aptrinti

trìnti (trýti), -a (trẽna), trýnė (-o).

1. spaudžiant ką nors brūžinti į ką: Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų. Trýnė trýnė in pušį [veršis],
i skilo lenta. Trinù ten į tą molį, šukuoju tą avino skūrą. Žagarės girioje baigė trinti, gludinti ragus danieliai. Jeigu šuva snukį trìna į sniegą, bus atodrėkis. Trẽna subinę į krėslą (nenusėdi), nora lėkti. Atsisėsk ir trìnk subinę an žemę. Čia jau nieko nepadarysi, nors šikna žemę trýsi. Ožkelės linksmai mekeno, glaudėsi prie mergytės, trynėsi galvas į jos pečius. Par linkminį [spuogas] vis judinas i trẽnas. kasyti: Trynė kaklus į tvorą išleistos prasivaikščioti karvės. Į adveriją trýdavom kuprą. Trinąs kaip žydas su niežais. Arklys trinasi šonus į medžius. Į beržą tarpukaktį trinasi paaugęs veršiukas. Jis trìnas trìnas atsigulęs į tą ūžvalkalą. Pastaldžiais trìnsias i trìnsias – utėlės ėda. Iš kūdros išlindo dumblina kiaulė žvieglė ir trynėsi į tvorą. Kiaulės trinas į sienas prieš lytų. Kaip kiaulė trìnas, tai i šernai. Kap bėgo karvė trintis nuo varmų, musių – žagaruosna inbėgo. Trìnas kaip kiaulė į torą. Nesitrink kaip kiaulė ant sąsparą. braukyti, brūžinti vieną į kitą: Ans rankas trìna trìna – nu ką darysma? Trẽna ranką į ranką iš džiaugsmo. Trẽna rankas iš džiaugsmo – uždirbau. Ateina čia tie, bambas trindamì pašoka. Ponas Dievas paėmęs iš jo [akmeniukus] ir ėmęs tuos du į kits kitą trinti. Trìnti pagaliukus vienas į kitą. Su trinamaisiais, ant ugnies užkūrimo vartojamaisiais šakalėliais reik labai dabotingai apsieitis. Jis rankas tol trýnės, kol jos paraudonavo. Nykštukas buvo toks smagus, kad prilindęs pakuteno jai žanduką, trindamasis delnus ir čiulpsėdamas. Medžiai trinas vienas su kitu ir girgžda. Virvės ir lynai, jei ilgai trinas, teipojau užsidega. Medis su medžiu trìnasis [važiuojant medinašiu vežimu] – tepalo nebuvo. Šokt kaip šokdavo! Dabar, kaip žiūrì, rūrom trìnas. Čia jau ne uogavimas, kai nugarom trìnamės. | A Dievas te trankosi, ne Dievas – oras trìnasi. Besitrinančios oro masės sukuria elektrinį lauką.

2. spaudžiant kuo nors brūžinti: Raumatu serganti esu, sąnarius trýniau. Aš naktį trinù trinù kaip žiogas tus rietus – nebtveruos, kas čia y [ra] ? Prieš atakaitą įkaitinu pusiaują ir trinù. Trìnk trìnk – patrynimas labai gerai nuo sumušimo. Trenù aš anam rankas, kojas, o ans kaip neatsigauna, taip neatsigauna. Trìna ranka sušalusius pirštus. Rankos naktim tirpsta, tai atsikėlus trinù, vaikštau. Trẽna kojas išsukinėtas. Reikia kojas trìnt, kai sopa. Trýniau tas kojas visokiais vaistais, nemačijo. Vaikas nosi trina, musėt miego nori. Pradeda kartais nosikę trýt: trìns trìns, kol užmiegta. Netrìnk, o tai pradės akis perštėt. Nakčia sėdái ir triñ' akis – ir išsiliečysi. Tešmuoj sutino, paskorė tai ėmiau trìnt kiškio taukais. Šiaudais šonus karvei trìnk. Pilvą maigiau, šiaudais trýniau teliokui – buvo išpampęs. Trìnk su sniegu, kiteip neatgaivinsi odos. Atšalus kokį sąnarį, su sniegu trina. Veidą nušalau: ir sniegu trýniau, ir pirštinėm, ir niekas nepadėjo. Duosiu duosiu trìnt sausai; tai dažnai išgaišta [guzelis]. Aš anus. trinù su kamparu, kiek tik begaliu. Pavasarį parstupo lapais rankas trìna, o rudenį uogom. Kai gyvatė įkanda, tai reikia su gvazdikėliais trint. | Trìna su kreida, su dalgiu skuta [dirbamą kailį]. Jį. trìna ir trìna, net kol jis pasdaro minkštas. Pušį ragais trìna, derina jau badyt mūs veršis. Trìni trìni [karštuvais],
i išsikedena vilnos. Ašis vežimo ilgai trinama užsidega, kad nepateptais ratais greitai važiuoji. Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina. Ypač vėrė akį ir trynė nosį trąši, kvapni pelėžirnių giminė. Trìnk, nevėdink (dirbk negaišdamas) . Kojom mina, pilvu trìna, kur žiojas, te kiša (audžia) . Kumščiais trinuos akis ir žiovauju. Puolė į ežerą, nardė ir taškėsi, ligi raudonumo trynėsi krūtinę, rankas. Su musmėriums trẽnas – gydos ratkulitą (radikulitą) . Vieton šnapso vidun, trinkis degtine kas antrą rytą. brūžinant naudoti: Vis liuob pelenūse [skalbti],
muilą iškada trìnti. Kurie tarnaudavo – muilo netrìnk – muilas būdavo brangus. galąsti: Anas. netrìntas. tepti paviršių tepalu ar šiaip kuo: Joniukas trìna patalnią, blynus kepa, o pati gulia. Sviestu testa trìna blyną. Tąj smala trýnė ratus. Netrìntas – baisiai sunkus [dviratis]. | Rankas šlapink, miltais trìnk sitnyką minkydama. Pudra nosį trìnti. Tarkšloja kai netrinti ratai! Trìnsi – važiuosi, netrìnsi – nevažiuosi. šveisti, šiūruoti, valyti: Padlagą trindavom su šluotražiu. Kur sėdėjai ažu stalo, šluotražėliu trìnsiu. Marė, vandenį pasigrobusi, išlėkė į krautuvę grindų trinti. Vario puodas trintinas. Jei kas pabučiavo į ranką, kad ana trýs su tokiais muilais. Visaip vargšė trynė ir šveitė, bet kraujo dėmės nuo kiaušinio nenyko. daryti švarų, sausą, šluostyti: Trýnė veidą. Trìna skepetaite akis. Tą pusbutelkį anam sugirdžiau, išejo burną trìndamas. Nereikia pirštais peiluko trýtie, kai nuplauji. Kai mašinoj linelius minam, dažnai panosę rankove trìnam. Pakar' an knolio (vinies) abrūsą trìntis. šluostantis šalinti: Trýnėsi ašaras.

3. dildyti ką parašytą ar nubrėžtą: Brėžia ir trìna, brėžia ir trìna. Trìnamoji guma (trintukas) . Tušas visai nesìtrina.

4. braukiant ir spaudžiant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: An krūtinytės tų garstvyčių trìndavom naminių. Skauda – naminių vaistų trýk, i gerai. Vaistų duodavo išgert ar trìndavo. Ar anus. reik trìnti a tepti? Panosį su žibalu trìndavo [nuo kirmėlių]. Kiek čia tų vaistų nebuvo – i trinamų̃, i geramų! Trẽnamus vaistus parvežiau. Anie. nežinojusys: trýnusys [česnaką] į nekeptą duoną, o į nekeptą nètrinas.

5. daryti paviršių lygų, gludinti, šlifuoti: Trinamasis popierius (švitras) .

6. gniaužant, brūžuojant skalbti, mazgoti, grumdyti, žlugti: Drabužius trenù su rankomis iš šarmo išėmus. Trýsi trýsi su toms rankoms [drabužius]. Visoms boboms nariai kiauri būs, ka trìnsi. Nebuvo tos mados, ka trìntumi [skalbinius],
anus turėjai muštinai išmušti. Visą dieną trenù drobužius – pridėvėjo vyrai kupetas. Rankom trýnė skelbinius, tai net rankų delnai buvo nuplyšę. Rūbai išmirksta, tai tada mažiau reikia trìnt. Trìnsi trìnsi šitą žlugtą. Rankom trìnam žlugtą, mazgojam – didžiausi plovimai. Dvi dienas trìnam [žlugtą],
dieną šutinam, trečią – skalbiam. Skalbimas trim dienom: ryto trìnsiu, poryt plausiu, užryt džiausiu. Ryto [j] žlugtą trìnsme. Su rankom pasveldavom milus: karštu [v] andeniu piliam, trìnam trìnam. Nevirindavo seniau [drapanų],
nieko: trinì te ant bačkos tą pakraštį, ir gatava. Trìndavom [skalbinius] an trintuvo – mašinų gi nebuvo. Lenta toki buvo išpjaustyta, kur trìns, nu ta trinamóji lenta. grumdant, skalbiant valyti, šalinti: Purvus iš rūbo trýti.

