aptrūnėti

trūnė́ti, trū̃ni (trū̃na. -ė́ja), -ė́jo. trū̃nėti, -ėja, -ėjo, trunė́ti, trùna (-ė́ja), -ė́jo.

1. trūnyti 1: Vasarą rąstai vežti netinka – pradėjo kirmėti, trūnė́ti. Trobos sienos pradėjo trūnė́ti. Trū̃nė [ja] drabužiai skrynio [je] nevėdinamys. Tas maišas trūnė́ [ja]. Tas torpas ilgai trùna. Rugiai dar an kelmo – jau trunė́ja. Atlikę nuo grūdų pelai savaime nykdami trunėjo. Mūsų senolių kaulai seniai jau trū̃na. Tokiam. trūnė́ti kaulai pradės (visas pradės zmegti) . Visas atsitikimas trūni surašytas Gaurės parapijoj, klebonijos aukšte. gesti. Lašiniai trūnė́ [ja]. Genda sviestas, trūnė́te trūnė́ [ja]. Šiemet bulvės labai trūnė́ja, mažai kur tėra sveikų.

2. trūnyti 3: Jaunas – eik pašokti, padainiuoti, ne trobo [je] trūnė́k šiokį vakarą. Nenori tekėt, tegul senmerge trū̃ni. Pati nuolat ant lovos trūni. Senas jau tik trūnė́ji.

3. delsti, gaišti, lūkėti: Trūnėte pasitrūnėk, kol aš duosiu žinią, arba pats ateisiu, t. y. pasilūkėk.

4. trintis, sukinėtis be darbo: Trūnėte pasitrūnėjau – ir uždirbau skolą. Netrūnė́kias trobo [je],
eik į lauką.
aptrūnė́ti. aptrūnyti: Tie aptrūnė́ [ja] [palaidoti],
gal kitus kišti.
įtrūnė́ti. įtrunė́ti; įdūlėti: Apatinis rąstas biškį įtrūnė́jęs. įgesti: Propernykščiai lašiniai – jau gerokai įtrūnė́jo.
ištrūnė́ti. ištrunė́ti, ìštruna, -ė́jo. ištrūnyti 1: Kas pirks [namą],
ištrunė́jusios sienos. Ištrūnė́jęs dugnas anam. Dantys man gelia ir jau pagelti ištrūnė́jo. Kaip nuodeglis kaulai visi ižtrūnėjo.
nutrūnė́ti. nutrūnyti: Kas iš to sodno beliko: obelės nutrūnė́jusios, vyšnės parsenusios.
patrūnė́ti

1. patrūnyti: Jau trobos pamatai patrūnė́jo. Patrūnė́jęs [dalgio] kočiukas, i nulaužiau. Tas šniūras jau suvisu patrūnė́jęs, ilgai nebtūrėsias. kiek įgesti: Lašiniai pakraščiais šiek tiek patrūnė́ję.

2. palūkėti, padelsti: Pastrūnėti, palaukti truputį, palūkėti, palūkurti. Pasitrūnėk kiek – gal ateis. Pasitrūnė́kis, strielčeliau, pasitaisysiu sparnelius.

3. kiek pasitrinti, pasisukinėti be darbo: Pasitrūnė́k – ir užpelnysi. Pasilsam, pasitrūnė́jam be darbo, nė darbas nebjema pavargus.
pérsitrūnėti praleisti be darbo, prasitrinti: Visą dieną pársitrūnėjo nėko dirbti nejęs.
pratrūnė́ti

1. pratrūnyti 1: Neseniai, rodos, siuvau, o veizėk, kelnių keliai y [ra] pratrūnė́ję.

2. kurį laiką eiti silpnyn, nykti: Trejus metus pratrūnė́jo – i pamirė.
pritrūnė́ti. sausai pripūti, pritrešti.
sutrūnė́ti, sutrū̃ni (sùtrūni. -ė́ja), -ė́jo. sutrunė́ti, sùtruna (-ė́ja), -ė́jo.

1. sutrūnyti 1: Stovi tenai prie kelio labai sena pušis, apipuvusi, sutrūnėjusi. Lova visai sutrūnėjusi, veik suirs. Audeklas sutrūnė́jęs greit trūksta. Sutrū̃nėjo drabužiai žemė [je]. Ten popierinių [piningų] negali kasti, jug anie ten sutrūnė́s po žemės. I supūna tie šniūreliai, i sutrūnė́ [ja]. Sutrūnė́jęs, apipuvęs ar nuo karščio. Sutrūnėję lakštai nenorėjo skirtis, o išblukęs raštas neaiškus buvo skaityti. Kauleliai sutrunėję ir į juodžemį pavirtę. Ir neduos tenai sutrunėt savamui, numylėtamui. Kas po žeme nesutrūnė́jo? – Vardas. Susenė [ja] u sutrūnė [ja] u i saulės neregė [ja] u. supūti: Sutrūnė́jęs obuolys.

