aptrūnyti

trūnýti, -ìja (-ỹja), -ìjo. trū̃nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) ; trunýti, -ìja, -ìjo;

1. lėtai sausai pūti, drunyti, dūlėti, trešti: Džiūsta ir trūnìja nepjaustytas medis. Padarai ne pastogėje, o ant lauko laikomi trūnỹja. Seni medžiai trūnìja. Namas jau baigia trūnýt. Pradeda trūnýt – reikia kelt į kitą vietą [tujas]. Durpės pasidarė per ilgus amžius iš trūnijančių augalų, neprieinant orui, o esant vandens pertekliui. Jo kaulai jau kapuose trūnìja. Išdžiovink siūlus: tokius padėjus pradės trūnyt. Mano skepeta kampe užmesta pradėjo jau trūnýt. Mūsų tauta merdėjo kitų engiama, bet netrūnijo. Namai – lyg sunkios gremėzdiškos mūrinės dėžės, kuriose tyliai trūnija vienodi žmonių gyvenimai. Juk žemėj viskas mainos ir trūnija, nelieka niekas niekas pastovus. ilgai būti kur padėtam: Tie visi raštai eis į archyvą i trūnỹs.

2. rūdyti: Padėjau peilius šlapion vieton, ir pradėjo trūnýt.

3. niekur neišeinant, nuobodžiai, vargingai gyventi, būti, tūnoti: Jis kitąmet išeis į pensiją; sveikata jį. spiria trūnyti ant kranto. Kaip gera būtų išeit – dabar trūnýk namie. Dabar niekur neinam – apie namus trūnìjam. Teip ir trū̃nyji žmogus. Jau šešti metai jis trūnìja kalėjime. Ko trūnijì, ženykis, senas bernas. Atsiguls ant knygų ir trūnìja par dienų dienas. ilgai drybsoti, kirmyti: Gėdos turėtum visą dieną pataluos trūnýt! Trūnỹja an pečiaus visą rytą. Oi jūs, bobos, netrūnykit, virkit grybus ir maišykit. silpnėti, menkėti, kriošti, smilkti: Kap neturė [jo] sveikatos, trū̃nyjo i trū̃nyjo.
aptrūnýti. aptrešti, apdrunyti: Šimtą metų stovi budinkas ir vis dar drūtas, tik balana kiek aptrūnijo. Namas jau senas, jau aptrūnìjęs. apgesti. Kur šlapiau, tai žmonės bėdavoja, kad aptrūnìję [bulvės].
ištrūnýti.

1. sausai išpūti, ištrešti.

2. kurį laiką išdrybsoti, išdrunyti, iškirmyti: Ir lankė ją. Dryža, žiemą ištrūnijęs po kailiniais.
nutrūnýti. nudūlėti, nutrešti: Tas klojimas nukirmijęs, stogas nutrūnìjo, nubyrėjo.
patrūnýti. patrešti: Šitie rąstai jau biskį patrūnìję. Rūbai jau gerokai patrūniję.
pratrūnýti.

1. nuo trūnijimo prakiurti, prapūti: Baltnugaris genys mėgsta labiau pratrūnijusius beržus, nudžiūvusius stuobrius ir kalasi sau erdvų platų uoksą.

2. niekur neišeinant prabūti, pratūnoti: Visą žiemą pratrūnijaũ namuos.
pritrūnýti. pakankamai trūnyti, drybsoti, kirmyti: Lipk, tėvai, nuo pečiaus, jau gana pritrūnijaĩ.
sutrūnýti.

1. sudūlėti, sutrešti: Sutrūnìjęs medis – vienos trūnys. Parsivežiau beržo stebulėm, žievės nenulupau – ir visas sutrūnìjo. Dar̃ per kelis metus ne tik balana, bet ir šerdė sutrūnija – čystas pūzdras pasdaro. Nugriuvau grybaudama an kelmo, regis, i suvis sutrūnìjęs, ė šit’ kelį sumušiau. Iškasėm iš Gražiaraisčio rąstą, ale jau sutrū̃nijęs. Kai kada jau sutrūnìjęs [kubezdalis] būva: pasipilia dujos. tokios tik fukt. Ašys ir akėčios surūdys, pavalkai sutrūnys. Jos audeklai begulėdami sutrūnìjo. Sutrūnijęs medžias. Sutrūnìjo padėtos parėdnios. Jis seniai miręs, jau jo ir kaulai sutrūnijo. | Sudrūnìjo sutrūnìjo [vainikėlis] kaip sausas medelis.

2. surūdyti: Nuspirkęs kirvį padėjau pašalėn. Kitądien žiūriu – jau sutrūnìjęs.

3. suvargti, sunykti, sukriošti: Bobutės kokios senos, sutrū̃nijusios priimdavai [naujagimius].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptrunyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trūnýti, </b>-ìja (-ỹja), -ìjo. trū̃nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) ; trunýti, -ìja, -ìjo; <br/>1. <span class="explanation">lėtai sausai pūti, drunyti, dūlėti, trešti: </span> Džiūsta ir trūnìja nepjaustytas medis. Padarai ne pastogėje, o ant lauko laikomi trūnỹja. Seni medžiai trūnìja. Namas jau baigia trūnýt. Pradeda trūnýt – reikia kelt į kitą vietą [tujas]. Durpės pasidarė per ilgus amžius iš trūnijančių augalų, neprieinant orui, o esant vandens pertekliui. Jo kaulai jau kapuose trūnìja. Išdžiovink siūlus: tokius padėjus pradės trūnyt. Mano skepeta kampe užmesta pradėjo jau trūnýt. Mūsų tauta merdėjo kitų engiama, bet netrūnijo. Namai – lyg sunkios gremėzdiškos mūrinės dėžės, kuriose tyliai trūnija vienodi žmonių gyvenimai. Juk žemėj viskas mainos ir trūnija, nelieka niekas niekas pastovus. <span class="explanation">ilgai būti kur padėtam: </span> Tie visi raštai eis į archyvą i trūnỹs. <br/>2. <span class="explanation">rūdyti: </span> Padėjau peilius šlapion vieton, ir pradėjo trūnýt. <br/>3. <span class="explanation">niekur neišeinant, nuobodžiai, vargingai gyventi, būti, tūnoti: </span> Jis kitąmet išeis į pensiją; sveikata jį. spiria trūnyti ant kranto. Kaip gera būtų išeit – dabar trūnýk namie. Dabar niekur neinam – apie namus trūnìjam. Teip ir trū̃nyji žmogus. Jau šešti metai jis trūnìja kalėjime. Ko trūnijì, ženykis, senas bernas. Atsiguls ant knygų ir trūnìja par dienų dienas. <span class="explanation">ilgai drybsoti, kirmyti: </span> Gėdos turėtum visą dieną pataluos trūnýt! Trūnỹja an pečiaus visą rytą. Oi jūs, bobos, netrūnykit, virkit grybus ir maišykit. <span class="explanation">silpnėti, menkėti, kriošti, smilkti: </span> Kap neturė [jo] sveikatos, trū̃nyjo i trū̃nyjo. <br/><b>aptrūnýti</b>. <span class="explanation">aptrešti, apdrunyti: </span> Šimtą metų stovi budinkas ir vis dar drūtas, tik balana kiek aptrūnijo. Namas jau senas, jau aptrūnìjęs. <span class="explanation">apgesti</span>. Kur šlapiau, tai žmonės bėdavoja, kad aptrūnìję [bulvės]. <br/><b>ištrūnýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sausai išpūti, ištrešti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką išdrybsoti, išdrunyti, iškirmyti: </span> Ir lankė ją. Dryža, žiemą ištrūnijęs po kailiniais. <br/><b>nutrūnýti</b>. <span class="explanation">nudūlėti, nutrešti: </span> Tas klojimas nukirmijęs, stogas nutrūnìjo, nubyrėjo. <br/><b>patrūnýti</b>. <span class="explanation">patrešti: </span> Šitie rąstai jau biskį patrūnìję. Rūbai jau gerokai patrūniję. <br/><b>pratrūnýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuo trūnijimo prakiurti, prapūti: </span> Baltnugaris genys mėgsta labiau pratrūnijusius beržus, nudžiūvusius stuobrius ir kalasi sau erdvų platų uoksą. <br/>2. <span class="explanation">niekur neišeinant prabūti, pratūnoti: </span> Visą žiemą pratrūnijaũ namuos. <br/><b>pritrūnýti</b>. <span class="explanation">pakankamai trūnyti, drybsoti, kirmyti: </span> Lipk, tėvai, nuo pečiaus, jau gana pritrūnijaĩ. <br/><b>sutrūnýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudūlėti, sutrešti: </span> Sutrūnìjęs medis – vienos trūnys. Parsivežiau beržo stebulėm, žievės nenulupau – ir visas sutrūnìjo. Dar̃ per kelis metus ne tik balana, bet ir šerdė sutrūnija – čystas pūzdras pasdaro. Nugriuvau grybaudama an kelmo, regis, i suvis sutrūnìjęs, ė šit’ kelį sumušiau. Iškasėm iš Gražiaraisčio rąstą, ale jau sutrū̃nijęs. Kai kada jau sutrūnìjęs [kubezdalis] būva: pasipilia dujos. tokios tik fukt. Ašys ir akėčios surūdys, pavalkai sutrūnys. Jos audeklai begulėdami sutrūnìjo. Sutrūnijęs medžias. Sutrūnìjo padėtos parėdnios. Jis seniai miręs, jau jo ir kaulai sutrūnijo. \| Sudrūnìjo sutrūnìjo [vainikėlis] kaip sausas medelis. <br/>2. <span class="explanation">surūdyti: </span> Nuspirkęs kirvį padėjau pašalėn. Kitądien žiūriu – jau sutrūnìjęs. <br/>3. <span class="explanation">suvargti, sunykti, sukriošti: </span> Bobutės kokios senos, sutrū̃nijusios priimdavai [naujagimius].

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.