aptupdyti
tupdýti, tùpdo (tùpdžia), tùpdė. tūpti:
1. Neturi kur tūpt vištos – tupdžiaũ tupdžiaũ. Tùpdo tùpdo vieną [raidę] ant kitos. Veda gaidys vištas tvartan, tùpdo. Prie to šulnio tupdydavom žąsis. Aš šiandie tep nuvargus, kad mane nuovargis tik tùpdo.
2. Vištą tùpdžia an dvylikos penkiolikos kiaušinių – žiūriant kokia višta. Tupdýk [perėti] katiną, kai kurkės neturi.
3. Lakūnas lėktuvą leidžia žemyn arba tupdo.
4. tūpti 8: Senatvė tùpdo, riečia prie žemės, sulenkia žmogų. Alus labai stipras – iš karto tupdo. Ani kaip priešais negaliu nieko panešt: tùpdo, i tiek.
5. tūpti 9: Veš – testa veža, tupdìs – testa tùpdo [girtuoklį sūnų],
– nieko nežiūrėsiu.
6. skirti, rinkti, įgalioti: Kudė [l] Grinių netùpdė prezidentu? Užsimetusi žūtbūt surusinti mūsų kraštą, rusų valdžia pusdykiai dalino savo valdininkams ir kitiems atėjūnams dvarus, statydino cerkves ir tupdė savo šventikus dargi tose vietose, kur nebuvo pravoslavų.
aptupdýti. aptūpti:
1. Aptupdžiaũ vištą. Jo ir gūžta padaryta, ir vištukai aptupdýta. Sutiko sesulę jau vežantį: naujam grabelyj įguldytą, raibom gegulėm aptupdýtą. Šalia – aukštas, status pylimas, visas aptupdytas baltais namiūkščiais.
2. Vištas dar̃ aptupdaĩ sėtuvėn: padarom gūžtą, pridedam kiaušinių ir vištą uždedam. Jau ir aš šiandien aptupdžiaũ vištą an žąsukų. Indikę aptupdžiaũ – septyni išej [o].
3. a pgyvendinti: Visa žemė apsitùpdė su žmonėm.
4. a psiraminti, aprimti: Gerai per ausis sudavė, tai ir jis apsitupdė.
įtupdýti.
1. įtūpti 1: Įtupdýk vištą sietan ir apvožk rėčkele, tegul deda. Ir pastatė narvą, kur buvo įtupdytas Aras, gražių gražiausioje vietoje. Tada [žmogus] prisiėmė turiąs smertį grūšnelėn įtupdęs. Įtupdė [vaikai] grambuolį į seną klumpę.
2. paguldyti ar pasodinti: Bet kokioj vietoj įtùpdo tą vaiką, ir gatava.
3. įtūpti 4: Intùpdė vieną vaiką [mašinėlėn] ir atvežė. Paskui sekė mane, lig į autobusą įtùpdė. Į lėktuvą įtupdė: par dvidešimt keturias valandas i Brazilijo [je] !
4. įtūpti 6: Į gyvenimą mergelkas įtùpdė, dalis išmokėjo. Į Triūškos butą po kelių dienų miesto butų valdyba įtupdė kažkokią svetimą šeimą. | O mamą tai į kampą intùpdė (užgujo) . O dar ramiau, kai lizdelį susisukęs ir patelę įsitupdysi.
5. pasodinti (į kalėjimą): Įtùpdė vagilėlį pagavę belangėn. Daug kam atrodė, kad Mėšlius, naudodamasis savo valdžia, tyčia įtupdė jį į kalėjimą, norėjo pašalinti jį iš kelio.
6. įsodinti, įkišti žemėn: Įtupdžiaũ kvietkiuką vidury eželės. Įtupdžiau mažučiutę suvis vazonikelin [gėlytę],
o dabar kai varnalėša. Minkšta žemė – tai ir be kūjo kuolas galima įtupdýt.
7. įtraukti vidun: Galvą giliau į pečius įtupdydavo. Veidas Anupro toks pailgas, plokštas su didelėm gražiai įtupdytom akim.
8. įdėti, įkišti: Jis dar žiūri, kaip vikrūs merginos pirštai įtupdo kortelę savo vieton.
nutupdýti.
1. nutūpti 1: Lėputis prie pat jų nutupdė savo lėktuvą ir linksmai sušuko. priversti nusileisti į žemę: Vokiečių bombonešis, grįždamas iš Lenkijos, toli įskrido į Lietuvos teritoriją ir nesileido už oro erdvės pažeidimą nutupdomas.
2. pasodinti (į kalėjimą): Stambų pirklį Banelį nutupdė Lukiškių kalėjiman.
3. suniekinti, apraminti: Nutupdžiaũ pletkinykę.
4. a pkrauti, apdėti, nusėti: Dėl to buvo visos pakelės akmenais nusagstytos, nutupdýtos – niekur akmenų nerasi (išrinkti iš laukų) .
patupdýti.
1. leisti tupėti: Aš pati gaidį patupdžiaũ ant laktos: rytą atadarau kūtelę – gaidžio gi nebėr. Ans ėmė kepališių nukėlė i patùpdė savo paukštelį. Tuos varnukus atnešęs patupdė an to negyvo arklio. Į kiekvieną berželį patupdžiau po gegutę: tai smagu bus mergaitėms, kai jos visos kukuos. Parsinešė kiškį ir lovon pastùpdė. Tą gaiduką pasitupdė ant delno – tas gaidukas užgiedojo.
2. pasodinti perėti: Patupdžiaũ dvi vištas – ir visi kiaušiniai prisimti ir atleisti. Čia, kur reik vaikščiot, patupdeĩ vištą. Viena moteris patupdė vištą an aštuoniolikos kiaušinių. | Tupdyti, patupdyti vištą [kiaušinio padėti].