2. be liepsnos sudegti, susmilkti, sudūlėti: Tie pagaliukai greit sùtruna.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trūnė́ti, </b>trū̃ni (trū̃na. -ė́ja), -ė́jo. trū̃nėti, -ėja, -ėjo, trunė́ti, trùna (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. trūnyti 1: Vasarą rąstai vežti netinka – pradėjo kirmėti, trūnė́ti. Trobos sienos pradėjo trūnė́ti. Trū̃nė [ja] drabužiai skrynio [je] nevėdinamys. Tas maišas trūnė́ [ja]. Tas torpas ilgai trùna. Rugiai dar an kelmo – jau trunė́ja. Atlikę nuo grūdų pelai savaime nykdami trunėjo. Mūsų senolių kaulai seniai jau trū̃na. Tokiam. trūnė́ti kaulai pradės <span class="explanation"> (visas pradės zmegti) </span>. Visas atsitikimas trūni surašytas Gaurės parapijoj, klebonijos aukšte. <span class="explanation">gesti</span>. Lašiniai trūnė́ [ja]. Genda sviestas, trūnė́te trūnė́ [ja]. Šiemet bulvės labai trūnė́ja, mažai kur tėra sveikų. <br/>2. trūnyti 3: Jaunas – eik pašokti, padainiuoti, ne trobo [je] trūnė́k šiokį vakarą. Nenori tekėt, tegul senmerge trū̃ni. Pati nuolat ant lovos trūni. Senas jau tik trūnė́ji. <br/>3. <span class="explanation">delsti, gaišti, lūkėti: </span> Trūnėte pasitrūnėk, kol aš duosiu žinią, arba pats ateisiu, t. y. pasilūkėk. <br/>4. <span class="explanation">trintis, sukinėtis be darbo: </span> Trūnėte pasitrūnėjau – ir uždirbau skolą. Netrūnė́kias trobo [je], eik į lauką. <br/><b>aptrūnė́ti</b>. aptrūnyti: Tie aptrūnė́ [ja] [palaidoti], gal kitus kišti. <br/><b>įtrūnė́ti</b>. įtrunė́ti; <span class="explanation">įdūlėti: </span> Apatinis rąstas biškį įtrūnė́jęs. <span class="explanation">įgesti: </span> Propernykščiai lašiniai – jau gerokai įtrūnė́jo. <br/><b>ištrūnė́ti</b>. ištrunė́ti, ìštruna, -ė́jo. ištrūnyti 1: Kas pirks [namą], ištrunė́jusios sienos. Ištrūnė́jęs dugnas anam. Dantys man gelia ir jau pagelti ištrūnė́jo. Kaip nuodeglis kaulai visi ižtrūnėjo. <br/><b>nutrūnė́ti</b>. nutrūnyti: Kas iš to sodno beliko: obelės nutrūnė́jusios, vyšnės parsenusios. <br/><b>patrūnė́ti</b><br/>1. patrūnyti: Jau trobos pamatai patrūnė́jo. Patrūnė́jęs [dalgio] kočiukas, i nulaužiau. Tas šniūras jau suvisu patrūnė́jęs, ilgai nebtūrėsias. <span class="explanation">kiek įgesti: </span> Lašiniai pakraščiais šiek tiek patrūnė́ję. <br/>2. <span class="explanation">palūkėti, padelsti: </span> Pastrūnėti, palaukti truputį, palūkėti, palūkurti. Pasitrūnėk kiek – gal ateis. Pasitrūnė́kis, strielčeliau, pasitaisysiu sparnelius. <br/>3. <span class="explanation">kiek pasitrinti, pasisukinėti be darbo: </span> Pasitrūnė́k – ir užpelnysi. Pasilsam, pasitrūnė́jam be darbo, nė darbas nebjema pavargus. <br/><b>pérsitrūnėti</b> <span class="explanation">praleisti be darbo, prasitrinti: </span> Visą dieną pársitrūnėjo nėko dirbti nejęs. <br/><b>pratrūnė́ti</b><br/>1. pratrūnyti 1: Neseniai, rodos, siuvau, o veizėk, kelnių keliai y [ra] pratrūnė́ję. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką eiti silpnyn, nykti: </span> Trejus metus pratrūnė́jo – i pamirė. <br/><b>pritrūnė́ti</b>. <span class="explanation">sausai pripūti, pritrešti. </span> <br/><b>sutrūnė́ti, </b>sutrū̃ni (sùtrūni. -ė́ja), -ė́jo. sutrunė́ti, sùtruna (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. sutrūnyti 1: Stovi tenai prie kelio labai sena pušis, apipuvusi, sutrūnėjusi. Lova visai sutrūnėjusi, veik suirs. Audeklas sutrūnė́jęs greit trūksta. Sutrū̃nėjo drabužiai žemė [je]. Ten popierinių [piningų] negali kasti, jug anie ten sutrūnė́s po žemės. I supūna tie šniūreliai, i sutrūnė́ [ja]. Sutrūnė́jęs, apipuvęs ar nuo karščio. Sutrūnėję lakštai nenorėjo skirtis, o išblukęs raštas neaiškus buvo skaityti. Kauleliai sutrunėję ir į juodžemį pavirtę. Ir neduos tenai sutrunėt savamui, numylėtamui. Kas po žeme nesutrūnė́jo? – Vardas. Susenė [ja] u sutrūnė [ja] u i saulės neregė [ja] u. <span class="explanation">supūti: </span> Sutrūnė́jęs obuolys. <br/>2. <span class="explanation">be liepsnos sudegti, susmilkti, sudūlėti: </span> Tie pagaliukai greit sùtruna.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.