apuostinėti

.
uostinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. uostyti 1: Karvė uostinė́ja uostinė́ja žolę, o neėda. Šunelis bėginėjo, uostinėjo, o gaidelis kasinėjo, lesinėjo. Ko uostinė́ji, kas nepatinka? Tik ėsk, ka padėjau! Ką čia uostinė́ji [maistą] – nebūk su prykabiums! Uostinėja degloji naują lovį. Šunys pėdas uostinė́jo, – žents par lauką nudundėjo! Tada uostinėjo (sauodė) jis smardą (kvapą) jo drapanų (rūbų).

2. ieškinėti, teirautis, šniukštinėti: Ko tu tę uostinė́ji, ko tu tę landžioji! Ans tankiai aplink mūso trobas uostinė́ [ja] – taikos ką nors pavogti. Žinojo atkaklų Keršio būdą – ilgai uostinės pašalius, ieškodamas dingusio daikto.

3. stengtis ką nugirsti, pamatyti, šnipinėti: Uostinė́ [ja] bobos, nora viską žinoti. Jį sekė valdžios šnipas, jo pėdsakus uostinėjo žandarai. Ir lietuviškų kningelių kaip įmanydamas uostinėja. Valkiojas palangėmis uostinėdamas kame ką nugirsti.

4. uosti
3. Tau kad tik vis su dvaro mergomis uostinėtis. Jocius su gaspadorium pradėjo uostinėtis.
órą uostinė́ti tirti nuotaikas, padėtį: Ji uostinėja orą ir dar ligi šiol tebegalvoja tik apie savo karjeras.
apuostinė́ti.

1. apuostyti 1: Neleisk šun visus indus apuostinėt. Šuo apuostinėjo žolę ir krūmus, tarsi ieškojo pėdsakų.

2. apuostyti 4: Apuostinė́ [ja] gyvatė, viską sužino i pliurpa. Apuostinėdamas šį tą, nosimi atsidūrė jis į kaimyno naujai pataisytą tvorą.
išuostinė́ti. išuostyti:

1.

2. Krūme augęs, krūme gimęs, pareita numie – visus kampus išuostinė [ja].

3. išuostyti 4: Iš aš ten nieko gero neišuostinė́jau. Nėra kas sakyti, visa puikiai išuostinėjai.

4. išuostyti 5: Išuostinėjo, koks reikalas, pranešė poniai.
nuuostinė́ti. nuuostyti: Karvė nuuostinė́jo visus patvorius.
pauostinė́ti. pauostyti 1: Ana. tura prislinkti artie, prieis, burną palaižys, pauostinė́s. Šuo pabėgiodavo po sniegą, pauostinėdavo savo jautria nosim ir, kur pajusdavo ruonių kvapą, apie tą vietą imdavo bėgioti, loti, kasti. Tegu šuniukai pasiuostinė́ja – bus pažįstami.
priuostinė́ti. uostant priteršti. .
suuostinė́ti.

1. suuostyti
1.

2. suuosti 2: Prakeikti šunys suuostinėdavo, surasdavo bėglio pėdas ir pavydavo.

3. suuosti 3: Suuostinė́ [ja] naujynas i kitims pársako – tokia ana. A vokyčiai teip i nesuuostinė́jo, kur anie kavojas?
užuostinė́ti. užuosti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>uostinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. uostyti 1: Karvė uostinė́ja uostinė́ja žolę, o neėda. Šunelis bėginėjo, uostinėjo, o gaidelis kasinėjo, lesinėjo. Ko uostinė́ji, kas nepatinka? Tik ėsk, ka padėjau! Ką čia uostinė́ji [maistą] – nebūk su prykabiums! Uostinėja degloji naują lovį. Šunys pėdas uostinė́jo, – žents par lauką nudundėjo! Tada uostinėjo (sauodė) jis smardą (kvapą) jo drapanų (rūbų). <br/>2. <span class="explanation">ieškinėti, teirautis, šniukštinėti: </span> Ko tu tę uostinė́ji, ko tu tę landžioji! Ans tankiai aplink mūso trobas uostinė́ [ja] – taikos ką nors pavogti. Žinojo atkaklų Keršio būdą – ilgai uostinės pašalius, ieškodamas dingusio daikto. <br/>3. <span class="explanation">stengtis ką nugirsti, pamatyti, šnipinėti: </span> Uostinė́ [ja] bobos, nora viską žinoti. Jį sekė valdžios šnipas, jo pėdsakus uostinėjo žandarai. Ir lietuviškų kningelių kaip įmanydamas uostinėja. Valkiojas palangėmis uostinėdamas kame ką nugirsti. <br/>4. uosti 3. Tau kad tik vis su dvaro mergomis uostinėtis. Jocius su gaspadorium pradėjo uostinėtis. <br/><b> órą uostinė́ti</b> <span class="explanation">tirti nuotaikas, padėtį: </span> Ji uostinėja orą ir dar ligi šiol tebegalvoja tik apie savo karjeras. <br/><b>apuostinė́ti</b>. <br/>1. apuostyti 1: Neleisk šun visus indus apuostinėt. Šuo apuostinėjo žolę ir krūmus, tarsi ieškojo pėdsakų. <br/>2. apuostyti 4: Apuostinė́ [ja] gyvatė, viską sužino i pliurpa. Apuostinėdamas šį tą, nosimi atsidūrė jis į kaimyno naujai pataisytą tvorą. <br/><b>išuostinė́ti</b>. išuostyti: <br/>1. <br/>2. Krūme augęs, krūme gimęs, pareita numie – visus kampus išuostinė [ja]. <br/>3. išuostyti 4: Iš aš ten nieko gero neišuostinė́jau. Nėra kas sakyti, visa puikiai išuostinėjai. <br/>4. išuostyti 5: Išuostinėjo, koks reikalas, pranešė poniai. <br/><b>nuuostinė́ti</b>. nuuostyti: Karvė nuuostinė́jo visus patvorius. <br/><b>pauostinė́ti</b>. pauostyti 1: Ana. tura prislinkti artie, prieis, burną palaižys, pauostinė́s. Šuo pabėgiodavo po sniegą, pauostinėdavo savo jautria nosim ir, kur pajusdavo ruonių kvapą, apie tą vietą imdavo bėgioti, loti, kasti. Tegu šuniukai pasiuostinė́ja – bus pažįstami. <br/><b>priuostinė́ti</b>. <span class="explanation">uostant priteršti. </span>. <br/><b>suuostinė́ti</b>. <br/>1. suuostyti 1. <br/>2. suuosti 2: Prakeikti šunys suuostinėdavo, surasdavo bėglio pėdas ir pavydavo. <br/>3. suuosti 3: Suuostinė́ [ja] naujynas i kitims pársako – tokia ana. A vokyčiai teip i nesuuostinė́jo, kur anie kavojas? <br/><b>užuostinė́ti</b>. užuosti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.