7. braukant, spaudant maigyti, gniaužyti: Juosiuos. mirko, kol jau jie išsiplūšėja, o paskui juosiuos trýk pagal rankas, ir tie spaliai byra. Ištraukia iš sodželkos [linus],
trìna. Kad rankos neprakaituotų, trinama terp delnų piktadilges. maigant lukštenti: Kap rugius pjovėm, tai trýnėm varpas kišeniuosan. Mokytiniai, būdamys alkani, pradėjo skabyti ir trinti varpas rugių, ir ištrynusys valgė.
trintinaĩ. Trink trintinai ražus kūlių kulant. turėti ypatybę braukant spaliams atšokti nuo pluošto: Trìnas – tai jau jo. pluoštas skirias. Kada jau trìnas, spaliai išbyra, tada jau atsiklojėję linai. Patrynei – ir trìnas, kad atsklojėjęs [linas]. Pažiūri nuėjęs: jeigu trìnas [linai],
tai geri. Kada jie. pradeda trìntis, tada galima kelt [iš linmarkos].

8. gniuždant smulkinti, trupinti, traiškyti: Kanapius deda į bliūdą i trìna, ir ištrina – paliekta pienas. Tas kanapes, būdavo, trìna mūs tėvelis puode, pieną padaro – valgom. Aguonas tokion čerpėn trìndavom. Kap neturėj [o] aguonų, tai kanapes trýnė ir baltė. Žmonys smulkydavo grūdus trindamì terp akminų. Kruopas trìndavom – nugrūsdavom, nugrūsdavom. Garsvyčias trina terlėj. Sėmenus tai mašinomi trìna ir aliejų daro. Su ranka įdeda saują ir trìna, ir maigo [sėmenis]. Labai skanu būdavo su silke trýta. Kuoj gi kitu bulbaites trintų̃, jei buomo neturėtų. Kap trinì uogas su cukrum, tai pasdaro tiršta kap jeknos. Tas ubagas teip gražiai žiūri ir žiūri in tą kuciaus galvą taboką trindamas. O tu, taboka, mano rudoji, aš tave netrìnsiu. Per nedėlėlę taboką tryniau. Kam tos bobos? – Parakam trint. Kai [p],
kai [p] aguonėlę trìna? Tabako trinamas medelis. Akmuo trinamas. Seniausias girnų tipas yra trinamos girnos – tai akmeninė gelda, kurioje sutrinami grūdai apvalainiu ar plokščiu akmeniu. Daug galėtų, jei subine druską trinti mokėtų. Kuisiai pipirus trìna (spiečiai šokinėja) . Trìnas uogos terp pirštų, šlapia, nespartu rinkt. Mėlynės jau prinokę – trìnasi. grūdant, maigant ką gaminti: Košę iš bulbų trìna. Menturiu košę trìna. Cibulainę trìndavo, druskos dėdavo [į vandenį] ir su bulvėm valgydavo. malti: Medinės girnos privaryta geležių, špyžiaus, žinai, kad gerai trìna. Tos girnikės trìna, čypia kai devynios žiurkės. Trìndavo trìndavo an tų girnų. | Šito trintà mėsa jau reiks katei ataduot. Kas trìna, kas nètrina [mėsos],
kaip kurs išmano, kaip kuri šeimininkė. Lauke gimęs, lauke augęs pareina namo trintis. virškinti: Ėjo valanda, per kurią visa energija reikia suvartoti valgymams trinti. Pilvas jau blogai trina.

9. trėškiant naikinti, žudyti: Netryk tų musių ant tų langų. Ir renki, ir trinì [kolorado vabalus]. Nu tei [p] trinù, nu tei [p] trinù [kirmėlę] – išejo toks mauras. Trynė tankai gyvus, kas darės!

10. graužti, kapoti: Trìna trynėlės stalą – medžias aliksnio. Gavo vaistų patept namui, kad trynėlės netriñt. Voverušku nètrina kirmėlės. Čia vienais metais labai trýnė [kirmėlės] kopūstus. Sėt naudą reikia pučiant žiemiui vėjui – netrins kirmėlės. ėsti: Pelės miežius trìna. Jautukas pastiko geras, duok šiaudų, tai trìna, net miela. Gyvuliai sodus trìna, badu nedvesia dar. valgyti: Pabuvęs dvi dienas alkanas, tai kad trìna sausą duoną. kandžioti: Karolinos utėlės da netrýnė (buvo švari, tvarkinga) . | [Kare] arklius trýnė niežai. Tetriñ' taũ utėlės! žįsti: Kiaulė juos. kanda, ka išvien ją trìna.

11. neduoti ramybės, prikaišioti, persekioti: Trìna močią, graužia. Trìna dieną naktį su liežiuviu. Pamotė kasdien triñs, gargažins.

12. trypti, trempti, mindžioti: Pievą trìnti. Vištos gi eina, miežius trìna. Vaikai laksto po bulbes, tik bulbes trìna. | Žemes trìna, gręžia ragu, neėda [telyčia]. O tavo karvė, merga būdama, visų dilgių patvoriuose ar netrynė. Pagrėbsiu, ne tep triñsis [šienas].

13. ištisai ganyti: Galvijus vienoj vietoj trìnti. Žolės čia nėr, pavasarį veršius trýnė. Kelmas prie kelmo, kelmas prie kelmo, būdavo, tan Žąsine trinì trinì tas karves. Avys trìnas ir trìnas apie namus, niekur nevedam avių. Apie krūmus trìnas gyvuliai.

14. spausti, mygti; remti: Nedidelis buliukas, ale užteks, jei ims žmogų trìnt. Karvė trìna telyčią ing sieną. Briedžio suvis prie namam trìnta trìnta kelmas, galė [jo] ką subadyt.

15. niurkyti, gniaužyti: Anas šunį susgovė ir pradė [jo] trìnt. Užsiãbarojęs (užsikoręs) in tėvo i trìna. Trynė, trynė, trynė [jį],
tik gyvą paleido. Kai jis išsivertė iš vežimo, tai jį dar trýnė kurį laiką. Ilgai su juoj galiniavosi: trýnė trýnė vienas kitą ilgai.

16. maigytis, lamdytis, grūstis: Tarbon viskas trìnas, tai paprašiau maistrų sunduką iš lentelių padaryt.

17. daryti nešvarų, tepti, murzinti. . Jy purvyno neverta, jy tokia, jy tik šitą trobą trìna. Savo mėšlu kitą trina. Tokia suknelė labai greit trìnasi. Baltas rūbas baisiai trìnas. Geras apsivilkimas nesìtrina ilgai. Kai su vaikais, tai rūbai trìnas, dažniau skelbias. Margi būdavo [lomos skalbiniai],
sako, ne tep trìnas, gerai nešiojas kasdienai. turėti ypatybę tepti ką prisilietusį: Žinai, su svogūnų lukštais [dažyti],
tai jiej. nèstrina.

18. nuolat dėvėti, nešioti: Kamgi trinì kasdien geroją suknelę. Po paltu gi netrìnsi geros suknelės. Neturiu prastų kojinių, reikia geros trìnt į batus. Trìna vaikas kelnias. nuolat naudoti, vartoti: Rankšluosčiai – tik po virtuvę trìndavo, abrūsai – tai puošni. Būdavo, prieš Kalėdas keiti [čiužinius],
ant Velykų keiti, nu parvasar trìndavom tuos pačius. Tokį darbą, tokį darbą po sėdynėm triñs vaikai!

19. iki skausmo brūžinti, graužti: Seniau nepamatysi moterų su kelnėm. Kaip gali nešiot – trìna. Ai ai, drabužis naminis – trìna. Pabarzdį trìna šunamazgiu surišta [skarelė]. Nežargyk grėblio – rankas triñs. Man trìna kojos kulnelius. Prisitaikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrýtų. Kojas batai labai trynė, net kraujas pradėjo bėgt. Šitie pavalkai labai arkliui pečius trina. Gal miežis bus, labai trìna (niežti) akį. Neravėtas linas mergai veidus trina. Trìnasi [koja],
kap eima.

20. vynioti siūlais (šeivas): Šeivas trinu. Šeivas trint mokėjau. Nebengė šeivų trýnusi ir išejo. Tu atsargiau šeivas trìnk, veizėk, kad siūlai netrūkėtų. Šeivas trìnk lygiai, o tai siūlas ažsikerta. Aš audžiu, mergikė padeda, šeivas trẽna. Su šituo senu rateliu šeivas trìnam. Virbalus trìna, bet ne suka! Mergaitės virbalus trìna, o aš pati nė iš stovų neišeinu. Ona jau savaitė stovuose sėdi, o Marytė šeivas trìna. Šeivas sukėm, trýnėm ir audėm. Vieną ratelį turim – šeivas trìnam, kitą – verpiam. Deda duktė staklėsan audeklą, tai bus darbo – trìnsiu šeivas. Tu da nedidelė būdama trìndavai man šeivas. Eik šeivų trìntų. Mergiotė verpdavo arba šeivas trìndavo, o gaspadinė ausdavo. vynioti (siūlus į šeivas): Būs ataudai jau, ant vytuvų darysi ir į šeivą trìnsi. Šiandien nebetrinsiu šeivon. Tas. išaudi ir vėl an tų pačių trinì.

