apūkti

.
ū̃kti, -ia (-sta), -ė (-o).

1. niauktis, trauktis debesimis, blaustis: Bet ten, toli padangėse, ūksta. Šią dieną bus dargana, nesa dangus raudonuoj ir ūksta. Ūkties, apsitraukti, dumbluoties. Oras ū̃kias, t. y. debesis rodos ant lytaus. Ū̃kės ū̃kės i pradėjo lyti. Ū̃kas iš visų pusių – būs lytaus. Po pietų ėmė ū̃kties, kad tik nebūtų naktį lytaus. Ui kaip gražiai ū̃kas, būs lytaus. Pavakariais ėmė ū̃kties, naktį lytus uždroš. Ū̃kas dangus, lytaus būs, vištyčius parnešk. Kieminę auką pats namų gaspadorius atlaikęs tokiu pragumu: ūkianties ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant. Tarsi kaži kokios debesys ūktųsi. Mėnuo už debesų užlindo; pradėjo ūktis.

2. temti, akti: Akys ū̃kias, nematau.
apūkti, -ia, àpūkė

1. aptraukti debesimis, apniaukti, aptemti: Apūkė dangų, bene lys. Apsiū̃kęs oras tuo išsigaidrys. Ūka užėjo ant saulės, benor apsiū̃kti. Ūkanoja, apsūksta. Lietuotas, debesuotas, apsitraukęs, apsiūkęs. Apsiūkęs nuog dulknojimo, nuog liejimo smulkiais lašais. Apsiūksta dangus. Šiandien ne teip graži, apsiū̃kusi, bet šiltà. Apsìūkė, nebibūs tiek karštà. Rytmetė [je] migla pakilo, paskuo, į dieną – apsìūkė. Dangus apsìūkė – skubėkiat pry šieno. Veizėk, kaip greit apsìūkė, juoduote užjuodavo. Toks apsiū̃kęs buvo rytas, o dabar saulė puikiai šildo. Apsiūko, pareis lytaus. Apsiū̃kusi stovėjo stovėjo, vakare i prakiuro. Toki apsiū̃kusi, nelinksmi. Vakar apsiū̃kusi buvo, ale šalnos nebuvo. Kartais apsìūkas apsìūkas, o lytaus nesulauki. Ar jau apsiū̃ksta? Dangus juodai aps’ūko. Iš didžio karščio apsìūkė, pakilo perkūnija. Rudiniais gi ir kartais pavasariais, apsiū̃kus, ir jei dar papula tarpijos mėnesių, labai yra tamsios naktės. Dangus iš visų pusių apsiūkęs, apsiniaukęs. Bejojant apsiūkė, pradėjo lynoti. Oras teipag debesiu tamsiu apsiūkė. Kad Nauji metai apsiūkę, kad naktis tamsi – seni žmonys mirs.

2. aptemti, apsidrumsti. Apiū̃ko akelės, nematai. [Akies] tinklainė atrodo kiek apsiūkusi. apsitraukti nešvarumais, išsitepti: Lempos stiklas apsìūkė, reik iššluostyt.

3. darytis nusiminusiam, nuliūsti, supykti: Nespėjau žodžio pasakyti, o tas apsìūkė kaip debesis. Vienatijis [žmogus],
kurs gali dabar skaudžią kapo tylą nuvaryti savo gyvybe ir prablaivyti abiejų apsiūkusį ūpą. pamažėti, pamenkėti: Demokrotų džiaugsmas … apsiūkti pradėjo.
priū̃kti, -ia, prìūkė. pripūsti, supūsti, privaryti: Prìūkė debesų.
suū̃kti, -ia, sùūkė

1. supūsti, sunešti, sutelkti: Sùūkė lietaus, sniego.

2. apsitraukti debesimis, apsiniaukti. |.

3. supykti, įniršti. .
užū̃kti, -ia, ùžūkė

1. apniaukti, aptemdyti, aptraukti debesimis: Šiaurė užūktà, vargu nelys. Nei mažiausis debesėlis nebuvo užū̃kęs dangaus blaivumą. | Ir toks šešėlis gali iš lengvo užūkti tamsią naktį, jeigu toliau augysime nekantą prieš viens kitą. Bet būs lytaus – teip užsìūkė. Jau perkūnija rura, jau čia užsiū̃kusi! Nu pat ryto užsiū̃kusi, bjaurì, paliks atlaidai numie.

2. supykti, paniurti: Tik pasakei ką, veizėk, jau ir užsiū̃kęs. Iš to didelio džiaugsmo anie da ir užsiū̃ks. Motinalė užsiū̃kusi i nebišejusi. | Visi užsiūkė (sukiršo) .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ū̃kti, </b>-ia (-sta), -ė (-o). <br/>1. <span class="explanation">niauktis, trauktis debesimis, blaustis: </span> Bet ten, toli padangėse, ūksta. Šią dieną bus dargana, nesa dangus raudonuoj ir ūksta. Ūkties, apsitraukti, dumbluoties. Oras ū̃kias, t. y. debesis rodos ant lytaus. Ū̃kės ū̃kės i pradėjo lyti. Ū̃kas iš visų pusių – būs lytaus. Po pietų ėmė ū̃kties, kad tik nebūtų naktį lytaus. Ui kaip gražiai ū̃kas, būs lytaus. Pavakariais ėmė ū̃kties, naktį lytus uždroš. Ū̃kas dangus, lytaus būs, vištyčius parnešk. Kieminę auką pats namų gaspadorius atlaikęs tokiu pragumu: ūkianties ar žaibuojant ir iš tolo krušai kriokiant. Tarsi kaži kokios debesys ūktųsi. Mėnuo už debesų užlindo; pradėjo ūktis. <br/>2. <span class="explanation">temti, akti: </span> Akys ū̃kias, nematau. <br/><b>apūkti, </b>-ia, àpūkė<br/>1. <span class="explanation">aptraukti debesimis, apniaukti, aptemti: </span> Apūkė dangų, bene lys. Apsiū̃kęs oras tuo išsigaidrys. Ūka užėjo ant saulės, benor apsiū̃kti. Ūkanoja, apsūksta. Lietuotas, debesuotas, apsitraukęs, apsiūkęs. Apsiūkęs nuog dulknojimo, nuog liejimo smulkiais lašais. Apsiūksta dangus. Šiandien ne teip graži, apsiū̃kusi, bet šiltà. Apsìūkė, nebibūs tiek karštà. Rytmetė [je] migla pakilo, paskuo, į dieną – apsìūkė. Dangus apsìūkė – skubėkiat pry šieno. Veizėk, kaip greit apsìūkė, juoduote užjuodavo. Toks apsiū̃kęs buvo rytas, o dabar saulė puikiai šildo. Apsiūko, pareis lytaus. Apsiū̃kusi stovėjo stovėjo, vakare i prakiuro. Toki apsiū̃kusi, nelinksmi. Vakar apsiū̃kusi buvo, ale šalnos nebuvo. Kartais apsìūkas apsìūkas, o lytaus nesulauki. Ar jau apsiū̃ksta? Dangus juodai aps’ūko. Iš didžio karščio apsìūkė, pakilo perkūnija. Rudiniais gi ir kartais pavasariais, apsiū̃kus, ir jei dar papula tarpijos mėnesių, labai yra tamsios naktės. Dangus iš visų pusių apsiūkęs, apsiniaukęs. Bejojant apsiūkė, pradėjo lynoti. Oras teipag debesiu tamsiu apsiūkė. Kad Nauji metai apsiūkę, kad naktis tamsi – seni žmonys mirs. <br/>2. <span class="explanation">aptemti, apsidrumsti</span>. Apiū̃ko akelės, nematai. [Akies] tinklainė atrodo kiek apsiūkusi. <span class="explanation">apsitraukti nešvarumais, išsitepti: </span> Lempos stiklas apsìūkė, reik iššluostyt. <br/>3. <span class="explanation">darytis nusiminusiam, nuliūsti, supykti: </span> Nespėjau žodžio pasakyti, o tas apsìūkė kaip debesis. Vienatijis [žmogus], kurs gali dabar skaudžią kapo tylą nuvaryti savo gyvybe ir prablaivyti abiejų apsiūkusį ūpą. <span class="explanation">pamažėti, pamenkėti: </span> Demokrotų džiaugsmas … apsiūkti pradėjo. <br/><b>priū̃kti, </b>-ia, prìūkė. <span class="explanation">pripūsti, supūsti, privaryti: </span> Prìūkė debesų. <br/><b>suū̃kti, </b>-ia, sùūkė<br/>1. <span class="explanation">supūsti, sunešti, sutelkti: </span> Sùūkė lietaus, sniego. <br/>2. <span class="explanation">apsitraukti debesimis, apsiniaukti. |</span>. <br/>3. <span class="explanation">supykti, įniršti. </span>. <br/><b>užū̃kti, </b>-ia, ùžūkė<br/>1. <span class="explanation">apniaukti, aptemdyti, aptraukti debesimis: </span> Šiaurė užūktà, vargu nelys. Nei mažiausis debesėlis nebuvo užū̃kęs dangaus blaivumą. | Ir toks šešėlis gali iš lengvo užūkti tamsią naktį, jeigu toliau augysime nekantą prieš viens kitą. Bet būs lytaus – teip užsìūkė. Jau perkūnija rura, jau čia užsiū̃kusi! Nu pat ryto užsiū̃kusi, bjaurì, paliks atlaidai numie. <br/>2. <span class="explanation">supykti, paniurti: </span> Tik pasakei ką, veizėk, jau ir užsiū̃kęs. Iš to didelio džiaugsmo anie da ir užsiū̃ks. Motinalė užsiū̃kusi i nebišejusi. | Visi užsiūkė <span class="explanation"> (sukiršo) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.