aptrėkti

trė̃kti, trẽkia, -ė.

1. gadinti, dergti: Kam trėksi tokį gyvuolį ne laiku pjaudamas, t. y. liesą avį vidurvasarį. Netrėk tep duonos – daugiau neturėsi. Kiaulės ėdalą tik trẽkia. Šitep gėryba trėkt: visa troba nusėta žirniais! Netašyk, tu tik medį trekì. Tokia siuvėja tik drobę trẽkia. Tu tik trėkt moki, o padaryt nieko nemoki. Pagamino [ūkininkas] gerą kuolą, kuriuo manė suvanosiąs, jei tikrai yra kokios ten laumės, kurios jam trekia avis. naikinti, žudyti: Kulkelės lėkė, bernelius trėkė, kap dalgė žolynėlį, lankelės dobilėlį.

2. niekais leisti, eikvoti, švaistyti: Trekì pinigus kaip vandenį. Kam treki ūkį? Neapsimoka an tokio nieko pinigas trėkt. Sūneliai, … mokykiatėse, veikiaus nepateikiat, pateikaudami tėvų lobio netrėkiat. Tėvas krovė prakaituodamas, sūnus trekia besijuokdamas.

3. teršti, tepti, purvinti: Nusirengęs uždegė lempą, kuri buvo musių trėkte nutrėkta ir kabojo ties skobnių viduriu. Nė vienas paukštelis savo lizdan netrekia. Ir kiaulė savo migin netrekia.

4. šmeižti, juodinti: Dar̃ ji mane in visus trẽkia.
aptrė̃kti, àptrekia, àptrėkė.

1. aprieti: Šuva pasiutęs visas kiaules aptrėks, t. y. sugadins, apries. Padlos (šunys) pagenda, paskui àptrekia gyvulius.

2. apteršti. . Apsitrėksì kurpaites [purvyne]. netekti gero vardo: Kap mergaitės apsìtrekia.

3. apšmeižti, apjuodinti.
ištrė̃kti, ìštrekia, ìštrėkė.

1. išgadinti, padaryti netinkamą: Turėjom daug senyvių andarokų, bet ìštrėkėm. Nūnai vaikai ìštrėkė daržą. Kad būt karvė neišsitrė̃kus (neišsimetus) ! Išsitrėkė (pragaišo) daug iš jų. neparej [o]. išžudyti, išmušti: Ìštrėkė visą jų vaiską. Ima žmonės šaudyti, išeina karaliaus žmona ragana, ima kerauti, kulkos atgalio lekia ir žmones muša. Daug ji tokiu būdu ištrėkė žmonių.

2. niekais išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Pragėrė [mišką],
niekais leido, žydams atiduodavo už pusbonkį, ištrėkė, kiek turėjo. Sūnus ìštrėkė viską, ką tėvas paliko. Tai kiek žmones ìštrekia pinigų an visokių gėrimų! Anys … juos. bevelijo … ant niekniekių ižtrė̃kt.
nutrė̃kti, nùtrekia, nùtrėkė.

1. sunaikinti, niekais paleisti: Vėjai obuolius nùtrėkė, t. y. ne čėsu nukratė. Kiek tu čėso nùtrėkei, kiek tu balanų išderkei!. Jauno paršo jeknos, plaučiai tai tep ir nùstrekia. Baisu! Ir pinigo tiek neteksi, ir ūkis nusitrėks. Kap nùstrėkė kur, tai ir nerasi. žūti, nugaišti: Daug jaunimo nusìtrėkė dėl ligų. Nustrėkė karvė – tokia riebi ir dar tik po telio. Žala šerstis neina man ranka – tokia buvo godna telyčia ir nùstrėkė. Ėmė sirgt, sirgt [arklys],
tep ir nùstrėkė.

2. nuteršti: Lemputė maža, musių nutrėkta. sugesti, netekti gero vardo: Nùstrėkė merga – tiesiog nuej [o] šuniu [i] an uodegos.

3. išeikvoti, iššvaistyti: Jis nùtrėkė, kiek turėjo.
patrė̃kti, pàtrekia, pàtrėkė. niekais nuleisti: Pàtrėkei paršą, t. y. neišpenėtą ne laike papjovei. Jo garbė nepatrėkta, alba nepakrutinta, pasiliktų. išnaikinti: Žmonis patrė̃ks [kariaudami],
daugiau nieko!
sutrė̃kti, sùtrekia, sùtrėkė

1. padaryti netinkamą, sugadinti: Sùtrėkė drabužį betaisydamas. Ne tiek valgo, kiek sùtrekia, – kap paršas. Sùtrėkė šitiek medžio ir gerų namų nepastatė! Nieko nepadarei, tik medžiagą sùtrėkei. Sùtrėkė tik audeklą, o kas iš jo dar̃ daryt?! Kokis nedamokytas tik rūbą sutrė̃kt [ų]. Tik žiūrėk, kad šviežios [mielės] būtų ir žmona veltui miltų nesutrėktų. Šienas [sulytas] sùstrėkė. | Visa diena sùstrėkė. Oras sùstrėkė. užmušti: Nugriaus kada vėjas [liepą] ant tvartų, gyvulius dar sutrėks. Krisdamos žemyn [kulkos] daug žmonių sutrėkė.

2. išeikvoti, iššvaistyti: Tiek sùtrėkė pinigo ir nieko nesutaisė.

3. apsileisti, apskresti: Nekainas, nu netikęs, nu nežiūro, ar jam gražu, ar ne, sutrė̃kęs žmogus. netekti gero vardo: Merga sùstrėkė. Žmogus sùstrėkė.
užtrė̃kti, ùžtrekia, ùžtrėkė.

1. sugadinti, uždergti: Pirm sėjos grūdų įdėk į daigą, bandydamas, ar dygs, kad neužtrė̃ktum žemės, jei nedygs. Tokia sėkla tik lauką užtrėksì. Ùžtrėkė rugius, pasnigo anksti, būt nor arkliai pavaikščioję. Tik burną be reikalo ùžtrėkiau [žemėtais grybais].

