aptvatyti

tvãtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). tvàtyti.

1. smarkiai mušti, pliekti, talžyti: Tėvas vaiką tvãtijo, kad neklausė. Tvãtijau, kol ranka pradėjo skaudėti. Ka pradėjo vaikus tvãtyti, baisu žiūrėti! Nu, anie muni tvãtyti! O ta tvãty [ja],
o ta tvãty [ja] – dvasios pasiklausydamos. Tvãtija par kuprą. Kuolą pasiėmė ir tvàtija arkliui par šonus. Ona, suėmusi savo tvirta ranka katę už kūbrio, antra tvatijo ją be pasigailėjimo samčiu. Niekas vaikų netvãtija, tai jie patys lazdom tvãtijas. Tie pijokai ka prigėrė, ka pradėjo tvãtyties! negyvai mušti: Jau, vaikaliai, muškiat, tvãtykiat tas musis.

2. daužyti; trankyti: Ėmė tuo basliu tvatyti į duris. Tvãtyti būgną.

3. smarkiai dirbti kokį darbą: Su spragilu tvãtija, kulia, barškina. Atsikels rykmetį kokią ketvirtą i tvàtys, duos su spragilais. Tvãtysam linus liuob naktimis. Nū ryto lig vakaro medžius tvãtijau. Tėvas vinis į tvorą tvãtija. Šitiek su viena ranka tvãtyt. Rausi tus linus, apsiemi nurauti kokį plecių, na i tvàtysi.

4. šaudytis: Čia ilgai i tvãtijos – septynias savaites išstovėjo an vietos.

5. smarkiai kūrenti: Tvàtijau tvàtijau, kaip nieko, teip nieko (nešyla troba) .

6. smarkiai su triukšmu lyti: Kad tvãtija lietus! Gal kur tvãtija, o pry mūso nė lašelio, džiūna viskas.

7. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Kas ten keliu tvãtija? Kad tvãtija, net kulnys į nugarą mušas!

8. godžiai valgyti, gerti: Tvàtija vaikai tus saldimus. Pridėjo mama pusbliūdį košės ir sako: – Tik tvãtykiat. Ans visumet erbetą tik i tvãtija. Kepyrą tvãtijo, visą butelį ištvatijo. Ot tvàtija [alų],
nespėji nešt.
aptvãtyti. smarkiai apmušti, aptalžyti: Aptvàtyčiu tas bobas už liežuvį, žinotų. Pareita, aptvãtija prysigėręs. At paimčiau lazdą ir aptvãtyčiau. Apsitvãtijam [su vaikaičiu] kartais i vėl geruoju.
atitvãtyti.

1. smarkiai daužant atšipinti, atmušti: Kas tą kirvį atitvàtijo?

2. kurį laiką smarkiai dirbti kokį darbą: Attvãtijau penkias valandas [talkoje].

3. pakankamai atsigerti, išgerti: Vyrai … neiškentė neįlindę pas vieną pažįstamą šnapšės atsitvatyti.
įtvãtyti.

1. smarkiai įmušti, įpliekti, įtalžyti: Įtvãtys tavi tėvas sugavęs. Kad įtvãtijo savo piemenį! Nusijuosė diržą, gerai įtvãtijo. Už tokius darbus gerai anam įtvãtyk.

2. tvatijant įkalti: Kol vinį į gardą įtvàtijo, visus narius nusidaužė.
ištvãtyti.

1. smarkiai primušti, išpliekti, ištalžyti: Tas vaikas y [ra] dykas, reik anam kailį ištvãtyti. Įeisi mun į trobą, ištvãtysu su vyte. Ka ištvãtysu visus šonus, ta žinosi! Ištvãtijo už liežuvių nešiojimą. Ištvatijo šonus mano, ir sakyti gėda. Aš tau, žalty, pati ištvãtysiu tą kramę!.

2. išdaužti, išmušti, iškulti: Duoda i duoda, duris išmuš, ištvãtys. Ištvãtijo visus tris langus.

3. daužant, trankant atlikti kokį darbą: Ar ištvãtijai dalgį? Ištvãtijai, išskalbei, i balti [marškiniai]. Liuob visus drabužius motriškos su kultuvėms ištvãtys. Reik tą kailį ištvãtyti i padėti ten.

