aptrūkinėti

trūkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. trū́kinėti, -ėja, -ėjo. trūkti:

1. Trū́kinė [ja] lenciūgas, nudilęs, nubuvęs. Asiai stipri, netrū́kinė [ja]. Dėl riebalų stokos plaukai trūkinėja, plonėja. Kad briedis bėga, ir šaknys trūkinė́ [ja]. Pėdeliai šokinėja, ryšeliai trūkinėja nuog buožės spragilo.

2. Moters balsas ėmė trūkinėti, prikimo. Šneka joms trūkinėjo, vis neatsitaikė dalyko, kuris jas abi sudomintų ir sujungtų. Eilėraščių ritmas neryškus, trūkinėjantis.

3. Trūkinė́ja nuog šalčio ledas. Ledas po ma [no] kojom trūkinė́jo, o aš ejau basa. Kad šokdavom, tai šokdavom, net asla trūkinė́davo. Ilgai trū́kinėjo mun sūriai, daba ne. Seniau būtų davę [už seno negerbimą],
dundės būtų trūkinė́ję. Pradėjo trūkinė́ti tie guzai. Oda mažne trūkinėjo, o vantos gavusi, darėsi raudona raudoniausia. Seni marškiniai, parpečiukai nora trū́kinėti. Vilnos buvo praščios, nertiniai trū́kinė [ja]. Po Mindaugo krikšto religinė aisčių visuomenės vienybė ėmė trūkinėti.

4. Karvės papai trūkinė [ja],
krau [ja] s bėga.

5. Aplink granatos trūkinėjo.

6. Sagos trūkinė́ja.
gálvą trūkinė́ti. neatsargiai bėgioti, vaikščioti: Netrūkinė́k gálvą – dar puodus išversi!
aptrūkinė́ti. aptrūkti 1: Akmuo gerokai aptrūkinėjęs.
atitrūkinė́ti. atitrūkti 2: Nuvedžiau arklį laukan, toja padkavelė buvo valnia, atatrūkinė́jo.
įtrūkinė́ti. įtrūkti 1: Įtrūkinė́jo šulnis, sena. Intrūkinė́jęs visas kaminas.
ištrūkinė́ti. ištrūkti 1: Ištrū́kinėjo visi guzikai.
nutrūkinė́ti.

1. nutrūkti 1: Kaži kas tokie plaukai nūtrū́kinėję.

2. nutrūkti 3: Karšdavom linus, tos galvukės nutrūkinė́ja. [Žąsims] plunksnos nutrū́kinėjo.

3. nutrūkti 4: Nutrū́kinėjo nū virvės drabužiai.

4. nupleišėti, suskerdėti: Basoms kojoms lig pat rudinies būsi, kojos liuob būs nutrū́kinėjusios.
patrūkinė́ti.

1. patrūkti 1: Šita virvė suvisai patrūkinė́jo. Visi pakinkalai patrūkinė́jo. Siūlai patrūkinė́jo. Vaikus gimdžiau, ir [akių] gyslos patrūkinė́j [o]. | Kap patrūkinė́j [o] viduriuosa, susukinėj [o] gumbus.

2. suskeldėti, supleišėti: Patrūkinė́j [o] bonkos – rūgt ėmė uogos. Šalta, vamzdžiai patrūkinė́ję. Langai (langų stiklai) patrūkinė́jo nuog šaudymo. Patrūkinė́ję kiaušiniai – vieni lukštai.
juokaĩs patrūkinė́ti labai juoktis: Visi juokaĩs patrūkinė́jo.
pratrūkinė́ti. pratrūkti.
sutrūkinė́ti

1. sutrūkti 1: Lėkėm taip, ka pasaitai sutrūkinė́jo i barškolai nulakstė. Nė to arklio, pakinklai supuvę, sutrūkinė́ję – gyvos bėdos! Ta gumikė sutrū́kinėjo par savaitę.

2. sutrūkti 3: Sutrūkinė́ję abuoliai anta obelies. Tiek davė (mušė), ka sutrūkinė́jo skūros. Ant baltų, jau sutrūkinėjusių akmens pastovų, ištiesę letenas, gulėjo du variniai liūtai. Tas puodas jau tik šiugždulys, jau visas sutrūkinėjęs, tai, kap in rankas paimi, šiugžda. Sveiki, nesutrū́kinėję sūriai – vežk numie. Pikčiausia, kad sudrengė vienintelius jo naujus kailinius: sutrūkinės jie dabar. Pirma diena su trumpums, sutrū́kinėjo vaikeliuo kelnikės. Moterys, sodindamos kopūstus, vengia juoktis: jei juoksiesi – kopūstų galvos sutrūkinės.

3. sutrūkti 4: Lūpos sutrūkinė́jo nuo vėjo. Kojos sutrūkinė́jo to vaiko. Mano rankos pūslėtos ir sutrūkinėjusios. Sutrūkinė́jo papadės.
užtrūkinė́ti. užtrūkti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trūkinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. trū́kinėti, -ėja, -ėjo. trūkti: <br/>1. Trū́kinė [ja] lenciūgas, nudilęs, nubuvęs. Asiai stipri, netrū́kinė [ja]. Dėl riebalų stokos plaukai trūkinėja, plonėja. Kad briedis bėga, ir šaknys trūkinė́ [ja]. Pėdeliai šokinėja, ryšeliai trūkinėja nuog buožės spragilo. <br/>2. Moters balsas ėmė trūkinėti, prikimo. Šneka joms trūkinėjo, vis neatsitaikė dalyko, kuris jas abi sudomintų ir sujungtų. Eilėraščių ritmas neryškus, trūkinėjantis. <br/>3. Trūkinė́ja nuog šalčio ledas. Ledas po ma [no] kojom trūkinė́jo, o aš ejau basa. Kad šokdavom, tai šokdavom, net asla trūkinė́davo. Ilgai trū́kinėjo mun sūriai, daba ne. Seniau būtų davę [už seno negerbimą], dundės būtų trūkinė́ję. Pradėjo trūkinė́ti tie guzai. Oda mažne trūkinėjo, o vantos gavusi, darėsi raudona raudoniausia. Seni marškiniai, parpečiukai nora trū́kinėti. Vilnos buvo praščios, nertiniai trū́kinė [ja]. Po Mindaugo krikšto religinė aisčių visuomenės vienybė ėmė trūkinėti. <br/>4. Karvės papai trūkinė [ja], krau [ja] s bėga. <br/>5. Aplink granatos trūkinėjo. <br/>6. Sagos trūkinė́ja. <br/><b> gálvą trūkinė́ti</b>. <span class="explanation">neatsargiai bėgioti, vaikščioti: </span> Netrūkinė́k gálvą – dar puodus išversi! <br/><b>aptrūkinė́ti</b>. aptrūkti 1: Akmuo gerokai aptrūkinėjęs. <br/><b>atitrūkinė́ti</b>. atitrūkti 2: Nuvedžiau arklį laukan, toja padkavelė buvo valnia, atatrūkinė́jo. <br/><b>įtrūkinė́ti</b>. įtrūkti 1: Įtrūkinė́jo šulnis, sena. Intrūkinė́jęs visas kaminas. <br/><b>ištrūkinė́ti</b>. ištrūkti 1: Ištrū́kinėjo visi guzikai. <br/><b>nutrūkinė́ti</b>. <br/>1. nutrūkti 1: Kaži kas tokie plaukai nūtrū́kinėję. <br/>2. nutrūkti 3: Karšdavom linus, tos galvukės nutrūkinė́ja. [Žąsims] plunksnos nutrū́kinėjo. <br/>3. nutrūkti 4: Nutrū́kinėjo nū virvės drabužiai. <br/>4. <span class="explanation">nupleišėti, suskerdėti: </span> Basoms kojoms lig pat rudinies būsi, kojos liuob būs nutrū́kinėjusios. <br/><b>patrūkinė́ti</b>. <br/>1. patrūkti 1: Šita virvė suvisai patrūkinė́jo. Visi pakinkalai patrūkinė́jo. Siūlai patrūkinė́jo. Vaikus gimdžiau, ir [akių] gyslos patrūkinė́j [o]. | Kap patrūkinė́j [o] viduriuosa, susukinėj [o] gumbus. <br/>2. <span class="explanation">suskeldėti, supleišėti: </span> Patrūkinė́j [o] bonkos – rūgt ėmė uogos. Šalta, vamzdžiai patrūkinė́ję. Langai <span class="explanation"> (langų stiklai) </span> patrūkinė́jo nuog šaudymo. Patrūkinė́ję kiaušiniai – vieni lukštai. <br/><b> juokaĩs patrūkinė́ti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> Visi juokaĩs patrūkinė́jo. <br/><b>pratrūkinė́ti</b>. pratrūkti. <br/><b>sutrūkinė́ti</b><br/>1. sutrūkti 1: Lėkėm taip, ka pasaitai sutrūkinė́jo i barškolai nulakstė. Nė to arklio, pakinklai supuvę, sutrūkinė́ję – gyvos bėdos! Ta gumikė sutrū́kinėjo par savaitę. <br/>2. sutrūkti 3: Sutrūkinė́ję abuoliai anta obelies. Tiek davė <span class="explanation"> (mušė), </span> ka sutrūkinė́jo skūros. Ant baltų, jau sutrūkinėjusių akmens pastovų, ištiesę letenas, gulėjo du variniai liūtai. Tas puodas jau tik šiugždulys, jau visas sutrūkinėjęs, tai, kap in rankas paimi, šiugžda. Sveiki, nesutrū́kinėję sūriai – vežk numie. Pikčiausia, kad sudrengė vienintelius jo naujus kailinius: sutrūkinės jie dabar. Pirma diena su trumpums, sutrū́kinėjo vaikeliuo kelnikės. Moterys, sodindamos kopūstus, vengia juoktis: jei juoksiesi – kopūstų galvos sutrūkinės. <br/>3. sutrūkti 4: Lūpos sutrūkinė́jo nuo vėjo. Kojos sutrūkinė́jo to vaiko. Mano rankos pūslėtos ir sutrūkinėjusios. Sutrūkinė́jo papadės. <br/><b>užtrūkinė́ti</b>. užtrūkti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.