21. brazduoti, tarkuoti: Bulbas trìna. Sau lupa kunodas (bulves) tas – triñs. Mūsum [p] Jurgio dieną net ir bulbių nètrina. Burokus trìndavom rankom. Išsinešusi iš priemenės krienus, ji trynė juos pašalėj, kad ne taip būtų smarku akims. gaminti iš brazduotų (tarkuotų) bulvių: Trìntą košę dažnai, būdavo, verdu, riebuliais apipiliu. Prikepu šventom dienom trintõs košės (kugelio) ir valgom. Trintõs zacirkos davė prabalinę.

22. pjauti (pjūklu), džirinti, dilinti: Trinu malką. Te pantis buvo uždėtas geležinis arkliui – [vagis] su pjūkliuku trìna [pantį].

23. su mintuvais minti, braukyti: Trìna anas tas galvas linų. Paskiau par tokius mintuvus minsiam, trìnsiam [linus]. Tokie mintuvai padaryta, ir trìna linus, klasto. Mintuvai – kur trìna linus. Pirtį padarė – linus trìnt. Mašinos trìnamos tokios buvo, tokie volai buvo. Ana liepė jiems užlipt and viškų ir paslėpė juos po netrintais linais.

24. su kočėlais lyginti (drabužius), brūžkuoti: Kočėlas – kur apsuka drabužius ir trìna. Ką rūbus trìna – tai volkas vadinas. | Ant veltuvo trýdavo skalbinius.

25. gardinti, uždaryti, kulti kuo: Šaknis [juodgalvės] su užkulu trina. Netrintà bulvienė. Tie batviniai – varle trinti (labai neskanūs), negali jų valgyt.
2
6. meilinantis glaustytis: Aplink padegėlį juodas katinas trìnas, glaustos. Turi katė trìntis – tokis jos darbas. Apie sa [vo] [močiutę] trìnas, malas. Trìnas kai katė [vaikas]:
turi ko duot. Trìnasi katė apie kojas, noria lakt. Margis unkšdamas šokinėjo aplinkui ir trynėsi apie kojas.
2
7. netikusiai meilautis, flirtuoti: Mergės patamsiais su vaikiais pakerčiais trìnas. Tokia jau ten ana motriška – trìnas su visokiais vyrais pakampiais. | Kad aš nueinu šokiuos, aš su visais noriu šokt, kam man te su vienu trìntis. suktis, stengtis prisivilioti: Temoka aplink mergas trìntis. | Trìntis palei sijonus (suktis apie moteris) . ištvirkauti, paleistuvauti: Ką ji uždirba, viską prageria, praėda i trìnase su vyrais. Eina per naktis, trìnasi. susidėjus gyventi: Jie trýnės trýnės gal dešim metų neženoti.
2
8. nieko neveikiant būti, stoviniuoti, slampinėti, valkiotis: Ko čia treníes pasieniais? Mergės gulėdavo ant šieno, o vaikiai trìndavos aplink pasienius. Tavo vaikis ejo lodamas, trìndamos pasieniais. Vidurnaktyje juodu užgirdo, kad kažkas apie sienas trinasi. Ar darbo neturi, kad kelinta diena trinies pakampėm. Gegužinė ant laukų būdavo, eina pulkais, dainuoja, šoka, dabar tai tik kertėm trìnas, tik trìnas. Trìnasi apie namus, darbo nenusitverdamas. Laiškinykės reikia laukt, tai apie namus i trinúos. Apie namus trìnuosis. O šiandieną reikia trinties po svetimus užupečius. Trìnasi kaip suskis apie karčemą. Po bažnyčią senės trẽnamos, jaunų mažai. Po virtuvę aš nenoru trìnties. Ko čia trinýs aplink pečių? Visi apie tą plytą (viryklę) trìnamės plikais pilvais. Trẽnas [alkoholikai] apie krautuvę, nora vaisiuko. Nereikėjo par visą dieną po miestą trìntis. Tris dienas da trýnėmės Virbaly. Gana, numo varyk, jau dvi valandas kaip pas tavi trinúos. Eikit, vaikai, arčiau, ką te trìnatės prie durų. Jis trýnėse aplink sienas i išsibaltino. Ikipiet jis šitei [p] trýnėse pagal duris. Tyčia trìnas, nedirba, o pinigų reikia. Ko čia trinýs, pri darbo eik! Jonis visą laika prie mano stalo trinasi (mano valgo) . | Po pievas ir žoles žiogai linksminos, o apačio [je] žemės kurmeliai trinas. Trýnės trýnės oras (kaitaliojosi), ir supuvo visa in lauko. grumdytis, stumdytis: Galvijai trinas. Avys trinasi pulke, ieško pavėsio. Čia maišėsi daugybė ir šiaip žmonių, kurie vien iš smalsumo trynėsi minioje. Gauja vaikinų, besitrinančių vienas su kitu kaip vėžių kerna krepšyje, sužiuro guviom akim. Sakiau, kad gyventų pas mus, nėra ko ten visiems vienoje vietoje trintis. Dabar susėdę kur kine trinas. nuolat būti, sukinėtis, rodytis: Trìntis tarp ponų, tarp karininkų. voliotis, gulinėti: Aš tai ką rečiau, o tėvas tai trìnas ir trìnas par dienas lovoj. Besitrindamas bernas an pečiaus rado rėčkelę su medum. Kad šokat, tai šokit, o po lovas nesitrìnkit. dirbti smulkius, nereikšmingus darbus: Ką jis už du rublius trìnas, tai man pyktis ema – aš jam pridėsiu. Petras namie daugiau trìnas, o ne čia. Visims tims, kur trìnas, reik duoną uždirbti tam ūkininkuo. painiotis, maišytis: Netrìnkias po kojų! Sciuc, kad tave bala, triñsis čia po kojų!
2
9. šiaip taip gyventi, vargti: Trýnėmės daugiau apie Paaisetį. Trinúos dar toj pačioj vietoj, paskiau žiūrėsma, gal ir kitur parsikelsiu. Nenorėj [o] ing sodžių tėvas trýties. Paržiem teks trìntis užkamšytais langais. Kitam po kalėjimus trýtis malonu – jis tep inpratęs. Po kalėjimus tokims tik trìntis. Ką mes trìnsimės šitam purvyne, – ir išvažiav [o] visi Varšavan. Ką čia užgyvęsi su tais gyvuoliais besitrýdamas po tąs pakalnes! An akmens trìnties (mieste gyventi) mun taip jau baisiai.
30. verstis, manytis: Dirbu durpyne, tai teip ir trìnamės. Palei mišką duota ganykla, teip ir trìnams. Paskiau neramūs laikai paėjo: teip ir trýnėmės. Aš kai vienas, tai da trinúos.
3
1. vilkinti, delsti: Visi trẽnas, nenora rašyties [į kolūkį],
o mas įsirašėm.
3
2. nerimti, nenustygti: Ji trìnasi kėdėje šen ir ten. Jojo susijaudinta, ir jisai trinasi kaip ant ylų. Ko trinies lyg vapsvų užpultas. I gyniaus, i trýniaus – lenda, kur nereikia, ta bitė.
3
3. stengtis kur nors patekti, veržtis: Trinsias kaip biesas į kunigo pagrabą.
3
4. nesutikti, nesutarti: Jie trìnasi tarp savęs. Pradeda trýties – ir vėl karas. Vis kariau [ja],
trìnas trìnas. Trìnasi dabar žmonija – kaip girnų dvi pusės.
3
5. smarkiai griežti, giedoti: Trina skripkom ir vargonais, duoda kankliais ir cimbolais. Ore vieversiai aistringai trynė savo giesmelę.
3
6. neršti: Žuvys trìnas – žuvautojam kviečiai dera (sekasi) .
3
7. trikdyti: Kad pasitaiko vienas, kur tą taktą trìna, tat sunkesnis kūlimas yr. | Bet kad kalbą jie. mums trina, ir Krašiauskis pripažino.
3
8. naikinti: O Avinėl Dievo, kursai trini griekus svieto, susimilk ant mūsų. Anas trin pražengimą duodams išganymą. Trink mūsų kaltybes. Tiranai ją. persekiojo, mindė, trynė, vargino. Pameskit girtuokliavimą, kursai teip labai mūsų šalį trina.
akìs trìnti mokyti, lavinti: Niekas ten akių̃ netrýnė – tik dirbti dirbti!
bámbą į bámbą trìnti šokti: Nu, ekiat bámbą į bámbą trìnti.
gatvès trìnti šlaistytis, valkiotis: Musėt tik gatvès ẽsat trýnusys.
rankàs (ríetus) trìnti džiaugtis, džiūgauti: Visi gera, o valdžia džiaugas ir rankàs trẽna – pelnas. Posrednikas su raštininku, pasilikę vienu du, o juokias, o džiaugiasi, rankas trina. Trinù rankàs, trinù i nebatsidžiaugiu. Puiki lazdelė: kas pamato, rietus trina.
súolą trìnti

1. nieko neveikti, tinginiauti: Betrina suolą.