4. tvatijant, mušant išvaryti: Ištvatyk katę. Ištvàtijau vištas iš rasodnyko, ir vėl aplink draikiojas. Katalikai ištvãtijo Mažeikių adventistą.

5. godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti: Ištvãtijau lėkštę makaronų i košės gumulą. Vaikas ištvàtyjo visą butelį pieno. O kaip ištvãtijai tą čėrkikę! Kiaulė visą lovį ištvãtijo.
nutvãtyti.

1. smarkiai apmušti, nupliekti, nutalžyti: Nutvãtys, numuš [pačią] – išbėgs pri tėvų, vėl tėvas atves pri vyro. Kai gerai nutvãtys, tai žinos. Nūtvãtiju, jei neklauso. Nutvãtiju sugavęs kokį krupį, žinos vogti. Nutvãtysu varlę mietu.

2. nušauti: Iš karto nutvãtijo zuikį.

3. numesti, nusviesti: Ka aš nenutvãtiju radijo ant žemės.

4. greitai nueiti: Tokius kelius nutvãtijau ir nėko negavau!
patvãtyti.

1. kiek pamušti, papliekti.

2. kurį laiką godžiai ėsti.
partvãtyti. greitai pareiti: Be reikalo tokį kelią nutvatijo ir partvàtijo.
pratvãtyti. pragerti: I pratvãtijo visus piningus.
pritvãtyti.

1. smarkiai primušti, pritalžyti: Pritvãtijo pačią prisisprogęs. Pritvãtytų, būtų kaip šventas. Supykęs tėvas pritvàtijo vaiką, kad vos paeina. Teip pritvàtijo, kad kelias dienas iš lovos nesikėlė. Negyvai pritvãtijo.

2. smarkiai daužant, trankant atlikti kokį darbą: Sviesto primuš, pritvàtys, ka pieno turės. Gerai pritvãtyk [vinį]. Nuėjęs į girią, prisitvatijo daug virbų.

3. smarkiai prikūrenti: Pritvãtijo, prikūreno [krosnį],
pasiusma naktį.

4. pripilti, prilieti: Nu, kad pritvãtyjai pilną bliūdą. | Karvė pelkikę ka pritvãtys (prišlapins) , šildysamos kojas įlipusys.

5. godžiai prisigerti: Ta aš liūbu to pieno prisitvãtysu, ka kliugės.
sutvãtyti.

1. smarkiai sumušti, sutalžyti: Sumušo vedu, sutvãtijo. Mun kramę sutvãtijo. Sakė, su branktu man galvą sutvatys. Gėrė gėrė i susitvãtijo.

2. suduoti, sutrenkti, sukirsti: Išpūtęs krūtinę, jis sutvatijo per ją kumščiu. Ši. į vieną ausį, į antrą ausį sutvãtijo anam.

3. sudaužyti, sukulti: Nu lempos eikiav šalin, sutvãtysiam cilindrį. Kulkos ištaškė langų stiklus ir sutvatijo skardinį stogą.

4. smarkiai daužant atlikti kokį darbą: Reik tą skilą sutvãtyti. Tris vežimus medžių sutvãtijo (prikrovė) .

5. godžiai suvalgyti, suėsti, išgerti: Da porą butelkų alaus sutvãtijo. Pelės viską sutvãtijo.
užtvãtyti.

1. tvatijant užmušti, užpliekti: Belaisviai jį ir užtvãtijo, labai bjaurus buvo. Ko neužtvãtijo už dviračio vogimą. Kas ten mušimas tų arklių, ans galia anus užtvãtyti.

2. užduoti, užkirsti, sušerti: A nereiks tik užtvãtyti par šonus. Tokiam krupmaušiuo dar gal iš diržo užtvàtyti – paskiau neįveiksi.

3. smarkiai prisikūrenti: Užsitvàtijam pečių, kaip šaltà, ka velniai kauka.

4. smarkiai užlyti: Kad užtvãtijo lietus! Užlijo užtvãtijo, klanai stovėjo.

5. užtvenkti: Užtvãtijo pylą ir apleido pievas su vandeniu.

6. gerokai užvalgyti, išgerti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aptvatyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv