apvaginėti

vaginė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. vogti 1: Ana vaginė́ [ja] sau po truputį. Vaginė́jo, šiaip teip statė trobą. Svietas vaginė́ [ja],
nebė [ra] švęstų. Vaginė́ [ja] nu kits kito, gerti, nedirbti [težino],
biednesnį žmogų už durnių laiko. Ne tik jis vagis – jo ir močia vaginė́davo. Daug ką vaginė́davo tę. Ogi vaginė́ju tamstos degtukus, kai savo nenusiperku. Dideliai draudė i keravojo, ka nevaginė́tum, būdama lopšni. Jei po namus pradeda vaginėti, o vagies už rankos nenutvėrei, nekorok paeiliui kalto ir nekalto. | Kad jūs noriat žinoti, kurs aulys nu kito vaginė [ja],
tai vakarą, kad bitės jau liovės lakioti, eikiat pri savo bičių į daržą. Jau šviežių bulbų valgom, vaginė́jam po kiek. | Abu laukė tos valandos, kada nebereikės pasibučiavimų vaginėti, kada motinos žvilgsniai nebesekios, jų nebesaugos.

2. viens kitą vagyste kaltinti: Jie pradėjo vaginė́tis, o paskum ir bylinėtis.

cibulès vaginė́ja. Ve, mergelei gumbsta papai (krūtys), t. y. jau ana „cibulès vaginė́ [ja] “.
apvaginė́ti. apvogti 1: Prievaizdas su akmistrine taip pat neišeis, nes abudu jį apvaginėja, kiek beįmanydami. Senapilio laikų viena kalba beliko ir ta pati vis labiau teršiama ir apvaginėjama. Mes patys negailestingai apvaginėjam save, tuščiai praleisdami negrąžinamas minutes ir valandas.
atvaginė́ti. atvogti
1.
išvaginė́ti. išvogti 1: Viską išknebinėjo, išvaginė́jo – bjauri anie. Aš misliu, ka tuos pomidorus išraškis, išvaginė̃s, ale ka nenureškė nė vieno. Tiliponų privežė krūvą, tai ben pusę ir išvaginė́jo.
nuvaginė́ti. nuvogti 1: Daug pėdų bus kaimynas nuo kito lauko nuvaginė́jęs ateidamas. Savo brolį nuvaginėjo, negana, kad svetimus. Ne tiek jam dovanom duoda, kiek anas nuvaginė́ja.
pavaginė́ti. pavogti: Krautuvė [je] dirbdamos pavaginė́ [ja],
gyvena kaip ponios. Visi samprotavo, kad jie šį tą pavaginėja. Pasivaginė́tumi vieną sykį kelis žilvytukus, kitą sykį – kiocaluką nupintumi. Daba jau nebe badas, jau šviežių bulbų pasivaginė́jam.
privaginė́ti. privogti
1. Mama parnešė privaginė́jus bulbų karbinėlę. Prisivaginė́s [iš statybos] lentų, norįs susikalti padángą. O kai veselios prasidėjo, jis dar daugiau prisivaginėjo ir vis pečelin suslėpė.
suvaginė́ti. suvogti 1: Tie daiktai suvaginė́ti. Suvaginė́ [ja] i tura. Didelę dalį suvaginėtų dalykų policija jiems vėl atėmė.
užvaginė́ti. vagimi vadinti: Per greitas, brolyt, esi žmones užvaginėti! Pirma reikia išaiškinti aplinkybes.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaginė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. vogti 1: Ana vaginė́ [ja] sau po truputį. Vaginė́jo, šiaip teip statė trobą. Svietas vaginė́ [ja], nebė [ra] švęstų. Vaginė́ [ja] nu kits kito, gerti, nedirbti [težino], biednesnį žmogų už durnių laiko. Ne tik jis vagis – jo ir močia vaginė́davo. Daug ką vaginė́davo tę. Ogi vaginė́ju tamstos degtukus, kai savo nenusiperku. Dideliai draudė i keravojo, ka nevaginė́tum, būdama lopšni. Jei po namus pradeda vaginėti, o vagies už rankos nenutvėrei, nekorok paeiliui kalto ir nekalto. | Kad jūs noriat žinoti, kurs aulys nu kito vaginė [ja], tai vakarą, kad bitės jau liovės lakioti, eikiat pri savo bičių į daržą. Jau šviežių bulbų valgom, vaginė́jam po kiek. | Abu laukė tos valandos, kada nebereikės pasibučiavimų vaginėti, kada motinos žvilgsniai nebesekios, jų nebesaugos. <br/>2. <span class="explanation">viens kitą vagyste kaltinti: </span> Jie pradėjo vaginė́tis, o paskum ir bylinėtis. <br/><b></b><br/><b>cibulès vaginė́ja</b>. Ve, mergelei gumbsta papai (krūtys), t. y. jau ana „cibulès vaginė́ [ja] “. <br/><b>apvaginė́ti</b>. apvogti 1: Prievaizdas su akmistrine taip pat neišeis, nes abudu jį apvaginėja, kiek beįmanydami. Senapilio laikų viena kalba beliko ir ta pati vis labiau teršiama ir apvaginėjama. Mes patys negailestingai apvaginėjam save, tuščiai praleisdami negrąžinamas minutes ir valandas. <br/><b>atvaginė́ti</b>. atvogti 1. <br/><b>išvaginė́ti</b>. išvogti 1: Viską išknebinėjo, išvaginė́jo – bjauri anie. Aš misliu, ka tuos pomidorus išraškis, išvaginė̃s, ale ka nenureškė nė vieno. Tiliponų privežė krūvą, tai ben pusę ir išvaginė́jo. <br/><b>nuvaginė́ti</b>. nuvogti 1: Daug pėdų bus kaimynas nuo kito lauko nuvaginė́jęs ateidamas. Savo brolį nuvaginėjo, negana, kad svetimus. Ne tiek jam dovanom duoda, kiek anas nuvaginė́ja. <br/><b>pavaginė́ti</b>. pavogti: Krautuvė [je] dirbdamos pavaginė́ [ja], gyvena kaip ponios. Visi samprotavo, kad jie šį tą pavaginėja. Pasivaginė́tumi vieną sykį kelis žilvytukus, kitą sykį – kiocaluką nupintumi. Daba jau nebe badas, jau šviežių bulbų pasivaginė́jam. <br/><b>privaginė́ti</b>. privogti 1. Mama parnešė privaginė́jus bulbų karbinėlę. Prisivaginė́s [iš statybos] lentų, norįs susikalti padángą. O kai veselios prasidėjo, jis dar daugiau prisivaginėjo ir vis pečelin suslėpė. <br/><b>suvaginė́ti</b>. suvogti 1: Tie daiktai suvaginė́ti. Suvaginė́ [ja] i tura. Didelę dalį suvaginėtų dalykų policija jiems vėl atėmė. <br/><b>užvaginė́ti</b>. <span class="explanation">vagimi vadinti: </span> Per greitas, brolyt, esi žmones užvaginėti! Pirma reikia išaiškinti aplinkybes.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.