tìlkti, -sta (-a), -o. til̃kti; pamažu tilti, rimti. Visur jau tìlksta.
aptìlkti.
1. pasidaryti romesniam, apsiraminti, kiek pritilti: Rėksnys jau aptìlko, t. y. aptilo. Aptilko šūkaują. Kai paieškojo galvą, tuoj aptìlko. Negalėsiu viduje nusiraminti ir aptilkti. | Aptilko šuo. Ir vilkų stauguriavimų nebegirdėti – matyti, sukvailinti aptilko.
2. aprimti, aptilti. Ir oras jau aptìlko. Vakariop ir miške aptìlksta. Ant pavasarį vėjas kiek aptìlko. Regėjo, kaip, sujudus orui ir marioms, bežiūrint aptil̃ko vėjai ir šturmas.
3. pasidaryti gudriam, klastingam, suktam: Aptilkęs žmogus. Pasileidęs ant godo, aptilkęs.
nutìlkti. nutil̃kti.
1. nustoti kalbėti, triukšmauti, loti ir pan, nutilti: Kurie barės, nū jau tie nutilko, t. y. nutilo. Nutilko linksmi balsai, ir jaunikaičiai nuėjo į užpakalinį kambarį gulti. Nutil̃ko – nė vieno žodžio nebegirdėt. Anie tilkte nutilko kalbėti apie mumą. Paukštšuniai suranda paukštį, nutilksta.
2. nurimti, nuščiūti, nutilti. Nutìlko oras, išsišvietė saulė. Nutilko vėjeliai, nustojo čiulbėję paukšteliai. Visa gamta nutilksta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.