aptuštėti

tuštė́ti, -ė́ja (tùšta), -ė́jo.

1. darytis mažiau pripildytam: Makas, kolyta tavo tuštė́ [ja]. Litro talpos dubenys tuštėjo taip spėriai, kad virėjo padėjėjas visą pusvalandį darbavosi samčiu. | Juodu ėjo šykščiai nušviesta, tuštėjančia gatve. Tuštė́ [ja] bažnyčia, vis tuštyn, atpranta [žmonės]. Į senatvę labai tuštė́ [ja] galva, nieko nebatmini, nebsusigaudai. darytis mažiau apgyvendintam: Tuštė́ja Švendubrė, tuštė́ja, vieni seniai. [Labanoro apylinkėse] labai lėtai tuštėja kaimai, neskuba keltis iš jų gyventojai. darytis plynam: Laukai tuštėja, aruodai pilnėja. Angi rudenį tuštė́ja laukai.

2. darytis dvasiškai skurdesniam: Bet todėl ir menkiausis valdininkas neturėtų būt dvasioje nuskuręs, neturėtų dykas valandas praleisti niekais ir tuo tuštėti.
aptuštė́ti, -ė́ja (àptušti), -ė́jo.

1. pasidaryti kiek tuštesniam: Rudeniop, keliams pabjurus, kiemas aptuštėdavo (išveždavo rąstus). pasidaryti mažiau apgyvendintam: Aptuštė́jęs kaimas – kap maisto netruks! išretėti: Skolos padidėjo, miškai aptuštėjo.

2. nuskursti: Ponai nusigyveno ir aptuštėjo. Jei buvo turtingi, tai visi, o kad aptuštėję, tai vėl visi stengėsi visus išlaikyti.
kišẽnės aptuštė́ja pasidaro neturtingi: Kišenės žmonelių aptušti, ir jie įeina į skolas.
ištuštė́ti, -ė́ja (ìštušta), -ė́jo.

1. pasidaryti mažiau pripildytam, tuščiam: Pavasariop ištuštė́ja kluonai. Pilni aruodai ištuštėjo. Karų metu ištuštėjęs valstybės iždas. | Vilniaus gatves, ištuštėjusias vidurnaktį, paryčiui užplūdo žmonių srautas. Po valgių ir gėrimų meisterio namas ištuštėja. Pernakvosi ir ryt ištuštėjusiais keliais parvažiuosi. | Malūnas mala, gali ištuštėti girnos. Galva mano tokia, kai puodynė palikus, ištuštė́jo (užsimiršo) visos dainos. | Galvos ištuštė́jo per šitiek laiko. pasidaryti mažai gyvenamam: Bėga jauni žmonės miestan, ištuštė́jo kaimas. Pirma pas mūso buvo didesnė soda, daba ištuštė́jo.

2. pasidaryti tuščiaviduriam, iškuštėti: Sūrmaišelis buvo cibulių pripiltas, dar ir dabar yr ištuštė́jusių. išretėti: Patalai visai ištuštėjo (sumažėjo plunksnų juose) .
nutuštė́ti. pasidaryti tuščiam: Pilkas laukas stovi, visas nutuštėjęs. Ėmė lynoti, ir parkas nutuštėjo.
patuštė́ti.

1. pasidaryti tuščiam, ištuštėti: Gryčia patuštėja, ir laikas apie vidurnaktį. Gegužės mėnesį dar nedaugis kauniečių išsileidžia vasaroti, butų ne kiek patuštėja. Netrukus stalai patuštėjo, staltiesės buvo sumerktos skalbti, troba pašluota. Patuštė́jo galva: nebatmenu pamokslų.

2. pasidaryti tuštesniam: Patuštė́jusios lentynos.
pratuštė́ti. pasidaryti kiek tuštesniam: Pavakare kelias pratuštėdavo. Visas kaimas pratuštėjęs, ramus ir toks tylus, koks būna tiktai vasaros sekmadienį per mišias. Galva pratuštė́jo jau, nebe teip atsigodai. Kol čia prasituštė̃s to [je] mašino [je],
nusibos tau i stovėt.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptusteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv