apvaldžioti
valdžióti, -iója, -iójo. valdyti:
1. Karaliau mačnus, mus valdžiok. Tas pats valdžio [ja] kiek daiktų. Ižg tavęs išeis vadas, kuris valdžios žmonėmis. [Dievas] valdžioja visa: ir ką turime, nuog jo turime. Jisai … rėdo ir valdžioja tuo visu del liaupsės savos. Gimė karalius, kuris valdžiojo svietą toj valandoj, kurioj gimė. Viešpats viso duost tiesas ir prisakymus, idant pagal jų gyventų ir valdžiotųs.
2. Viešpatavo ir valdžiojo kaip dvasiškuose, teip svietiškuose daiktuose.
3. valdyti
6.
4. valdyti 7: Kap arkliais aria, tai valdžiója vadelėm. Reikia veizdėt ant ko, idant ta eldija turėtų styrnyką gerą, kuris … žino, kaip turi valdžiot eldiją. Kamanoms reikia žaboti, idant galėtų taipo juos valdžioti.
apvaldžióti. apvaldyti 1: Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsės ir apvaldžiõs žemę. Kieno širdį vieną kartą nečystata apvaldžios, šitam vos ką gero dūmot … neprileis.
užvaldžióti. užvaldyti 2: Parejo sau, žemę žmogaus užvaldžiójo, i nė gero žodžio!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.