitìkšti</b>. atatìkšti. <br/>1. <span class="explanation">tyškant pasiekti: </span> Kai jis kirto su lazda į vandenį, tai lašai lig manęs atitìško. Čia kraujas per šimtmečius atatiško. <br/>2. <span class="explanation">tykštant atšokti: </span> Lietaus lašai, atitikšdami nuo žemės, mirko ir pūdo pačias sienas. <br/><b>įtìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tyškant pataikyti į kieno vidų, įlėkti: </span> Purvo man įtìško akin. Kluoniui įtiško sūrymo į akis. <br/>2. <span class="explanation">įgriūti, įsitėkšti: </span> Dabokis, kad neįtìkštum į vandenį. <br/><b>ištìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti tikšti; išsitaškyti, išsišlakstyti: </span> Pašluostyk aslą – pienas ištìško. Bepilstant pieną, ištìško taškas. Jam smaginės ištìško. Ir pasidarė balsas toks ant tos vietos ir ištiško juoda smala. Kalvis kaip jau duos su kūju, net seilės ištìško. Žąsinas Petrį pamatęs pavertė aukštynelką, su snapu gnaibė jo burną teip, jog dešimtyje vietų kraujas ištiško. Apvynėli žaliasis, puronėli gražusis, tavo putos ištìško, mano veidai išblyško. Vanduo ištiško toje vietoje, kur pavirto jos brolis žeme. Puiki sekmadienio nuotaika ištiško purslais. <br/>2. <span class="explanation">išsisklaidyti, išskraidyti, išlėkti į šalis (ppr. kur nukritus, atsitrenkus): </span> Ištỹkšta nukritęs abuolys. Stiklinė [nukritus ant žemės] ištiško. Obuoliai jau kai krisdavo žemėn, ir ištiñkšta. Turėjom sodą didelį, augdavo antaniniai, alyviniai, bulbiniai, net ištiñška, kai krenta. Mūsų laivai ištiško, susitrenkė į uolą, ir mes visi sukritom į jūrą. <span class="explanation">išsilieti, išsiskleisti</span>. Atsibodus laukti, pagaliau ištikšdavo padangėn skaisčių spindulių pluoštas, ir pamažėl, it mirksėdama, išsirisdavo skaisti saulutė. Kas gi tenai už miško žiba, tvaska, ištiško? Iš visų strielbų ugnis ištìško. <br/>3. <span class="explanation">užsimušti; tapti nebegyvam (ppr. iškritus iš kur ar sutrenkus): </span> Išsigandus [meška] iškrito iš medžio ir ištiško. Duosiu <span class="explanation"> (mušiu) </span> – ištìkši! Tylėk, kaip duosiu ant sieną, tuoj ištìkši! Kad šitas jaučias būtų pamygęs ragais, ir būčia ištìškus. Vienas sūnus karuomenė [je] ištìško. Ištikšì, vaikel, kur tu tep leki?! <br/>4. <span class="explanation">iškristi: </span> Sakau, da būtum ištìškęs nuo tų salkų [bedažydamas]. Nelipk tei [p] aukštai į medį – ištìkši. Ir dantukai jau ištiško, ir veidelis jau išblyško. <br/>5. <span class="explanation">išbalti, išblykšti: </span> Ištìško, išbalo sirgdama kaip popieris. Tokia ištìškus ir dar tekėt ruošias. O teip tu ištiškęs kaip avižos grūdas. Sūnus išsitìškęs, t. y. išblyškęs. <br/><b>nutìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukristi lašais: </span> Pienas pasiliejęs nutìško ant žemės. Tau putelė nutiško, man veidelis išblyško. <br/>2. <span class="explanation">nulėkti, nuskristi atitrūkus, atskilus ir pan.: </span> Kapojant cukrų, kartais kokia kruopelytė nutykšta toliau. Atgyjant mūsų tautai, nemažai turi skiedrų nutikšti. Aš kažin kur nutiškus <span class="explanation"> (nutekėjusi) </span>. <br/>3. <span class="explanation">nukristi, nusitėkšti: </span> Nutìško obulas ant žemės ir susproginėjo į šmotelius. Nutìško nū vežimo, bet nesusižeidė. Jojikas nutiško nuo žirgo. <br/>4. <span class="explanation">paskleisti (šviesą): </span> Saulelė nutiško drebančią šviesą ant pievų vejos. <br/>5. <span class="explanation">išsigiedryti, nušvisti</span>. Tikšte nusitìško oras, t. y. nusigydrijo. <br/>6. <span class="explanation">nublykšti: </span> Nutìškęs kaip ligonis. Koki aš dabar esu – nutìškusi, nudirbusi! <br/><b>patìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti tikšti, kiek tikšti: </span> Bailys! – sušnypštė Martis, net seilės patiško. Sudulko ore plunksnos, net kraujas patiško. <br/>2. <span class="explanation">pasiskleisti. </span>. Už poros kilometrų, kairėje blynu patiškęs gražus Samanio ežeras. <br/><b>partìkšti</b>. <span class="explanation">pargriūti, parkristi: </span> Nelėk teip smarkiai, partikši i nosį susigrūsi. <br/><b>pratìkšti</b>. <span class="explanation">pro šalį nutikšti. </span> <br/><b>pritìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prikristi lašų, prisitaškyti: </span> Pritìško medaus, kaip griuvo liepa. Kad mažiau pritikštų vandens, ant čiaupo užmaunamas guminis žarnos gabalas. <br/>2. <span class="explanation">pribyrėti, prisibarstyti: </span> Sušluoja grūdus, kur pritỹška. <br/><b>sutìkšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tyškant subėgti, lašais sukristi. </span> <br/>2. <span class="explanation">apsitaškyti: </span> </span> Drabužiai mano sutìško su vandenimi. Apniko lytus, ir sutìško muno vasarbačiai. Gaila kelnių, sutìkš kalkėm. <br/>3. <span class="explanation">suirti, subyrėti, sudužti: </span> Lėkštė tėkšt ir į smulkias šukeles sutiško. Kauleliai sutìško medžiui užgriuvus. Kaip aš tave tėkšiu į sieną, tai tu sutikši kai snarglys! <br/>4. <span class="explanation">visiems sukristi, sugriūti, sugulti: </span> Visi vaikai popietės sutìško. Šįryt sumigę, sutìškę visi paršiukai. <br/><b>užtìkšti</b>. <span class="explanation">tyškant užkristi, užlašėti: </span> Bevirdamas verėnas užtìško man, ir nudegiau. Užtiñška mėlenė [ant drabužio], i gatava <span class="explanation"> (nebeišvalysi) </span>. O kaip jam galvą kirto, tai kraujo užtiško karaliūnui ant veido. Jai užtìško kraujo lašiukas. Lietus nori lyt, man lyg taškiukai užtỹkšta. Užtìško rašalo ant knygų. Kur lietus neužtiško, ir parudavo lapai. Kaip visus spjaudo <span class="explanation"> (šmeižia), </span> ir geram žmoguo užtiñška.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.