3. pasodinti: Patùpdė jį mašinoj in kelių – tai negali sėdėt. Patupdyk mane, vaikeli, kur arti prie šventojo aukuro. Patùpdė – ir veža. Vai kad tu būtai mūsų paprašius, ant pečiaus krašto būtum pastùpdę.
4. pasodinti (į kalėjimą): Už miško vogimą jį kada nors patupdỹs. Suėmė ir patupdė į kalinį. Ką pats būtum patupdęs? Save? Mane? Ar pirmą pasitaikiusį studentą? Kai čiups mane kada už tą klientūrą, kai patupdys keleriems metams…. Nusikaltėliai patupdyti į cypę. Senis ponas, sužinojęs apie tą meilę, apvagino mergaitę ir patupdė kalėjiman.
5. palikti sėdėti: Daugalį mokinių antriem metam patupdė.
6. įtaisyti, parūpinti darbo ar gyvenimo vietą: Jau anas savo dukrelę geran daiktan patupdė. Parves ir patupdìs marčią – i džiaukis. Kur ji tau akis rodys: ji džiaugias patùpdžius ją pas mus i palikus. Mūsiškis patupdýtas ant traktoriaus.
7. pasodinti augti, įkišti žemėn: Sako, atversiam eglelę i patupdýsiam.
8. pastatyti, įkurti, suręsti: San Paulo miestas patupdytas aukštai kalnuose. Po dešimties metų ir šokią tokią trobukę pasitùpdėm.
9. padėti, uždėti, pastatyti: Reikia patupdýt puodą an skylės. Pačiame viduryje patupdė didelį prikaistuvį sriubos. Šitą maišą į galą [vežimo] patùpdom. Pelėdą. ant knygos patupdýdavau. Jei suvis [javai] maži, kaip aną patupdýsi, tą žalnierelį (pėdą) . Grynoji balsė e … Daukšos buvo su patupdyta maža a viršuje raidės e išreiškiama. | Galva, patupdyta tiesiog ant kepaliuko formos nugaros, iš lėto pasisuka į mane. nukišti: Panešiojo panešiojo bent kiek [drabužį] – žiūriu ir patupdýta: jau gatava, naują jau vilki. Aliverkos (tepalinės) aš neturiu, o kur jin patupdýta, aš nežinau.
pritupdýti.
1. pritūpti 2: Aš tam gudui daugel gero padariau: pilną aukštą vištelių pritupdžiaũ.
2. pritūpti
3. Mama, ne sykį vežimėlį vaikų pritupdžiusi kaip viščiukų, atsilakindavo čia prie tetos. Bobų vežimą prisitùpdęs išvažiavo.
3. pritūpti 6: Vaiką pritùpdo prie puodynės.
4. pasodinti (kalėjiman): Paspriešino valdžiai, tai i pritùpdė turmon mėnesiui.
5. prisistatinėti, pristatyti: Pritùpdė pilnas kertes ievinių lazdelių.
sutupdýti.
1. sutūpti 1: Sutupdžiaũ vištas in laktelės. Visas vištas sutupdžiáu ant vartų. Penkis spiečius pagavo, sutùpdė – nėr kam žiūrėt. Ir į gūžtą suvaryki, gražiai sutupdýki. paguldyti miegoti: Jis mus visas kai vištas susitùpdo, paskui pats eina gult.
2. sutūpti 4: Sulaipino į sunkvežimius, sutupdė juose per kelius sulenktomis kojomis. Vaikus sutùpdė po serbentais [rinkti uogų] – i nebėr kada siaust.
3. sutūpti 8: Visus reikėjo sutupdýti į vežimą. | Sutupdys su kokia mergiščia, ir kukuok visus metus.
4. sutūpti 9: Jis savo draugus ir gimines valdybon sutùpdė, o mūsų žmones atlaidė. Tęnai juos visus sutùpdė.
5. sutūpti 10: Sniegas klojimo stogą sutùpdė. Ka tiek sutùpdė – jau senatvia visai artie. Tau sutupdýt užteks ir pūdo – kiek tu čia pagali. Kai užlipo toks jautis – tuoj karvę sutùpdė.
6. sutūpti 11: Nori tėvus į kalėjimą sutupdyti?
7. sunešioti, suminti: Sutupdžiaũ klumpės užpentį.
užtupdýti.
1. užtūpti 2: Nu, taip tas jau žinią gavo, tujaus savo seseriai už čiuprynos ir nunešė ing girią, palenkė medžio viršūnę, o pavertė aną į gegužę, užtupdė ant viršūnės.
2. pasodinti perėti: Vištą užtupdžiau an daug kiaušinių – kelis sutrynė, keli užšalo. Užtupdýsiu vištą – vis kokis vištėlis bus. Užtupdžiaũ žąsį, bet nė vieno nevertė.
3. užtūpti 5: Kad neduosi paviržio, tai aš ant tavo tų girnų užtupdysiu velnį – tu ir nebegalėsi su tom malti. Važiuoja vaiką užsitùpdęs.
4. pasodinti (į kalėjimą): Jį užtùpdė turmoj in viso vieko.
5. pastatyti ant viršaus: Pečka išbudavota, paskui užtùpdo pečių. Mūsų kaminas tik iš dangčiaus matos – reikia da ką nors daugiau užtupdýt.
raudóną gaĩdį užtupdýti padegti, sukelti gaisrą: Bet tegu tik jis pabando – užtupdysime raudoną gaidį jam ant stogo. Užtupdysiu raudoną gaidį ant to tavo palociaus stogo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.