2. užteršti, supurvinti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trė̃kti, </b>trẽkia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">gadinti, dergti: </span> Kam trėksi tokį gyvuolį ne laiku pjaudamas, t. y. liesą avį vidurvasarį. Netrėk tep duonos – daugiau neturėsi. Kiaulės ėdalą tik trẽkia. Šitep gėryba trėkt: visa troba nusėta žirniais! Netašyk, tu tik medį trekì. Tokia siuvėja tik drobę trẽkia. Tu tik trėkt moki, o padaryt nieko nemoki. Pagamino [ūkininkas] gerą kuolą, kuriuo manė suvanosiąs, jei tikrai yra kokios ten laumės, kurios jam trekia avis. <span class="explanation">naikinti, žudyti: </span> Kulkelės lėkė, bernelius trėkė, kap dalgė žolynėlį, lankelės dobilėlį. <br/>2. <span class="explanation">niekais leisti, eikvoti, švaistyti: </span> Trekì pinigus kaip vandenį. Kam treki ūkį? Neapsimoka an tokio nieko pinigas trėkt. Sūneliai, … mokykiatėse, veikiaus nepateikiat, pateikaudami tėvų lobio netrėkiat. Tėvas krovė prakaituodamas, sūnus trekia besijuokdamas. <br/>3. <span class="explanation">teršti, tepti, purvinti: </span> Nusirengęs uždegė lempą, kuri buvo musių trėkte nutrėkta ir kabojo ties skobnių viduriu. Nė vienas paukštelis savo lizdan netrekia. Ir kiaulė savo migin netrekia. <br/>4. <span class="explanation">šmeižti, juodinti: </span> Dar̃ ji mane in visus trẽkia. <br/><b>aptrė̃kti, </b>àptrekia, àptrėkė. <br/>1. <span class="explanation">aprieti: </span> Šuva pasiutęs visas kiaules aptrėks, t. y. sugadins, apries. Padlos <span class="explanation"> (šunys) </span> pagenda, paskui àptrekia gyvulius. <br/>2. <span class="explanation">apteršti. </span>. Apsitrėksì kurpaites [purvyne]. <span class="explanation">netekti gero vardo: </span> </span> Kap mergaitės apsìtrekia. <br/>3. <span class="explanation">apšmeižti, apjuodinti. </span> <br/><b>ištrė̃kti, </b>ìštrekia, ìštrėkė. <br/>1. <span class="explanation">išgadinti, padaryti netinkamą: </span> Turėjom daug senyvių andarokų, bet ìštrėkėm. Nūnai vaikai ìštrėkė daržą. Kad būt karvė neišsitrė̃kus <span class="explanation"> (neišsimetus) </span> ! Išsitrėkė <span class="explanation"> (pragaišo) </span> daug iš jų. neparej [o]. <span class="explanation">išžudyti, išmušti: </span> Ìštrėkė visą jų vaiską. Ima žmonės šaudyti, išeina karaliaus žmona ragana, ima kerauti, kulkos atgalio lekia ir žmones muša. Daug ji tokiu būdu ištrėkė žmonių. <br/>2. <span class="explanation">niekais išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: </span> Pragėrė [mišką], niekais leido, žydams atiduodavo už pusbonkį, ištrėkė, kiek turėjo. Sūnus ìštrėkė viską, ką tėvas paliko. Tai kiek žmones ìštrekia pinigų an visokių gėrimų! Anys … juos. bevelijo … ant niekniekių ižtrė̃kt. <br/><b>nutrė̃kti, </b>nùtrekia, nùtrėkė. <br/>1. <span class="explanation">sunaikinti, niekais paleisti: </span> Vėjai obuolius nùtrėkė, t. y. ne čėsu nukratė. Kiek tu čėso nùtrėkei, kiek tu balanų išderkei!. Jauno paršo jeknos, plaučiai tai tep ir nùstrekia. Baisu! Ir pinigo tiek neteksi, ir ūkis nusitrėks. Kap nùstrėkė kur, tai ir nerasi. <span class="explanation">žūti, nugaišti: </span> Daug jaunimo nusìtrėkė dėl ligų. Nustrėkė karvė – tokia riebi ir dar tik po telio. Žala šerstis neina man ranka – tokia buvo godna telyčia ir nùstrėkė. Ėmė sirgt, sirgt [arklys], tep ir nùstrėkė. <br/>2. <span class="explanation">nuteršti: </span> Lemputė maža, musių nutrėkta. <span class="explanation">sugesti, netekti gero vardo: </span> Nùstrėkė merga – tiesiog nuej [o] šuniu [i] an uodegos. <br/>3. <span class="explanation">išeikvoti, iššvaistyti: </span> </span> Jis nùtrėkė, kiek turėjo. <br/><b>patrė̃kti, </b>pàtrekia, pàtrėkė. <span class="explanation">niekais nuleisti: </span> Pàtrėkei paršą, t. y. neišpenėtą ne laike papjovei. Jo garbė nepatrėkta, alba nepakrutinta, pasiliktų. <span class="explanation">išnaikinti: </span> Žmonis patrė̃ks [kariaudami], daugiau nieko! <br/><b>sutrė̃kti, </b>sùtrekia, sùtrėkė<br/>1. <span class="explanation">padaryti netinkamą, sugadinti: </span> Sùtrėkė drabužį betaisydamas. Ne tiek valgo, kiek sùtrekia, – kap paršas. Sùtrėkė šitiek medžio ir gerų namų nepastatė! Nieko nepadarei, tik medžiagą sùtrėkei. Sùtrėkė tik audeklą, o kas iš jo dar̃ daryt?! Kokis nedamokytas tik rūbą sutrė̃kt [ų]. Tik žiūrėk, kad šviežios [mielės] būtų ir žmona veltui miltų nesutrėktų. Šienas [sulytas] sùstrėkė. | Visa diena sùstrėkė. Oras sùstrėkė. <span class="explanation">užmušti: </span> Nugriaus kada vėjas [liepą] ant tvartų, gyvulius dar sutrėks. Krisdamos žemyn [kulkos] daug žmonių sutrėkė. <br/>2. <span class="explanation">išeikvoti, iššvaistyti: </span> </span> Tiek sùtrėkė pinigo ir nieko nesutaisė. <br/>3. <span class="explanation">apsileisti, apskresti: </span> Nekainas, nu netikęs, nu nežiūro, ar jam gražu, ar ne, sutrė̃kęs žmogus. <span class="explanation">netekti gero vardo: </span> </span> Merga sùstrėkė. Žmogus sùstrėkė. <br/><b>užtrė̃kti, </b>ùžtrekia, ùžtrėkė. <br/>1. <span class="explanation">sugadinti, uždergti: </span> Pirm sėjos grūdų įdėk į daigą, bandydamas, ar dygs, kad neužtrė̃ktum žemės, jei nedygs. Tokia sėkla tik lauką užtrėksì. Ùžtrėkė rugius, pasnigo anksti, būt nor arkliai pavaikščioję. Tik burną be reikalo ùžtrėkiau [žemėtais grybais]. <br/>2. <span class="explanation">užteršti, supurvinti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.