aptvindyti

tvìndyti, -o (tvìndžia), -ė. tvindýti, tviñdo, tviñdė. tvinti:

1. Aš prūdą tvìndžiau, kol pritvindžiau. Mieruoja, mat Pyvesą tvìndis. Vebrai tvìndžia pavasarį [upelį].

2. Stovi ir ūžauja [pušaitės],
tvindo orą sakų kvepėjimu. Prieblanda ima skubiai tvindyti miestą tirštais šešėliais. Nuo namų stogų nusileido šešėlis ir greitai tvindė erdvią aikštę.

3. Tvenkiniai tvindė aplinkinius miškus. Netvìndyk aslos myžalais. Buvo sprogęs vamzdis, žiūriu, ka mane tvìndo. Alumi tvindau (tvimdau).
aptvìndyti. aptvinti 2: Tvenkdamas prūdą, aptvìndei pievą. O daba ka užtvenkė i pastatė stotį, aptvìndė tą vietą, kur mas gyvenom. Galės aptvìndyti laukus. Ryžiai auginami aptvindytuose laukuose. Motina, mane tu visą aptvindei. Aš visa šlapia nuo tavo ašarų. Apsitvìndau pievas.
ištvìndyti. ištvinti 1: Įsismarkavęs pavasaris ištvindė upę. Ašaros upelius iš krantų ištvindys.
nutvìndyti. nutvinti 1: Lytum nutvindė mano gėlių darželį. Aikštę nutvindė minios rėkavimai.
patvìndyti. patvinti:

1. Vandens srovės Nylą pripildo ir patvindo.

2. Aukštumų vanduo ritosi į žemumas, patvindydamas paupio krūmus. [Šventoji dvasia] meilę patvindžia širdyse.
pértvindyti; . pertvinti
1.
pritvìndyti. pritvinti 1: Šiandien galėsi visą dieną malti, kad tiek pritvìndei prūdą.
užtvìndyti. užtvinti:

1. Užtvìndė [Šventąją],
netoli liūnai pasdarė. Ale kaip greit užtvìndė [Lėvenį] !.

2. Lietus ir laukus užtvìndė. Vanduoj užtvìndė laukus. Žydėjo užtvìndytos lankos. Ot užtvindỹs [lietus] ! Pakilo vanduo ir užtvindė pievas ir kelius. | Tas mižas užtvìndė visą aslą susimyžęs. | Visa kaimo gatvė nuo tvoros ligi tvorai būdavo žąsų užtvindyta. Minia tirštai užtvindė visą mažą aikštę. Liūtys aprimo, nutolo, žemę užtvindė gėlės. Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią. Neapsakomas džiaugsmo jausmas užtvindė man krūtinę. Užtvindę galvą mintys maišos, velias.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tvìndyti, </b>-o (tvìndžia), -ė. tvindýti, tviñdo, tviñdė. tvinti: <br/>1. Aš prūdą tvìndžiau, kol pritvindžiau. Mieruoja, mat Pyvesą tvìndis. Vebrai tvìndžia pavasarį [upelį]. <br/>2. Stovi ir ūžauja [pušaitės], tvindo orą sakų kvepėjimu. Prieblanda ima skubiai tvindyti miestą tirštais šešėliais. Nuo namų stogų nusileido šešėlis ir greitai tvindė erdvią aikštę. <br/>3. Tvenkiniai tvindė aplinkinius miškus. Netvìndyk aslos myžalais. Buvo sprogęs vamzdis, žiūriu, ka mane tvìndo. Alumi tvindau (tvimdau). <br/><b>aptvìndyti</b>. aptvinti 2: Tvenkdamas prūdą, aptvìndei pievą. O daba ka užtvenkė i pastatė stotį, aptvìndė tą vietą, kur mas gyvenom. Galės aptvìndyti laukus. Ryžiai auginami aptvindytuose laukuose. Motina, mane tu visą aptvindei. Aš visa šlapia nuo tavo ašarų. Apsitvìndau pievas. <br/><b>ištvìndyti</b>. ištvinti 1: Įsismarkavęs pavasaris ištvindė upę. Ašaros upelius iš krantų ištvindys. <br/><b>nutvìndyti</b>. nutvinti 1: Lytum nutvindė mano gėlių darželį. Aikštę nutvindė minios rėkavimai. <br/><b>patvìndyti</b>. patvinti: <br/>1. Vandens srovės Nylą pripildo ir patvindo. <br/>2. Aukštumų vanduo ritosi į žemumas, patvindydamas paupio krūmus. [Šventoji dvasia] meilę patvindžia širdyse. <br/><b>pértvindyti; </b>. pertvinti 1. <br/><b>pritvìndyti</b>. pritvinti 1: Šiandien galėsi visą dieną malti, kad tiek pritvìndei prūdą. <br/><b>užtvìndyti</b>. užtvinti: <br/>1. Užtvìndė [Šventąją], netoli liūnai pasdarė. Ale kaip greit užtvìndė [Lėvenį] !. <br/>2. Lietus ir laukus užtvìndė. Vanduoj užtvìndė laukus. Žydėjo užtvìndytos lankos. Ot užtvindỹs [lietus] ! Pakilo vanduo ir užtvindė pievas ir kelius. | Tas mižas užtvìndė visą aslą susimyžęs. | Visa kaimo gatvė nuo tvoros ligi tvorai būdavo žąsų užtvindyta. Minia tirštai užtvindė visą mažą aikštę. Liūtys aprimo, nutolo, žemę užtvindė gėlės. Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią. Neapsakomas džiaugsmo jausmas užtvindė man krūtinę. Užtvindę galvą mintys maišos, velias.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.