tū́binti (-yti), -ina, -ino
1. tūbti.
2. rengti šiltais drabužiais: Save tū́bina, o namelius ūbina. Tū́binkis gerai, kad nesušaltai.
aptū́binti. šiltai, storai aprengti: Berną ir piemenį aptū́binom, o patys apdriskę. Apsitūbino kai tūbizlė.
įsitū́binti storai, šiltai apsirengti: Insitū́bino kai žiemą. Gerai insitū́byk, jei nenori sušalt. Jiej ateję su paltom, insitū́binę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.