2. mokytis: O kumet pabengsi tą súolą trìnti?
svẽtimas pakámpes trìnti svetur bastytis: Ar ne geriau dirbti namie ir gausinti žemaitišką literatūrą, negu trinti svetimas pakampes be mažiausio atpildo.
svẽtimus pãšalius trìnti eiti elgetauti: Ant katro skurliai kybo, gero neturi apdaro, svetimus trina pašalius, tankiai tas yra pijoku ir pataikūnu.
trùpinį (trùputį.
) trìnti sùbinėje.

1. būti šykščiam: Ko čia trinì trùputį sùbinė [je]. Jei nori ką gauti, nereik trìnti sùbinė [je] trùpinį.

2. vengti sakyti tiesą, išsisukinėti: I trìna sùbinė [je] trùputį.
aptrìnti, àptrina, aptrýnė.

1. kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrýdavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako, karpa pranyksta. Bevardžiu piršteliu skaudulį aptrinti, ir bus sveikas. Suskio žolės paliekniuose auga su geltonais žiedeliais – tom apsitrint. kasant, grandant apibrūžinti: Karvės kaklus aptrina iki grynumo, lig kraujų. trinant aptepti, aplipinti: Aptrina druska [žąsį]. Tą duoną apìtrina smėliu. Tas žmogus ėmęs jo. galvą aptepė smala ir puokais aptrynė. Kad nor būtau vieną blynelį apsitrýnus ir suvalgius. trinant kiek pavalyti, pašluostyti: Ana povaliai kasa: bulbos aplipę, tai apìtrina. Aptrýniau skepeta suolą – vaikų aplepinta. Uodega mėšluota, šonai varva karvei, nu tai aptrýnei biškį [tešmenį] – nu tai koks gi pienas? Pavalkai neaptrinti, karieta nenumazgota. Aptrìnsim obuolius, kad sausūs būt. Duo abrūsą apsitrìnt. apiplauti, apmazgoti: Vandeniu galima aptrinti jau 7 – 8 mėn. kūdikius.

2. apibrūžinti: Balaninė karzinka àptrina kiaušinius. Paūgėjusių ąžuoliukų liemenukus stirninai aptrina savo ragais.

3. apmaigyti, aplamdyti: Ir aptrýtų yra, ir papuvusių – netikę braškės. Į maišą obuolių nepilsi – apsitrins, ir tada visai nebe tas.

4. šiek tiek išskalbti: Jo senė pramurmina valgyti, marškinius aptrina.

5. šiek tiek pagrūsti, pakrušti: Sausą [salyklą] kaip paraką tereikėjo perleisti per girnas, pusiauskiliai aptrynus.

6. kiek apsišviesti, išprusti, prasilavinti: Apsitrýnęs vaikis yra – nepaimsi. Ans nieko nėra bengęs, tik teip apsitrýnęs. Seniau mokyti buvo su kultūra, priplaiki, daba tik apsitrýnę – dar baisesni. Didiejai y [ra] apsitrýnę, skaito knygas. Apstrýnęs biškį – mieste mat pagyveno. Matosi, kad apsitrýnęs žmogus. Ben biškį jūs, vaikaliai, apsitrìnkiat, nebūkiat tokie durni, kaip mes ka palikom. Tėvas sutiko, manydamas, kad vaikas, pakliuvęs į svetimų žmonių tarpą, šiek tiek apsitrins. Reik prie mokslo apsitrinti ir liežuvių (kalbų) daug pažinti.

7. apgraužti: Kirmėlės apìtrina ir lapus. Juoduliai! – Ė, trynėlių aptrìnta. apkandžioti: Utėlės kudlas apìtrina karvei: kaklas – plika skūra, grynas lieksta.

8. apnešioti, apdėvėti: Rūbas aptrytas, apnešiotas. Aptrýniau jau drabužius, t. y. apdėvėjau. Nors i aptrìntas, bet iš bėdos da gali nešioti. Yra tokios kelnelės aptrìntos – gali mautis. Tie mano batai dabar aptrýti, o buvo gražūs. Švarkas jau apsitrýnė. nuolat naudojant apšiurinti, apdilinti: Jau aptrìntas, apnešiotas tas kilimas. Ant pat dugno ji padėjo jau gerokai aptrintą anatomijos atlasą. Biškį apsitrýnę automobiliai, pavažinėti. Liukaitis žvilgtelėjo į apsitrynusį popieriaus lapelį su pavarde ir telefono numeriu. Knygelė buvo apsitrynusi, duota prieš devynerius metus.

9. kiek supurvinti, sumurzinti: Aptrintì marškiniai, dar ne visai intrinti. Aptrýnė marškinius [vaikaiJ tau, duok ižvelėsiu. Tas užvalkalas nuog rankų apsitrýnė.

10. iki žaizdos kiek nugraužti: Kamlelius (gurnelius) aptrýnė čebatai. Rankos aptrìntos [nuo darbo].

11. apvynioti siūlais (šeivą): An lendrių aptrintà ta šeiva.

12. aplinkui kiek pasisukinėti, pasizulinti: Apsitrýnė aple stalčius ir nebliko dešimties rublių.

13. vartoti: Suprastų, kad tie žodžiai nebūtų iš naujo praminti, bet viso žemaičių pasaulio aptrinti.

14. po truputį išnykti iš atminties, apsimiršti: Apsitrynė.
atitrìnti, atìtrina, atitrýnė. atatrìnti. trinant atgaivinti: Atitrýnė, dar atgaivino brolį. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrýnė. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna, trynę trynę i atitrýnę. Veidai apšalę, rankos – attrýniau. Atatrýnė šepečiu Joniuką, ale nebeilgai gyveno.
sùbine atitrìnti. bet kaip atidirbti: Valdinykui ka tik valandas sùbine atitrýt.
datrìnti, dàtrina, datrýnė.

1. privarginti, nukamuoti: Man' ir dàtrina tie darbai.

2. įkyrėti priekaištais, užgraužti: Datrynė ana visus.
įtrìnti, į̃trina, įtrýnė.

1. trinant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: Vaistas reikia gerai odon įtrìnti. Įtrinti gyvsidabrio į kūną. Įtrìnti špiritaus. Žaizdos negalima liesti pirštais, nes taip giliau įtrinami nešvarumai. Insitrýniau [vaistų],
anryt paskėliau – atslūgo visa.

