apvaginti

vãginti (-yti), -ina, -ino. vagimi vadinti: Kam tu mane vãgini, t. y. vagimi darai? Skųsuos, ka muni vãgini. Da aš an teismo taũ paduosiu, kad mañ vãgini. Sakiau, kad, kur pametei, tę ir ieškok, o ne vãgyk mane. Aš dobilų naštukę pasiimtie norėjau iš savo lauko, o mus jau vãgina. Aš savo gyvenime siūlo galo nepaėmus, o mane vãgina. Tu vagies gabale, vagis esi, i kitus vãgini! Visada jūs taip – patys vagiate, o kitus vaginate. Kito nevagyk, jei pats manai vogti. Nesutinka tos bobos, vãginas. Vãginos dirbos, kol parų gavo.
apvãginti. apšaukti vagimi: Jis apvãgino mane. Anas mañ niekuo nekaltai apvãgino. Su kum, su kum galėjo apvãginti, ale ne su kirviais. Da apvãgintumiam, sakytumiam, išnešiojo mums visus šaukštus. Pats vagis būdamas dar muni apvãgino. Pati prasipuldei, o kitus be reikalo apvãgini. Sužinok pirma, kas kaltas, o paskui apvãgink. Kaip tu drįsti apvaginti savo marčią?! Padavė prašymą in sūdą už tai, kad juos apvagino. Lapė Dievui vilką apvãgino.
išvãginti. vagimi išvadinti (ppr. ne vieną kartą): Kiek ana iššaukė, kiek išvãgino: – Šieną pavogei! Tokia gėda prie visų žmonių! Begėdė, ėmė žmogų ir išvagino!. Išsivãgino, išsidirbo, o tretininkės besančios. Susibarė… išsibjaurojo, išsivagino, išsikeikė.
pavãginti.

1. vagimi pavadinti: Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau.

2. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami – prapuldydami, supūdydami, pavagindami ir t. t.
užvãginti. vagimi įtarti, palaikyti: Jis užvãgina mane, t. y. mane daro vagimi. Baisu užvãgint, gal nekaltas. Jau ponas norėjai mane užvãgint. Aš negaliu dirbti ten, kur mane užvagina.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvaginti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vãginti</b> (-yti), -ina, -ino. <span class="explanation">vagimi vadinti: </span> Kam tu mane vãgini, t. y. vagimi darai? Skųsuos, ka muni vãgini. Da aš an teismo taũ paduosiu, kad mañ vãgini. Sakiau, kad, kur pametei, tę ir ieškok, o ne vãgyk mane. Aš dobilų naštukę pasiimtie norėjau iš savo lauko, o mus jau vãgina. Aš savo gyvenime siūlo galo nepaėmus, o mane vãgina. Tu vagies gabale, vagis esi, i kitus vãgini! Visada jūs taip – patys vagiate, o kitus vaginate. Kito nevagyk, jei pats manai vogti. Nesutinka tos bobos, vãginas. Vãginos dirbos, kol parų gavo. <br/><b>apvãginti</b>. <span class="explanation">apšaukti vagimi: </span> Jis apvãgino mane. Anas mañ niekuo nekaltai apvãgino. Su kum, su kum galėjo apvãginti, ale ne su kirviais. Da apvãgintumiam, sakytumiam, išnešiojo mums visus šaukštus. Pats vagis būdamas dar muni apvãgino. Pati prasipuldei, o kitus be reikalo apvãgini. Sužinok pirma, kas kaltas, o paskui apvãgink. Kaip tu drįsti apvaginti savo marčią?! Padavė prašymą in sūdą už tai, kad juos apvagino. Lapė Dievui vilką apvãgino. <br/><b>išvãginti</b>. <span class="explanation">vagimi išvadinti (ppr. ne vieną kartą): </span> Kiek ana iššaukė, kiek išvãgino: – Šieną pavogei! Tokia gėda prie visų žmonių! Begėdė, ėmė žmogų ir išvagino!. Išsivãgino, išsidirbo, o tretininkės besančios. Susibarė… išsibjaurojo, išsivagino, išsikeikė. <br/><b>pavãginti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vagimi pavadinti: </span> Pavãginau aš jįjį, t. y. vagimi vadinau. <br/>2. pavogti 1: Kai jis moka ant vagystės, tepavãgina mun ožką. Šeimyna ir tarnai kaip griešija daiktų ir turtų savo gaspadorių nepriveizėdami – prapuldydami, supūdydami, pavagindami ir t. t. <br/><b>užvãginti</b>. <span class="explanation">vagimi įtarti, palaikyti: </span> Jis užvãgina mane, t. y. mane daro vagimi. Baisu užvãgint, gal nekaltas. Jau ponas norėjai mane užvãgint. Aš negaliu dirbti ten, kur mane užvagina.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.