aptriūsti

triū̃sti, -ia, -ė. dirbti, darbuotis; ruoštis: Triūsiau par dieną apie ūkį ir negaliu pasakyti darbą. Mes triūsiame tiekdami visokių valgių svečiams. Moteris audžia, apie gyvulius triū̃sia. Kad aš ganau, tai ma [n] namie nereikia triū̃st. Pavalgyčia ir betriūsiù per naktį. Visą dieną triūsì, dirbi. Žmona jau triūsė virtuvėje ruošdama pusryčius. Kad ji ėjo par laukelį, – dailus augumėlis, kad ji triū̃sė prie darbelio, – gražus liemenėlis. | Prie ligonio jau triūsė budintis gydytojas. Jis. labai mėgsta, kai Barbė apie jį triūsia, nes Barbė visada juokiasi, visada linksma ir daug su juo šneka. Triūsia kaip nabašnykas apie pačią. Čia ji sau viena triū̃sias. Ėjau bulves kast, ėjau triū̃stis. Pareinu iš laukų, tai da triū̃skis po kuknią, liuobkis po tvartus. O tas jau šeiminykas triū̃sėsi prie namų. Petras, ką tik grįžęs iš laukų, triūsėsi pašiūrėje. | 1848 m. Kuršaitis pradėjo triūstiesi apie savo žodyną. Vyskupai triūsėsi apie įtaisymą namų pavargėliams.
aptriū̃sti, -ia (àptriūsia), àptriūsė

1. apsiruošti, apeiti namų apyvoką: Aptriūsiau savo žygius, t. y. apliuobiau. Ka tik ji aplink namus aptriū̃sia, ko da reikia! Da apie karvutę aptriūsiù, i pamelžiu, viščiukes pasilesinu. Kaip apsìtriūsė, ir atėjo ana, t. y. apsiliuobė. Iš bažnyčios pareina, apsitriū̃sia, ir į šokius. Parbėgi vakare, apsitriūsì, kada tuos darželius darysi. Paki jy tę apsìtriūsia, tai pavėluoja. Jau te apsìtriūsi viską ir gali eit į tą šeimynstubį. Mamutė apsitriū̃sdavo, o mane įsodydavo į stakles.

2. aptvarkyti triūsiant: Jau ji čia jį aptriū̃sia, apšluoja kasdien.
atsitriū̃sti, -ia, atsìtriūsė. pakankamai prisidarbuoti.
įsitriū̃sti, -ia, įsìtriūsė. įnikti į darbą: Kai žmogus įsitriū̃sia, tai nebenori tinginiauti.
ištriū̃sti, -ia, ìštriūsė

1. kurį laiką triūsti.

2. triūsu gauti: Taip ir gyveno, ką sugavo [žvejys],
ką triūsu ištriūsė.
nusitriū̃sti, -ia, nusìtriūsė. nuvargti triūsiant: Per dieną triūsi triūsi ir nusitriūsì.
patriū̃sti, -ia, pàtriūsė. padirbėti: Tai da ką patriūsiù, valgyt išverdu.
parsitriū̃sti, -ia (parsìtriūsia), parsìtriūsė. nusitriūsti: Per dieną triūsi ir visai parsìtriūsi.
pratriū̃sti, -ia, pràtriūsė. praleisti kurį laiką triūsiant: Ir taip motinos Karalienės pratriūsta visa naktis.
prisitriū̃sti, -ia, prisìtriūsė. pakankamai prisidirbti.
sutriū̃sti, -ia, sùtriūsė. triūsiant padaryti, suruošti, atlikti: Viskas čia tėvo, tos darbščios skruzdės, sutriūsta, sunešta po šapelį į šeimos skruzdėlyną.
užsitriū̃sti, -ia, užsìtriūsė triūsiant užtrukti: Užsìtriūsiau ir užmiršau vaiką.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>triū̃sti, </b>-ia, -ė. <span class="explanation">dirbti, darbuotis; ruoštis: </span> Triūsiau par dieną apie ūkį ir negaliu pasakyti darbą. Mes triūsiame tiekdami visokių valgių svečiams. Moteris audžia, apie gyvulius triū̃sia. Kad aš ganau, tai ma [n] namie nereikia triū̃st. Pavalgyčia ir betriūsiù per naktį. Visą dieną triūsì, dirbi. Žmona jau triūsė virtuvėje ruošdama pusryčius. Kad ji ėjo par laukelį, – dailus augumėlis, kad ji triū̃sė prie darbelio, – gražus liemenėlis. | Prie ligonio jau triūsė budintis gydytojas. Jis. labai mėgsta, kai Barbė apie jį triūsia, nes Barbė visada juokiasi, visada linksma ir daug su juo šneka. Triūsia kaip nabašnykas apie pačią. Čia ji sau viena triū̃sias. Ėjau bulves kast, ėjau triū̃stis. Pareinu iš laukų, tai da triū̃skis po kuknią, liuobkis po tvartus. O tas jau šeiminykas triū̃sėsi prie namų. Petras, ką tik grįžęs iš laukų, triūsėsi pašiūrėje. | 1848 m. Kuršaitis pradėjo triūstiesi apie savo žodyną. Vyskupai triūsėsi apie įtaisymą namų pavargėliams. <br/><b>aptriū̃sti, </b>-ia (àptriūsia), àptriūsė<br/>1. <span class="explanation">apsiruošti, apeiti namų apyvoką: </span> Aptriūsiau savo žygius, t. y. apliuobiau. Ka tik ji aplink namus aptriū̃sia, ko da reikia! Da apie karvutę aptriūsiù, i pamelžiu, viščiukes pasilesinu. Kaip apsìtriūsė, ir atėjo ana, t. y. apsiliuobė. Iš bažnyčios pareina, apsitriū̃sia, ir į šokius. Parbėgi vakare, apsitriūsì, kada tuos darželius darysi. Paki jy tę apsìtriūsia, tai pavėluoja. Jau te apsìtriūsi viską ir gali eit į tą šeimynstubį. Mamutė apsitriū̃sdavo, o mane įsodydavo į stakles. <br/>2. <span class="explanation">aptvarkyti triūsiant: </span> Jau ji čia jį aptriū̃sia, apšluoja kasdien. <br/><b>atsitriū̃sti, </b>-ia, atsìtriūsė. <span class="explanation">pakankamai prisidarbuoti. </span> <br/><b>įsitriū̃sti, </b>-ia, įsìtriūsė. <span class="explanation">įnikti į darbą: </span> Kai žmogus įsitriū̃sia, tai nebenori tinginiauti. <br/><b>ištriū̃sti, </b>-ia, ìštriūsė<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką triūsti. </span> <br/>2. <span class="explanation">triūsu gauti: </span> Taip ir gyveno, ką sugavo [žvejys], ką triūsu ištriūsė. <br/><b>nusitriū̃sti, </b>-ia, nusìtriūsė. <span class="explanation">nuvargti triūsiant: </span> Per dieną triūsi triūsi ir nusitriūsì. <br/><b>patriū̃sti, </b>-ia, pàtriūsė. <span class="explanation">padirbėti: </span> Tai da ką patriūsiù, valgyt išverdu. <br/><b>parsitriū̃sti, </b>-ia (parsìtriūsia), parsìtriūsė. nusitriūsti: Per dieną triūsi ir visai parsìtriūsi. <br/><b>pratriū̃sti, </b>-ia, pràtriūsė. <span class="explanation">praleisti kurį laiką triūsiant: </span> Ir taip motinos Karalienės pratriūsta visa naktis. <br/><b>prisitriū̃sti, </b>-ia, prisìtriūsė. <span class="explanation">pakankamai prisidirbti. </span> <br/><b>sutriū̃sti, </b>-ia, sùtriūsė. <span class="explanation">triūsiant padaryti, suruošti, atlikti: </span> Viskas čia tėvo, tos darbščios skruzdės, sutriūsta, sunešta po šapelį į šeimos skruzdėlyną. <br/><b>užsitriū̃sti, </b>-ia, užsìtriūsė <span class="explanation">triūsiant užtrukti: </span> Užsìtriūsiau ir užmiršau vaiką.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.