2. įtepti kokiu tepalu, ar šiaip kuo: Druska iñtrina karvės tešmenį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptrinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trìnti</b> (trýti), -a (trẽna), trýnė (-o). <br/>1. <span class="explanation">spaudžiant ką nors brūžinti į ką: </span> Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų. Trýnė trýnė in pušį [veršis], i skilo lenta. Trinù ten į tą molį, šukuoju tą avino skūrą. Žagarės girioje baigė trinti, gludinti ragus danieliai. Jeigu šuva snukį trìna į sniegą, bus atodrėkis. Trẽna subinę į krėslą <span class="explanation"> (nenusėdi), </span> nora lėkti. Atsisėsk ir trìnk subinę an žemę. Čia jau nieko nepadarysi, nors šikna žemę trýsi. Ožkelės linksmai mekeno, glaudėsi prie mergytės, trynėsi galvas į jos pečius. Par linkminį [spuogas] vis judinas i trẽnas. <span class="explanation">kasyti: </span> Trynė kaklus į tvorą išleistos prasivaikščioti karvės. Į adveriją trýdavom kuprą. Trinąs kaip žydas su niežais. Arklys trinasi šonus į medžius. Į beržą tarpukaktį trinasi paaugęs veršiukas. Jis trìnas trìnas atsigulęs į tą ūžvalkalą. Pastaldžiais trìnsias i trìnsias – utėlės ėda. Iš kūdros išlindo dumblina kiaulė žvieglė ir trynėsi į tvorą. Kiaulės trinas į sienas prieš lytų. Kaip kiaulė trìnas, tai i šernai. Kap bėgo karvė trintis nuo varmų, musių – žagaruosna inbėgo. Trìnas kaip kiaulė į torą. Nesitrink kaip kiaulė ant sąsparą. <span class="explanation">braukyti, brūžinti vieną į kitą: </span> Ans rankas trìna trìna – nu ką darysma? Trẽna ranką į ranką iš džiaugsmo. Trẽna rankas iš džiaugsmo – uždirbau. Ateina čia tie, bambas trindamì pašoka. Ponas Dievas paėmęs iš jo [akmeniukus] ir ėmęs tuos du į kits kitą trinti. Trìnti pagaliukus vienas į kitą. Su trinamaisiais, ant ugnies užkūrimo vartojamaisiais šakalėliais reik labai dabotingai apsieitis. Jis rankas tol trýnės, kol jos paraudonavo. Nykštukas buvo toks smagus, kad prilindęs pakuteno jai žanduką, trindamasis delnus ir čiulpsėdamas. Medžiai trinas vienas su kitu ir girgžda. Virvės ir lynai, jei ilgai trinas, teipojau užsidega. Medis su medžiu trìnasis [važiuojant medinašiu vežimu] – tepalo nebuvo. Šokt kaip šokdavo! Dabar, kaip žiūrì, rūrom trìnas. Čia jau ne uogavimas, kai nugarom trìnamės. \| A Dievas te trankosi, ne Dievas – oras trìnasi. Besitrinančios oro masės sukuria elektrinį lauką. <br/>2. <span class="explanation">spaudžiant kuo nors brūžinti: </span> Raumatu serganti esu, sąnarius trýniau. Aš naktį trinù trinù kaip žiogas tus rietus – nebtveruos, kas čia y [ra] ? Prieš atakaitą įkaitinu pusiaują ir trinù. Trìnk trìnk – patrynimas labai gerai nuo sumušimo. Trenù aš anam rankas, kojas, o ans kaip neatsigauna, taip neatsigauna. Trìna ranka sušalusius pirštus. Rankos naktim tirpsta, tai atsikėlus trinù, vaikštau. Trẽna kojas išsukinėtas. Reikia kojas trìnt, kai sopa. Trýniau tas kojas visokiais vaistais, nemačijo. Vaikas nosi trina, musėt miego nori. Pradeda kartais nosikę trýt: trìns trìns, kol užmiegta. Netrìnk, o tai pradės akis perštėt. Nakčia sėdái ir triñ' akis – ir išsiliečysi. Tešmuoj sutino, paskorė tai ėmiau trìnt kiškio taukais. Šiaudais šonus karvei trìnk. Pilvą maigiau, šiaudais trýniau teliokui – buvo išpampęs. Trìnk su sniegu, kiteip neatgaivinsi odos. Atšalus kokį sąnarį, su sniegu trina. Veidą nušalau: ir sniegu trýniau, ir pirštinėm, ir niekas nepadėjo. Duosiu duosiu trìnt sausai; tai dažnai išgaišta [guzelis]. Aš anus. trinù su kamparu, kiek tik begaliu. Pavasarį parstupo lapais rankas trìna, o rudenį uogom. Kai gyvatė įkanda, tai reikia su gvazdikėliais trint. \| Trìna su kreida, su dalgiu skuta [dirbamą kailį]. Jį. trìna ir trìna, net kol jis pasdaro minkštas. Pušį ragais trìna, derina jau badyt mūs veršis. Trìni trìni [karštuvais], i išsikedena vilnos. Ašis vežimo ilgai trinama užsidega, kad nepateptais ratais greitai važiuoji. Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina. Ypač vėrė akį ir trynė nosį trąši, kvapni pelėžirnių giminė. Trìnk, nevėdink <span class="explanation"> (dirbk negaišdamas) </span>. Kojom mina, pilvu trìna, kur žiojas, te kiša <span class="explanation"> (audžia) </span>. Kumščiais trinuos akis ir žiovauju. Puolė į ežerą, nardė ir taškėsi, ligi raudonumo trynėsi krūtinę, rankas. Su musmėriums trẽnas – gydos ratkulitą <span class="explanation"> (radikulitą) </span>. Vieton šnapso vidun, trinkis degtine kas antrą rytą. <span class="explanation">brūžinant naudoti: </span> Vis liuob pelenūse [skalbti], muilą iškada trìnti. Kurie tarnaudavo – muilo netrìnk – muilas būdavo brangus. <span class="explanation">galąsti: </span> Anas. netrìntas. <span class="explanation">tepti paviršių tepalu ar šiaip kuo: </span> Joniukas trìna patalnią, blynus kepa, o pati gulia. Sviestu testa trìna blyną. Tąj smala trýnė ratus. Netrìntas – baisiai sunkus [dviratis]. \| Rankas šlapink, miltais trìnk sitnyką minkydama. Pudra nosį trìnti. Tarkšloja kai netrinti ratai! Trìnsi – važiuosi, netrìnsi – nevažiuosi. <span class="explanation">šveisti, šiūruoti, valyti: </span> Padlagą trindavom su šluotražiu. Kur sėdėjai ažu stalo, šluotražėliu trìnsiu. Marė, vandenį pasigrobusi, išlėkė į krautuvę grindų trinti. Vario puodas trintinas. Jei kas pabučiavo į ranką, kad ana trýs su tokiais muilais. Visaip vargšė trynė ir šveitė, bet kraujo dėmės nuo kiaušinio nenyko. <span class="explanation">daryti švarų, sausą, šluostyti: </span> Trýnė veidą. Trìna skepetaite akis. Tą pusbutelkį anam sugirdžiau, išejo burną trìndamas. Nereikia pirštais peiluko trýtie, kai nuplauji. Kai mašinoj linelius minam, dažnai panosę rankove trìnam. Pakar' an knolio <span class="explanation"> (vinies) </span> abrūsą trìntis. <span class="explanation">šluostantis šalinti: </span> Trýnėsi ašaras. <br/>3. <span class="explanation">dildyti ką parašytą ar nubrėžtą: </span> Brėžia ir trìna, brėžia ir trìna. Trìnamoji guma <span class="explanation"> (trintukas) </span>. Tušas visai nesìtrina. <br/>4. <span class="explanation">braukiant ir spaudžiant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: </span> An krūtinytės tų garstvyčių trìndavom naminių. Skauda – naminių vaistų trýk, i gerai. Vaistų duodavo išgert ar trìndavo. Ar anus. reik trìnti a tepti? Panosį su žibalu trìndavo [nuo kirmėlių]. Kiek čia tų vaistų nebuvo – i trinamų̃, i geramų! Trẽnamus vaistus parvežiau. Anie. nežinojusys: trýnusys [česnaką] į nekeptą duoną, o į nekeptą nètrinas. <br/>5. <span class="explanation">daryti paviršių lygų, gludinti, šlifuoti: </span> Trinamasis popierius <span class="explanation"> (švitras) </span>. <br/>6. <span class="explanation">gniaužant, brūžuojant skalbti, mazgoti, grumdyti, žlugti: </span> Drabužius trenù su rankomis iš šarmo išėmus. Trýsi trýsi su toms rankoms [drabužius]. Visoms boboms nariai kiauri būs, ka trìnsi. Nebuvo tos mados, ka trìntumi [skalbinius], anus turėjai muštinai išmušti. Visą dieną trenù drobužius – pridėvėjo vyrai kupetas. Rankom trýnė skelbinius, tai net rankų delnai buvo nuplyšę. Rūbai išmirksta, tai tada mažiau reikia trìnt. Trìnsi trìnsi šitą žlugtą. Rankom trìnam žlugtą, mazgojam – didžiausi plovimai. Dvi dienas trìnam [žlugtą], dieną šutinam, trečią – skalbiam. Skalbimas trim dienom: ryto trìnsiu, poryt plausiu, užryt džiausiu. Ryto [j] žlugtą trìnsme. Su rankom pasveldavom milus: karštu [v] andeniu piliam, trìnam trìnam. Nevirindavo seniau [drapanų], nieko: trinì te ant bačkos tą pakraštį, ir gatava. Trìndavom [skalbinius] an trintuvo – mašinų gi nebuvo. Lenta toki buvo išpjaustyta, kur trìns, nu ta trinamóji lenta. <span class="explanation">grumdant, skalbiant valyti, šalinti: </span> Purvus iš rūbo trýti. <br/>7. <span class="explanation">braukant, spaudant maigyti, gniaužyti: </span> Juosiuos. mirko, kol jau jie išsiplūšėja, o paskui juosiuos trýk pagal rankas, ir tie spaliai byra. Ištraukia iš sodželkos [linus], trìna. Kad rankos neprakaituotų, trinama terp delnų piktadilges. <span class="explanation">maigant lukštenti: </span> Kap rugius pjovėm, tai trýnėm varpas kišeniuosan. Mokytiniai, būdamys alkani, pradėjo skabyti ir trinti varpas rugių, ir ištrynusys valgė. <br/><b>trintinaĩ</b>. Trink trintinai ražus kūlių kulant. <span class="explanation">turėti ypatybę braukant spaliams atšokti nuo pluošto: </span> Trìnas – tai jau jo. pluoštas skirias. Kada jau trìnas, spaliai išbyra, tada jau atsiklojėję linai. Patrynei – ir trìnas, kad atsklojėjęs [linas]. Pažiūri nuėjęs: jeigu trìnas [linai], tai geri. Kada jie. pradeda trìntis, tada galima kelt [iš linmarkos]. <br/>8. <span class="explanation">gniuždant smulkinti, trupinti, traiškyti: </span> Kanapius deda į bliūdą i trìna, ir ištrina – paliekta pienas. Tas kanapes, būdavo, trìna mūs tėvelis puode, pieną padaro – valgom. Aguonas tokion čerpėn trìndavom. Kap neturėj [o] aguonų, tai kanapes trýnė ir baltė. Žmonys smulkydavo grūdus trindamì terp akminų. Kruopas trìndavom – nugrūsdavom, nugrūsdavom. Garsvyčias trina terlėj. Sėmenus tai mašinomi trìna ir aliejų daro. Su ranka įdeda saują ir trìna, ir maigo [sėmenis]. Labai skanu būdavo su silke trýta. Kuoj gi kitu bulbaites trintų̃, jei buomo neturėtų. Kap trinì uogas su cukrum, tai pasdaro tiršta kap jeknos. Tas ubagas teip gražiai žiūri ir žiūri in tą kuciaus galvą taboką trindamas. O tu, taboka, mano rudoji, aš tave netrìnsiu. Per nedėlėlę taboką tryniau. Kam tos bobos? – Parakam trint. Kai [p], kai [p] aguonėlę trìna? Tabako trinamas medelis. Akmuo trinamas. Seniausias girnų tipas yra trinamos girnos – tai akmeninė gelda, kurioje sutrinami grūdai apvalainiu ar plokščiu akmeniu. Daug galėtų, jei subine druską trinti mokėtų. Kuisiai pipirus trìna <span class="explanation"> (spiečiai šokinėja) </span>. Trìnas uogos terp pirštų, šlapia, nespartu rinkt. Mėlynės jau prinokę – trìnasi. <span class="explanation">grūdant, maigant ką gaminti: </span> Košę iš bulbų trìna. Menturiu košę trìna. Cibulainę trìndavo, druskos dėdavo [į vandenį] ir su bulvėm valgydavo. <span class="explanation">malti: </span> Medinės girnos privaryta geležių, špyžiaus, žinai, kad gerai trìna. Tos girnikės trìna, čypia kai devynios žiurkės. Trìndavo trìndavo an tų girnų. \| Šito trintà mėsa jau reiks katei ataduot. Kas trìna, kas nètrina [mėsos], kaip kurs išmano, kaip kuri šeimininkė. Lauke gimęs, lauke augęs pareina namo trintis. <span class="explanation">virškinti: </span> Ėjo valanda, per kurią visa energija reikia suvartoti valgymams trinti. Pilvas jau blogai trina. <br/>9. <span class="explanation">trėškiant naikinti, žudyti: </span> Netryk tų musių ant tų langų. Ir renki, ir trinì [kolorado vabalus]. Nu tei [p] trinù, nu tei [p] trinù [kirmėlę] – išejo toks mauras. Trynė tankai gyvus, kas darės! <br/>10. <span class="explanation">graužti, kapoti: </span> Trìna trynėlės stalą – medžias aliksnio. Gavo vaistų patept namui, kad trynėlės netriñt. Voverušku nètrina kirmėlės. Čia vienais metais labai trýnė [kirmėlės] kopūstus. Sėt naudą reikia pučiant žiemiui vėjui – netrins kirmėlės. <span class="explanation">ėsti: </span> Pelės miežius trìna. Jautukas pastiko geras, duok šiaudų, tai trìna, net miela. Gyvuliai sodus trìna, badu nedvesia dar. <span class="explanation">valgyti: </span> Pabuvęs dvi dienas alkanas, tai kad trìna sausą duoną. <span class="explanation">kandžioti: </span> Karolinos utėlės da netrýnė <span class="explanation"> (buvo švari, tvarkinga) </span>. \| [Kare] arklius trýnė niežai. Tetriñ' taũ utėlės! <span class="explanation">žįsti: </span> Kiaulė juos. kanda, ka išvien ją trìna. <br/>11. <span class="explanation">neduoti ramybės, prikaišioti, persekioti: </span> Trìna močią, graužia. Trìna dieną naktį su liežiuviu. Pamotė kasdien triñs, gargažins. <br/>12. <span class="explanation">trypti, trempti, mindžioti: </span> Pievą trìnti. Vištos gi eina, miežius trìna. Vaikai laksto po bulbes, tik bulbes trìna. \| Žemes trìna, gręžia ragu, neėda [telyčia]. O tavo karvė, merga būdama, visų dilgių patvoriuose ar netrynė. Pagrėbsiu, ne tep triñsis [šienas]. <br/>13. <span class="explanation">ištisai ganyti: </span> Galvijus vienoj vietoj trìnti. Žolės čia nėr, pavasarį veršius trýnė. Kelmas prie kelmo, kelmas prie kelmo, būdavo, tan Žąsine trinì trinì tas karves. Avys trìnas ir trìnas apie namus, niekur nevedam avių. Apie krūmus trìnas gyvuliai. <br/>14. <span class="explanation">spausti, mygti; remti: </span> Nedidelis buliukas, ale užteks, jei ims žmogų trìnt. Karvė trìna telyčią ing sieną. Briedžio suvis prie namam trìnta trìnta kelmas, galė [jo] ką subadyt. <br/>15. <span class="explanation">niurkyti, gniaužyti: </span> Anas šunį susgovė ir pradė [jo] trìnt. Užsiãbarojęs <span class="explanation"> (užsikoręs) </span> in tėvo i trìna. Trynė, trynė, trynė [jį], tik gyvą paleido. Kai jis išsivertė iš vežimo, tai jį dar trýnė kurį laiką. Ilgai su juoj galiniavosi: trýnė trýnė vienas kitą ilgai. <br/>16. <span class="explanation">maigytis, lamdytis, grūstis: </span> Tarbon viskas trìnas, tai paprašiau maistrų sunduką iš lentelių padaryt. <br/>17. <span class="explanation">daryti nešvarų, tepti, murzinti. </span>. Jy purvyno neverta, jy tokia, jy tik šitą trobą trìna. Savo mėšlu kitą trina. Tokia suknelė labai greit trìnasi. Baltas rūbas baisiai trìnas. Geras apsivilkimas nesìtrina ilgai. Kai su vaikais, tai rūbai trìnas, dažniau skelbias. Margi būdavo [lomos skalbiniai], sako, ne tep trìnas, gerai nešiojas kasdienai. <span class="explanation">turėti ypatybę tepti ką prisilietusį: </span> Žinai, su svogūnų lukštais [dažyti], tai jiej. nèstrina. <br/>18. <span class="explanation">nuolat dėvėti, nešioti: </span> Kamgi trinì kasdien geroją suknelę. Po paltu gi netrìnsi geros suknelės. Neturiu prastų kojinių, reikia geros trìnt į batus. Trìna vaikas kelnias. <span class="explanation">nuolat naudoti, vartoti: </span> Rankšluosčiai – tik po virtuvę trìndavo, abrūsai – tai puošni. Būdavo, prieš Kalėdas keiti [čiužinius], ant Velykų keiti, nu parvasar trìndavom tuos pačius. Tokį darbą, tokį darbą po sėdynėm triñs vaikai! <br/>19. <span class="explanation">iki skausmo brūžinti, graužti: </span> Seniau nepamatysi moterų su kelnėm. Kaip gali nešiot – trìna. Ai ai, drabužis naminis – trìna. Pabarzdį trìna šunamazgiu surišta [skarelė]. Nežargyk grėblio – rankas triñs. Man trìna kojos kulnelius. Prisitaikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrýtų. Kojas batai labai trynė, net kraujas pradėjo bėgt. Šitie pavalkai labai arkliui pečius trina. Gal miežis bus, labai trìna <span class="explanation"> (niežti) </span> akį. Neravėtas linas mergai veidus trina. Trìnasi [koja], kap eima. <br/>20. <span class="explanation">vynioti siūlais (šeivas): </span> Šeivas trinu. Šeivas trint mokėjau. Nebengė šeivų trýnusi ir išejo. Tu atsargiau šeivas trìnk, veizėk, kad siūlai netrūkėtų. Šeivas trìnk lygiai, o tai siūlas ažsikerta. Aš audžiu, mergikė padeda, šeivas trẽna. Su šituo senu rateliu šeivas trìnam. Virbalus trìna, bet ne suka! Mergaitės virbalus trìna, o aš pati nė iš stovų neišeinu. Ona jau savaitė stovuose sėdi, o Marytė šeivas trìna. Šeivas sukėm, trýnėm ir audėm. Vieną ratelį turim – šeivas trìnam, kitą – verpiam. Deda duktė staklėsan audeklą, tai bus darbo – trìnsiu šeivas. Tu da nedidelė būdama trìndavai man šeivas. Eik šeivų trìntų. Mergiotė verpdavo arba šeivas trìndavo, o gaspadinė ausdavo. <span class="explanation">vynioti (siūlus į šeivas): </span> Būs ataudai jau, ant vytuvų darysi ir į šeivą trìnsi. Šiandien nebetrinsiu šeivon. Tas. išaudi ir vėl an tų pačių trinì. <br/>21. <span class="explanation">brazduoti, tarkuoti: </span> Bulbas trìna. Sau lupa kunodas <span class="explanation"> (bulves) </span> tas – triñs. Mūsum [p] Jurgio dieną net ir bulbių nètrina. Burokus trìndavom rankom. Išsinešusi iš priemenės krienus, ji trynė juos pašalėj, kad ne taip būtų smarku akims. <span class="explanation">gaminti iš brazduotų (tarkuotų) bulvių: </span> Trìntą košę dažnai, būdavo, verdu, riebuliais apipiliu. Prikepu šventom dienom trintõs košės <span class="explanation"> (kugelio) </span> ir valgom. Trintõs zacirkos davė prabalinę. <br/>22. <span class="explanation">pjauti (pjūklu), džirinti, dilinti: </span> Trinu malką. Te pantis buvo uždėtas geležinis arkliui – [vagis] su pjūkliuku trìna [pantį]. <br/>23. <span class="explanation">su mintuvais minti, braukyti: </span> Trìna anas tas galvas linų. Paskiau par tokius mintuvus minsiam, trìnsiam [linus]. Tokie mintuvai padaryta, ir trìna linus, klasto. Mintuvai – kur trìna linus. Pirtį padarė – linus trìnt. Mašinos trìnamos tokios buvo, tokie volai buvo. Ana liepė jiems užlipt and viškų ir paslėpė juos po netrintais linais. <br/>24. <span class="explanation">su kočėlais lyginti (drabužius), brūžkuoti: </span> Kočėlas – kur apsuka drabužius ir trìna. Ką rūbus trìna – tai volkas vadinas. \| Ant veltuvo trýdavo skalbinius. <br/>25. <span class="explanation">gardinti, uždaryti, kulti kuo: </span> Šaknis [juodgalvės] su užkulu trina. Netrintà bulvienė. Tie batviniai – varle trinti <span class="explanation"> (labai neskanūs), </span> negali jų valgyt. <br/>26. <span class="explanation">meilinantis glaustytis: </span> Aplink padegėlį juodas katinas trìnas, glaustos. Turi katė trìntis – tokis jos darbas. Apie sa [vo] [močiutę] trìnas, malas. Trìnas kai katė [vaikas]: turi ko duot. Trìnasi katė apie kojas, noria lakt. Margis unkšdamas šokinėjo aplinkui ir trynėsi apie kojas. <br/>27. <span class="explanation">netikusiai meilautis, flirtuoti: </span> Mergės patamsiais su vaikiais pakerčiais trìnas. Tokia jau ten ana motriška – trìnas su visokiais vyrais pakampiais. \| Kad aš nueinu šokiuos, aš su visais noriu šokt, kam man te su vienu trìntis. <span class="explanation">suktis, stengtis prisivilioti: </span> Temoka aplink mergas trìntis. \| Trìntis palei sijonus <span class="explanation"> (suktis apie moteris) </span>. <span class="explanation">ištvirkauti, paleistuvauti: </span> Ką ji uždirba, viską prageria, praėda i trìnase su vyrais. Eina per naktis, trìnasi. <span class="explanation">susidėjus gyventi: </span> Jie trýnės trýnės gal dešim metų neženoti. <br/>28. <span class="explanation">nieko neveikiant būti, stoviniuoti, slampinėti, valkiotis: </span> Ko čia treníes pasieniais? Mergės gulėdavo ant šieno, o vaikiai trìndavos aplink pasienius. Tavo vaikis ejo lodamas, trìndamos pasieniais. Vidurnaktyje juodu užgirdo, kad kažkas apie sienas trinasi. Ar darbo neturi, kad kelinta diena trinies pakampėm. Gegužinė ant laukų būdavo, eina pulkais, dainuoja, šoka, dabar tai tik kertėm trìnas, tik trìnas. Trìnasi apie namus, darbo nenusitverdamas. Laiškinykės reikia laukt, tai apie namus i trinúos. Apie namus trìnuosis. O šiandieną reikia trinties po svetimus užupečius. Trìnasi kaip suskis apie karčemą. Po bažnyčią senės trẽnamos, jaunų mažai. Po virtuvę aš nenoru trìnties. Ko čia trinýs aplink pečių? Visi apie tą plytą <span class="explanation"> (viryklę) </span> trìnamės plikais pilvais. Trẽnas [alkoholikai] apie krautuvę, nora vaisiuko. Nereikėjo par visą dieną po miestą trìntis. Tris dienas da trýnėmės Virbaly. Gana, numo varyk, jau dvi valandas kaip pas tavi trinúos. Eikit, vaikai, arčiau, ką te trìnatės prie durų. Jis trýnėse aplink sienas i išsibaltino. Ikipiet jis šitei [p] trýnėse pagal duris. Tyčia trìnas, nedirba, o pinigų reikia. Ko čia trinýs, pri darbo eik! Jonis visą laika prie mano stalo trinasi <span class="explanation"> (mano valgo) </span>. \| Po pievas ir žoles žiogai linksminos, o apačio [je] žemės kurmeliai trinas. Trýnės trýnės oras <span class="explanation"> (kaitaliojosi), </span> ir supuvo visa in lauko. <span class="explanation">grumdytis, stumdytis: </span> Galvijai trinas. Avys trinasi pulke, ieško pavėsio. Čia maišėsi daugybė ir šiaip žmonių, kurie vien iš smalsumo trynėsi minioje. Gauja vaikinų, besitrinančių vienas su kitu kaip vėžių kerna krepšyje, sužiuro guviom akim. Sakiau, kad gyventų pas mus, nėra ko ten visiems vienoje vietoje trintis. Dabar susėdę kur kine trinas. <span class="explanation">nuolat būti, sukinėtis, rodytis: </span> Trìntis tarp ponų, tarp karininkų. <span class="explanation">voliotis, gulinėti: </span> Aš tai ką rečiau, o tėvas tai trìnas ir trìnas par dienas lovoj. Besitrindamas bernas an pečiaus rado rėčkelę su medum. Kad šokat, tai šokit, o po lovas nesitrìnkit. <span class="explanation">dirbti smulkius, nereikšmingus darbus: </span> Ką jis už du rublius trìnas, tai man pyktis ema – aš jam pridėsiu. Petras namie daugiau trìnas, o ne čia. Visims tims, kur trìnas, reik duoną uždirbti tam ūkininkuo. <span class="explanation">painiotis, maišytis: </span> Netrìnkias po kojų! Sciuc, kad tave bala, triñsis čia po kojų! <br/>29. <span class="explanation">šiaip taip gyventi, vargti: </span> Trýnėmės daugiau apie Paaisetį. Trinúos dar toj pačioj vietoj, paskiau žiūrėsma, gal ir kitur parsikelsiu. Nenorėj [o] ing sodžių tėvas trýties. Paržiem teks trìntis užkamšytais langais. Kitam po kalėjimus trýtis malonu – jis tep inpratęs. Po kalėjimus tokims tik trìntis. Ką mes trìnsimės šitam purvyne, – ir išvažiav [o] visi Varšavan. Ką čia užgyvęsi su tais gyvuoliais besitrýdamas po tąs pakalnes! An akmens trìnties <span class="explanation"> (mieste gyventi) </span> mun taip jau baisiai. <br/>30. <span class="explanation">verstis, manytis: </span> Dirbu durpyne, tai teip ir trìnamės. Palei mišką duota ganykla, teip ir trìnams. Paskiau neramūs laikai paėjo: teip ir trýnėmės. Aš kai vienas, tai da trinúos. <br/>31. <span class="explanation">vilkinti, delsti: </span> Visi trẽnas, nenora rašyties [į kolūkį], o mas įsirašėm. <br/>32. <span class="explanation">nerimti, nenustygti: </span> Ji trìnasi kėdėje šen ir ten. Jojo susijaudinta, ir jisai trinasi kaip ant ylų. Ko trinies lyg vapsvų užpultas. I gyniaus, i trýniaus – lenda, kur nereikia, ta bitė. <br/>33. <span class="explanation">stengtis kur nors patekti, veržtis: </span> Trinsias kaip biesas į kunigo pagrabą. <br/>34. <span class="explanation">nesutikti, nesutarti: </span> Jie trìnasi tarp savęs. Pradeda trýties – ir vėl karas. Vis kariau [ja], trìnas trìnas. Trìnasi dabar žmonija – kaip girnų dvi pusės. <br/>35. <span class="explanation">smarkiai griežti, giedoti: </span> Trina skripkom ir vargonais, duoda kankliais ir cimbolais. Ore vieversiai aistringai trynė savo giesmelę. <br/>36. <span class="explanation">neršti: </span> Žuvys trìnas – žuvautojam kviečiai dera <span class="explanation"> (sekasi) </span>. <br/>37. <span class="explanation">trikdyti: </span> Kad pasitaiko vienas, kur tą taktą trìna, tat sunkesnis kūlimas yr. \| Bet kad kalbą jie. mums trina, ir Krašiauskis pripažino. <br/>38. <span class="explanation">naikinti: </span> O Avinėl Dievo, kursai trini griekus svieto, susimilk ant mūsų. Anas trin pražengimą duodams išganymą. Trink mūsų kaltybes. Tiranai ją. persekiojo, mindė, trynė, vargino. Pameskit girtuokliavimą, kursai teip labai mūsų šalį trina. <br/><b> akìs trìnti</b> <span class="explanation">mokyti, lavinti: </span> Niekas ten akių̃ netrýnė – tik dirbti dirbti! <br/><b>bámbą į bámbą trìnti</b> <span class="explanation">šokti: </span> Nu, ekiat bámbą į bámbą trìnti. <br/><b>gatvès trìnti</b> <span class="explanation">šlaistytis, valkiotis: </span> Musėt tik gatvès ẽsat trýnusys. <br/><b>rankàs (ríetus) trìnti</b> <span class="explanation">džiaugtis, džiūgauti: </span> Visi gera, o valdžia džiaugas ir rankàs trẽna – pelnas. Posrednikas su raštininku, pasilikę vienu du, o juokias, o džiaugiasi, rankas trina. Trinù rankàs, trinù i nebatsidžiaugiu. Puiki lazdelė: kas pamato, rietus trina. <br/><b>súolą trìnti</b><br/>1. <span class="explanation">nieko neveikti, tinginiauti: </span> Betrina suolą. <br/>2. <span class="explanation">mokytis: </span> O kumet pabengsi tą súolą trìnti? <br/><b>svẽtimas pakámpes trìnti</b> <span class="explanation">svetur bastytis: </span> Ar ne geriau dirbti namie ir gausinti žemaitišką literatūrą, negu trinti svetimas pakampes be mažiausio atpildo. <br/><b>svẽtimus pãšalius trìnti</b> <span class="explanation">eiti elgetauti: </span> Ant katro skurliai kybo, gero neturi apdaro, svetimus trina pašalius, tankiai tas yra pijoku ir pataikūnu. <br/><b>trùpinį (trùputį</b>. <br/><b>) trìnti sùbinėje</b>. <br/>1. <span class="explanation">būti šykščiam: </span> Ko čia trinì trùputį sùbinė [je]. Jei nori ką gauti, nereik trìnti sùbinė [je] trùpinį. <br/>2. <span class="explanation">vengti sakyti tiesą, išsisukinėti: </span> I trìna sùbinė [je] trùputį. <br/><b>aptrìnti, </b>àptrina, aptrýnė. <br/>1. <span class="explanation">kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: </span> Aptrýdavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako, karpa pranyksta. Bevardžiu piršteliu skaudulį aptrinti, ir bus sveikas. Suskio žolės paliekniuose auga su geltonais žiedeliais – tom apsitrint. <span class="explanation">kasant, grandant apibrūžinti: </span> Karvės kaklus aptrina iki grynumo, lig kraujų. <span class="explanation">trinant aptepti, aplipinti: </span> Aptrina druska [žąsį]. Tą duoną apìtrina smėliu. Tas žmogus ėmęs jo. galvą aptepė smala ir puokais aptrynė. Kad nor būtau vieną blynelį apsitrýnus ir suvalgius. <span class="explanation">trinant kiek pavalyti, pašluostyti: </span> Ana povaliai kasa: bulbos aplipę, tai apìtrina. Aptrýniau skepeta suolą – vaikų aplepinta. Uodega mėšluota, šonai varva karvei, nu tai aptrýnei biškį [tešmenį] – nu tai koks gi pienas? Pavalkai neaptrinti, karieta nenumazgota. Aptrìnsim obuolius, kad sausūs būt. Duo abrūsą apsitrìnt. <span class="explanation">apiplauti, apmazgoti: </span> Vandeniu galima aptrinti jau 7 – 8 mėn. kūdikius. <br/>2. <span class="explanation">apibrūžinti: </span> Balaninė karzinka àptrina kiaušinius. Paūgėjusių ąžuoliukų liemenukus stirninai aptrina savo ragais. <br/>3. <span class="explanation">apmaigyti, aplamdyti: </span> Ir aptrýtų yra, ir papuvusių – netikę braškės. Į maišą obuolių nepilsi – apsitrins, ir tada visai nebe tas. <br/>4. <span class="explanation">šiek tiek išskalbti: </span> Jo senė pramurmina valgyti, marškinius aptrina. <br/>5. <span class="explanation">šiek tiek pagrūsti, pakrušti: </span> Sausą [salyklą] kaip paraką tereikėjo perleisti per girnas, pusiauskiliai aptrynus. <br/>6. <span class="explanation">kiek apsišviesti, išprusti, prasilavinti: </span> Apsitrýnęs vaikis yra – nepaimsi. Ans nieko nėra bengęs, tik teip apsitrýnęs. Seniau mokyti buvo su kultūra, priplaiki, daba tik apsitrýnę – dar baisesni. Didiejai y [ra] apsitrýnę, skaito knygas. Apstrýnęs biškį – mieste mat pagyveno. Matosi, kad apsitrýnęs žmogus. Ben biškį jūs, vaikaliai, apsitrìnkiat, nebūkiat tokie durni, kaip mes ka palikom. Tėvas sutiko, manydamas, kad vaikas, pakliuvęs į svetimų žmonių tarpą, šiek tiek apsitrins. Reik prie mokslo apsitrinti ir liežuvių <span class="explanation"> (kalbų) </span> daug pažinti. <br/>7. <span class="explanation">apgraužti: </span> Kirmėlės apìtrina ir lapus. Juoduliai! – Ė, trynėlių aptrìnta. <span class="explanation">apkandžioti: </span> Utėlės kudlas apìtrina karvei: kaklas – plika skūra, grynas lieksta. <br/>8. <span class="explanation">apnešioti, apdėvėti: </span> Rūbas aptrytas, apnešiotas. Aptrýniau jau drabužius, t. y. apdėvėjau. Nors i aptrìntas, bet iš bėdos da gali nešioti. Yra tokios kelnelės aptrìntos – gali mautis. Tie mano batai dabar aptrýti, o buvo gražūs. Švarkas jau apsitrýnė. <span class="explanation">nuolat naudojant apšiurinti, apdilinti: </span> Jau aptrìntas, apnešiotas tas kilimas. Ant pat dugno ji padėjo jau gerokai aptrintą anatomijos atlasą. Biškį apsitrýnę automobiliai, pavažinėti. Liukaitis žvilgtelėjo į apsitrynusį popieriaus lapelį su pavarde ir telefono numeriu. Knygelė buvo apsitrynusi, duota prieš devynerius metus. <br/>9. <span class="explanation">kiek supurvinti, sumurzinti: </span> Aptrintì marškiniai, dar ne visai intrinti. Aptrýnė marškinius [vaikaiJ tau, duok ižvelėsiu. Tas užvalkalas nuog rankų apsitrýnė. <br/>10. <span class="explanation">iki žaizdos kiek nugraužti: </span> Kamlelius <span class="explanation"> (gurnelius) </span> aptrýnė čebatai. Rankos aptrìntos [nuo darbo]. <br/>11. <span class="explanation">apvynioti siūlais (šeivą): </span> An lendrių aptrintà ta šeiva. <br/>12. <span class="explanation">aplinkui kiek pasisukinėti, pasizulinti: </span> Apsitrýnė aple stalčius ir nebliko dešimties rublių. <br/>13. <span class="explanation">vartoti: </span> Suprastų, kad tie žodžiai nebūtų iš naujo praminti, bet viso žemaičių pasaulio aptrinti. <br/>14. <span class="explanation">po truputį išnykti iš atminties, apsimiršti: </span> Apsitrynė. <br/><b>atitrìnti, </b>atìtrina, atitrýnė. atatrìnti. <span class="explanation">trinant atgaivinti: </span> Atitrýnė, dar atgaivino brolį. Ta buvo nuslabnėjusi, stingo čia žemėn – Kazė tik beatitrýnė. Sako, vieną dieną buvo nublogęs, subėgo i Norkų šeimyna, trynę trynę i atitrýnę. Veidai apšalę, rankos – attrýniau. Atatrýnė šepečiu Joniuką, ale nebeilgai gyveno. <br/><b> sùbine atitrìnti</b>. <span class="explanation">bet kaip atidirbti: </span> Valdinykui ka tik valandas sùbine atitrýt. <br/><b>datrìnti, </b>dàtrina, datrýnė. <br/>1. <span class="explanation">privarginti, nukamuoti: </span> Man' ir dàtrina tie darbai. <br/>2. <span class="explanation">įkyrėti priekaištais, užgraužti: </span> Datrynė ana visus. <br/><b>įtrìnti, </b>į̃trina, įtrýnė. <br/>1. <span class="explanation">trinant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: </span> Vaistas reikia gerai odon įtrìnti. Įtrinti gyvsidabrio į kūną. Įtrìnti špiritaus. Žaizdos negalima liesti pirštais, nes taip giliau įtrinami nešvarumai. Insitrýniau [vaistų], anryt paskėliau – atslūgo visa. <br/>2. <span class="explanation">įtepti kokiu tepalu, ar šiaip kuo: </span> Druska iñtrina karvės tešmenį.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

aptrinti

#