apvaisyti
vaisýti, vaĩso (vaĩsia), vaĩsė. vaĩsyti, -o, -ė.
1. vaisinti 2: Vaisýk usnis, o aš jas išvaisysiu. Dūkšto ir Salako parapijose jau seniai pradėjo vaisyti braškes. Gale dvaro žalią sodą dėl savę vaisysiu. Brangiai mano rūtelė vaisyta, šimtas žagrių artojų samdyta. Visagalybė Dievo tuomet vaĩso galvijus ir visokius sutvėrimus. | Langai atdari, šaltis eina – tik ligom vaisýt. Vaisýti sau priešininkų. Tinginys tik utėles vaĩso. Tai jis. pradėjo vaisýtis biteles tuoj. Reiks šiemet ir man vištų vaisýtis – gerai kiaušiniai. Dievo žodis apsakinėjamas vaĩso tikėjimą. Ponui naudą gerą vaiso. Duok, tevaiso naudą žodis mūsimpi tavo. Duoda … kryžiuje linksmybę, vaiso cnatų didybę. Kalbas neviežlyvas liežuvis, velinų paduotas, vaiso. Šventas žodis gerai vaisose. Iškalos teip smarkiai yra terp mūsų vaisomos.
2. vaisinti
3. Želiu, vaisausi, riečiuosi. Grūdų nieko nėr, tai pelės nesvaĩso. Kap šilima, liūliai pladinasi, vaĩsosi. Anam pabalyj kasmet kurkliai vaĩsos. Po Kalėdų tuoj karpiai ims vaisýtis. Pieno prilaistyta, i vaĩsos anos. be Dievo žinios. Vaĩsos [agrastai]:
tolyn, daugyn eina. Medžiai, spraudyti į miškinius kelmus, vėlesniai tevaisos nekaip iš grūdų auginti. Nieko nevodija, noris medis dar nevaisytumias, jeib tiktai vaisingos veislės būtų. [Japeto žmonės] ant salų marių vaisėsi ir ypačiai Europą žmonėmis papildė. Vaisykitės ir daugsinkitės ir papildykit žemę. Vaisykiatėsi ir daugsinkiatėsi. Per moterystę plemė ažusilaiko, namai ilgai patinka, vaisosi. Rūgštès [skrandyje] mažai, greit vaĩsos vėžys. Ar iš peklos tų uodų – gera sėkla nesvaisìs, tik bloga. Vagys ir ubagai patys vaĩsosi. Gera plikiui: utėlės nesvaiso.
3. vaisius vesti, derėti, vaisiuoti: Vaisau, vaisių darau. Erškėčiai ir usnes teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt.
4. vaisinti
4. Katė, kalė, karvė vaĩsos, žmona gimdo. Karvė bevaisýdamos padvėsė. Kiaulė pradėjo vaisýties.
5. vaisinti 5: Idant žmogus … vaikelius ant tarnavimo Dievui vaisytų. | Teatsiver žemė irgi tevaiso išgelbėtojį. Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama.
pẽklą vaisýti keiktis, plūstis: Pamesk tu pẽklą vaisýt – švęsti namai.
apvaisýti, apvaĩso (àpvaisia), apvaĩsė. apvaisinti:
1. Ta karalaitė (bičių motina) į spietimą galia i neapsivaĩsyti. Bitelių kaip nebėr, ir vyšnių neapvaĩso. Rugiai kai rasoja, apsìvaisia.
2. Ta karvė niekaip neapsivaĩsos.
3. aptekti (kuo): Kas man zo bernas – utėlėm apsvaĩsęs!
įvaisýti. įvaisinti:
1. Tu įvaisysi sodelį, turėsma vaisių ir uogų. Vynmedis senovėje Prūsų žemėje kryžiuočių laiku įvaisytas. Vaisiaus medžių daugiaus reik įvaisýti. Invaisýsiu mėlynukes bulves. Įvaisyt žuvis. Dievas įstatė moterystę žmonių giminei įvaisýti. Adomas, jei vienas be moters būtų pasilikęs, nebūtų galėjęs svieto įvaisyti. Ansai senas mistras čertas … ant to remesto užsėdo, idant mus atvadžiotų nuo tikro mokslo Pono mūsų, išvadžiodamas mus per rėdytojus savo, kuriuos čionai savi ant to svieto daug įvaisė. Išsistatė gražias trobas, įsivaisė sodus. Reikia nuspirkt porą krūmų [braškių] – nor insivaisýt.
2. Daug pelių įsivaĩsė. Baltos kirmėliūtės grūdely insvaĩsę. Kanda labai, įsivaĩso jų, negali apsigint. Jei insivaĩso namuosa čirklys, tai jau miego nėra. Insivaisìs kuoja visur. Patys tie krūmai įsivaĩso. Jų. nei sodint nereikia, kai įsivaĩso. Prie pirties te yr [apynys],
insivaĩsęs ir auga. Iš tų dvylikos jo sūnų įsivaĩsė didi giminė izraelitų. Įsivaisė giminė žmonių ir įsiduksino raskažyse svieto.
3. atsirasti, įsimesti: Pas tą žmogų insivaĩsė velnias. | Jam vėžys lūpoj įsivaĩsė.
išvaisýti. išvaisinti:
1. Utis negal nuo piemens (piemeniui) išvaisýti, vis yra ir yra. Niekaip mes negalim prūsokų iš pirkios išvaisýti. Žmonės išvaĩsė pupas. Šitas drebulaites reikės išvaisýt iš patvorio. Jei bulbių sėklą išmainysi, išvaisýsi. Išvaisýt varnas. | Jau karaliùs visus išvaĩsė. Žmonių griekus išvaisys, rojaus nuopolį pataisys. Bloguos oruos daug lydekių išsivaĩso. Pas mus visi paršai po žiemos išsivaĩsė. Kaip išvažiavot, išsivaĩsė visa, nebėr nieko. Rado iždą brangiausį kančios Viešpaties, kurioj visa gera ažusirakina, o visa pikta per ją ižgaišta aba ižsivaiso. | Išsivaĩsė kadokės.
