apvaitoti
vaitóti, -ója, -ójo.
1. aičioti, aimanuoti, dejuoti: Kad skauda, vaitók, kad rūpi, dejuok, t. y. iš rūpesčio dejuo [ja] žmogus, o iš skausmo vaitó [ja]. Jis vaitódamas vai vai vai, Dievuliau, vaikščioja, kad jam skausta. Koją sopėjo, kad beveik vaitót, nieko negalėjau dirbt. Dvi nedėlias tik vaitójo ir mirties prilaukė. Jai. ranką skauda, mano vyru [i] dantį skauda – man nebėr kada vaitót [gimdant]. Tatai išejom vaitódamys į lauką. Ale jo bobutė … tuo gumbu vaitót ir skaudžiai sirgti pradėjo. Smertis nebegalėdama atsikelt paliko šalia akmenio vaitójantį. Graudžiai vaitójo ir meldėsi. Jonienė kaip vaitojusi tebevaitoja. Vaitojantį žmogų skubinai išvedė iš bažnyčios. Vaitódami jų vaikai teip gynė tėvynę. Nei vaitoti, nei verkti nepratę visai vien atstatom krūtinę, apkaltą ledu. Mergele jaunoji, ko gailiai vaitóji? Bagota panaitėlė miegojus vaitoja, mano biedna siratėlė dirba ir dainuoja. Ponas vaitas vaitódamas pjovė gaidį raudodamas. Tik aš siratėlis gailiai vaitoju šaltoj žiemelėj. Būdavo, ka per tiltą eini, tai patiltė [j] ka vaitója, ka vaitója! Naktį nubundu – vaitója kamine. Įlips į skliautus, pradės vaitót, kneikt (gąsdinti) . Gailėdamies ir nuog sunkybės dvasios vaitodami. Dūšios turėtų po svietą vaikščiot vaitodamos. Gird mane vaitojančią, o neturiu linksmintojo. Tada sudraskė anys savo drapanas (rūbus) ir vaitojo didei. Nueina pirtin, tai net pirtis vaitoja, kad kapoja vienas kitą vantom. Vėjai lenkė ir blaškė medžius, ir liepos vaitojo lyg būtų gyvos. Ilgai ilgai slinko pirmoji naktelė vaitodama. Tu girele, tu žalioji! Ko graudingai taip vaitoji? Visa šalis vaitoja tavo rankoj! Niūniuoja vėtra giesmę gailią, vaitoja gilios jūrų marių gelmės. Numetusi priespaudos naštą širdis nevaitotų. Bei žemė vaitos (gaus, šėlavos), kožna giminė ypačiai. Vaitoja kaip kielė be uodegos. Kam nesopa, tas nevaitója. Kad nesergi, tai ir nevaitok. Serga vaitoja, nuo burnos kąsnis neatstoja. Serga vaitoja, prieina nedėlia – nėr kas kavoja. Kalnan – dūsaudamas, iš kalno – vaitodamas. Vaitok nevaitok, pyrago negausi. Sirk, nevaitok – niekas nežinos. Senam arkliui kritus, niekas nevaito [ja]. Girtas dainuosi, blaivus vaitosi. Pušis nukirsta, širdis išimta – eina keliu vaitodama. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo vaitója. Šeima valgo, o stalas vaitoja. Neserga, o vaitoja. verkiant gailėtis: Vaitoju verkiu žaliųjų rūtelių. Numirus ligoniui, davė žinią gentims ir artimims, kurie susirinkę budėjo ir vaitodami dejavo: – Ulele, ulele, ko numirei? Tada atėjo Abrahamas, idant ant jos vaitotų ir raudotų. Tylomis gali dūsauti, bet kaip ant numirusio nevaitok. graudžiu, gūdžiu balsu rėkti. Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda: toj juokias, toj vaitója, ė toj niekus klieda. Ko burkuoja, ko vaitoja nekaltas balandėlis? Girelės eglynuose ir pušynuose pešėsi kėkštai, dūdavo jerubės, vaitojo pasislėpę laukiniai karveliai. Jis. kaip vaitote vaitója, tai tuomet miršta kas nors. Baublys mauroja, balsas strošnas kaip karvės – vaitója ir vaitója. Pelėda vaitója, kai kiškis ūksėja, jos prišaukia kiškį. Prieini prie to landžio, i vaitója [bitės prieš spietimą]. Vaitódavo tas telias.
2. bėdoti, skųstis: Tėveliai vaitójo, mes vaitójam, vaitõs ir vaikai. Kai tik išvažiavai, tuoj pagedau siūlų, ale nevaitójau, [maniau, ] kad tu išsivežei. Vaitója žmona jo: – Ai kaip negerai, kaip sunku! Tėvui kap pasakis, tai ot anas vaitos. Čia žmogus vaitoja: ištraukę jam pinigus iš kišenės, nebeturįs nė maistui. Jaugi gana šiamsyk vaitójus irgi dejavus! Neturiu ko vaitoti ir skųsties ant Viešpaties, visako esmi partekęs. Žmogelius vargūse vaitó [ja]. Bepigu visako liustinam ponui dyvyties, ka ubagas vaito [ja]. skundžiantis prašyti: Aš ėmiau vaitót, kad padarytų langą.
3. skundžiantis pasakoti: Kaip pradėjo savo bėdas vaitót, lig vakaru [i] išsivaitojo.
apvaitóti.
1. apverkti, apdejuoti: Taip buvo visi turtai mirusiojo išskaityti ir apvaitoti. Permatė Lenkijos apvaitotiną padėjimą.
2. užburti, užkerėti.
atvaitóti.
1. atraudoti, atkentėti: O kad ilgiaus pamiegojo, baudžiaunykas atvaitojo. Senesnių nešėnavoja, už ką paskui atvaitoja.
2. ateiti vaitojant: Girdžiu – per mišką kažkas atvaitója ai ai ai…, gi žiūriu – ančiukas.
išvaitóti
1. praleisti (laiką) aikčiojant, dejuojant: Septynius metus išvaitójau ant lovos. Aš du mėnesius išvaitójau. Išvaitójo visą dieną prisigėręs.
2. vaitojant ištarti, išsakyti: Tolei vaitojo, kol išvaitojo savo vargias dieneles. Na va, ir išvaitójau (išdainavau) .
3. įstengti, pajėgti vaitoti: Toks slabnas ligonis ir teip labai išvaitója!
4. dejuojant išprašyti, nulemti: Kad šuva vaitoja, išvaitója nelaimę. O daug tos dūšios išvaitojo ir išviliojo.
nuvaitóti
1. kiek pasiskųsti, paaimanuoti: Žydai šinkoriai nuvaitója, kaip niekas negera arelkos. Rašytojų sluoksniuose vėl nuvaitojama, kad kalbininkai su savo taisyklėmis nuobodiną kalbą.
2. nusikamuoti vaitojant.
3. vaitojant, aikčiojant numirti: Teip jau jos i nusivaitojo.
pavaitóti. pabėdoti, pasiskųsti, padejuoti: Moterys ėjo pas kūmas pamalti liežuviais ir pavaitoti. Lengviai gyvena, pasivalio [ja],
pasivaitó [ja].
parvaitóti
1. pareiti dejuojant.
2. nusikamuoti vaitojant.
3. pagadinti: Manęs jauno belaukdama akis parvaitosi.
pérvaitoti. apgailint, apraudant sugadinti: Trejus metus belaukdama akis pervaitojau.
pravaitóti
1. apgailint, apraudant pagadinti: Trejus metus beverkdama akis pravaitojau.
2. sudejuoti: Kodėl neatėjai, kai šaukiau? – vaitote pravaitojo ponas.
privaitóti
1. daug vaitoti. .
2. bėdojant sunkiai išprašyti: Kolek gauni, kolek privaitóji arklį iš kolkozo!
suvaitóti. sudejuoti, suaimanuoti: Sunkiai suvaitójo senelis. Iš užpakalio suvaitójo [kapuose],
– kad bėgo išsigandęs! Butkus piktai moja ranka ir pro sukąstus dantis lyg suvaitoja. Ir aš kaip tas žolynėlis, terpu erškėčių ir dagilių išžėlęs, vargstu, kartais suvaitóju. Staiga suvaitoja, suklykia visas miškas, net aidas kelis kartus nubėga pušų viršūnėmis ir vėl sugrįžta. Smuikas tyliai suvaitoja.
užvaitóti
1. suvaitoti.
2. vaitojančiu balsu užliūliuoti: Tenai viena vaitojo, kitos stenėjo, iki skausmo suimtieji mudu sveikus užvaitojo, užmigdė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.