2.
3.
nuvaisýti. įvaisyti:
1.
2.
pavaisýti. pavaisinti:
1. Pavaisýk daugiau balandžių.
2. Tai tu, Israel, gera veislė, kurią dvasia šventa pavaisė. Tasai tad vaisius palaimintas įsčių Marijos mergos šią dieną ataduotas tam, kuris jį pavaisė.
3. Abromas pagimdė arba pavaisė Isaaką. Sūnus mano esi tu, aš šiandien pavaisiau tave. Aš iš griešnos sėklos pavaisytas esmi.
pravaisýti
1. kiek įveisti; padauginti: Karvelių pravaisiaũ iš poros. Brangumas bažnyčios tos … meile padaugintas arba pravaisytas. Buvom tokių gerų bulbių prasivaĩsę i vė išėjom iš veislės. Nebė [ra] kur gaut avelių prasivaisýt.
2. pravaisinti
2. Jau mūsų atminime prasvaĩsė šernų, stirnų. Prasivaisau, augu. Tie trys buvo Noacho sūnai, ir iš tų prasivaisė ciela žemė. Stovi ąžuolas, tam ąžuolu [i] 12 šakų, tõs šakõs po gūžtą, tõs gūžtõs po 30 kiaušinių, kožnam kiaušiny prasivaiso po 24 kirmėlius.
3. pravaisinti
3. Bet užsistatyk prieš bedievišką dyką rėksmą, prasivaisys nes labiaus bedievystėj.
privaisýti. privaisinti:
1. Privaisiaũ aš čia uogų visokių, bus vaikam. Krapų, brudo buvo privaisýta – išpjoviau, išmėčiau visus. Jų. dar daug yra, o dar kiek privaisìs. Gali savo viduriuose privaisyti kirmėlių. Gaspadorius sako, kad utėlių privaisysiu. Kas medelių girioje privaisė? Ir privaĩsė, kaip žinai, kaip kailiniuos utėlių, bambizų po visą parapiją Biržų. Tu išlaikai svietą ir privaisai. Aš uogų neimsiu druskota ranka, kad neprivaisýtau (neprimaišyčiau) druskos uogose. O tų mašinų privaisė (daug padarė) ! Tasai valgymas šventasis ne tiektai žmogų laiko gyvatoje dvasiškoje, bet jam ir gamtų šventųjų, ir dovanų dangujęjų privaĩso. Prašykim Dvasios, tegul mus pataiso ir širdis jausmų dangiškų privaiso. Prisvaisýk daug kralikų, turėsi mėsos valgyt. Nuejau kluonan su kultuve, nuskūliau nuskūliau ir prisvaisiaũ tep lęšių. Prisvaisýsi musių – aždaryk duris.
2. Kai prisvaĩsė blakučių, tai daikto nebuvo pirkioj. Man gi prisvaisìs blusų, nebenoriu aš tos kaldros jai duot. Kirmėlių prisvaĩsė kopūstuos. Pradėjo bulbas vežiot iš kitų kraštų, prisivaĩsė to [Kolorado] vabalo. Tranų prisivaĩsė per daug, ir nieko [medaus] nėr. Jau dabar prisivaĩsė septyni kelmeliai bičių. Prisvaiso trobon žalčių. Jeigu šulinin eisi valgydamas, tai to šuliny prisvaisis daug varlių. Anys. daugiausia šiltuos kraštuos prisivaĩsė. Kai ažlijo, vėl prisvaisỹs grybų. Po miškus prisvaĩsė žvėrų. užsimegzti. Ir žydėjo, ir nenušalo, kogi jos. teip neprisvaĩsė?!
3. daug ką padaryti kuo: Jūs [pokaryje] vagių privaĩsėt. Visokių žmonių prisvaĩsė mūs ūlyčioj. Paskui terpu jų ir vagių prisvaĩso. Tvanui išdžiūvus, svietas prisivaĩsė vaikais Nojaus.
užvaisýti.
1. užvaisinti 1: Jis užvaĩsė savo moterį.
2. užveisti, įveisti, pradėti auginti: Reikė [jo] daugiau sarbentų ažvaisýt. Užvaisýta te žuvų naujai. Kol tuos paukščius užvaisýsi! Atnešė prūsokų, nori užvaisýt naujoj gryčioj. Penkiolikti metai negali užvaisýt sėklos. Gale dvaro žalią sodą užvaisyčia. Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, paminklais ažvaisýtas šilelis atgyja. Mano brolis gyvena, namelis naujas, ir sodelį ažsivaĩsė. Išdygo, užaugo gražiai, sakau, užsivaisýsim kanapių vėl. Duok ažsivaisýt agrastų šakelę. Tai va, šiemet atskrido trys spiečiai, tai užsivaisýsiu vėl. Pats penėsiu, pats ūgdysiu, užsivaisýsiu gyvulių, kralikų.
3. užvaisinti
2. Užsivaĩso [krūmai] patys per save. Kur labai šlapia, tai vingiarykštės neauga, kur pabaliai, tai labai užsivaĩso. Iš kurgi tų blakučių užsivaĩsė? Ažsivaĩsė pelės, pacukai. Tep užsivaĩsė [Kolorado vabalų] kap riešutų. Kai ažsivaĩsė [vilkų],
tai tada jau pradėjo ir aveles išpjaut.
4. pasidaryti kuo (ppr. blogu), atsirasti: Užsivaĩsiusių žmonių ir Švendubrėn visokių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.