apvalgydinti

valgydìnti (-ýti), -ìna, -ìno. válgydinti, -ina, -ino.

1. valgyti 1: Válgydinu vaiką, šeimyną, t. y. darau, kad vaikas, šeimyna valgytų. Valgydìnk šeimyną, t. y. liepk duoti valgyti. Kuo turėdama mane valgydìno. Kaip tave ten valgydìno? Mėgo pats skaniai pavalgyti ir šeimyną valgydino gerai. Jie nuo mažo gerai valgydìnami. Taip iš eilios jį. ir valgydìna. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina, nes jau jos turi iš ko. Mergyte mano, … kuom valgydysi svetukus tavo? Sausa duonele mus valgydìno. Jo ponas tiktai duona bei vandenimi valgydina bei girdo. Tų namų ponas … prieteliškas ir meilingas išsirodė, nes jį prie savo stalo valgydino. Liepė ją nuo savo stalo valgydinti. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane valgydinot. Vaikas nevalgus – su diržu valgydìna. Tokios marčių dalelės, vargingos jų dienelės, žodeliais valgydina, ašarėlėmis girdina. Devyni amatai žmogaus nevalgydina, tik į bėdas klampina. Mažą renk, o girtą valgydyk. Tranas – jį kitos bitės valgydìna.

2. pagelbėti valgyti, maitinti negalintį: Kūdikį valgydìnti. I valgydýs, i nešios [ligonį],
o kitų neprisileida.

3. duoti išlaikymą, maitinti: Kiba jy mane dengia ar valgydìna!. Miškas ją rengė ir valgydino.
apvalgydìnti. duoti valgyti ko nors kenksmingo: Ji kažkuo apvalgydino mūsų poną.
atvalgydìnti. atvalgyti 5: Pritaisydavo gardžių valgių, kad mylimas vyras būtų atvalgydintas už visą savaitę.
išvalgydìnti.

1. išvalgyti 1: Visą kiaušinienę vaikam išvalgydìno.

2. išmaitinti (ppr. kūdikį): Beveik metus išvalgydinau prie save [kūdikį].
pavalgydìnti. paválgydinti.

1. pavalgyti
1. Pavalgydìnsma pietų, tai tada eik sau. Pietus pavalgydỹs vyrus, jau jos puodas vakarienei gatavas. Pusryčių pavalgydino avių sūriais.

2. pavalgyti 3: Pavalgydinaũ jį duona. Dasotinu, papeniu, pavalgydinu. Iž mūs žmogus visada išej [o] pavalgydýtas. Jo tėvas, kaustydamas arklius, vos gali aprengti ir pavalgydinti didelę šeimą. Nuprausta ir pavalgydýta vaikas. Tėvas pavalgis, tada vaikus pasodysi ir pavalgydýsi. Pavalgydìno iš vieno bliūdo. Nepaspėjo visų ir pavalgydìnt. Reik pakeleivį pavalgydìnti. kaip tat. Tą. juodu pavalgydìno, atšildė ir ketino į nakvynę priimt. Senelis su bobute apsidžiaugė, pagyrė gaidžiuką, pavalgydìno ir paguldė. Mes jo. nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote. Aš savo svotelius pavalgydinsiu. Pavalgydinu tuščiais žodžiais. Gerais norais alkano nepavalgydysi, ligoto nepagydysi. Gaspadinė graži žodeliu pavalgydina, bjauri – ir lašiniais neprisotina. Pavalgydinęs Dievas guldo žmogų.

3. pagebėti valgyti, pamaitinti negalintį: Aš kūdikį pavalgydinaũ. Vaikui reikėtų jau pavalgydintam būti. Ar pavalgydinai vaikelį (ligonį) ? Tujau nusineš ana, suvynios, pavalgydìns. įdės į lopišelį tą. Mažilelė, pasisvadinsu i pavalgydìnsu.
pérvalgydinti. pervalgyti 5: Vaiką pérvalgydino ir susargdino.
pravalgydìnti. pravalgyti 2: Monarchams pravalgydinti kas metai skiriama gausybė pinigų.
privalgydìnti.

1. privalgyti 1: Priválgydinti, prisotinti, papenėti. Priválgydinau šeimyną. Vienuolika vaikų augo, kur juos visus privalgydiñs moterė. Duok ir duok, ir negaliu privalgydýt – be soties rijimas! Kad gerai augtų linai, reikia sėjiką einant sėt gerai privalgydint kiaušiniais. Privalgydinęs Dievas žmogų guldo (guldina).

2. pagelbėti valgyti, pamaitinti negalintį. |.
suvalgydìnti. suvalgyti 1: Obuolius vaikams suvalgydìno. Gyvatei ingėlus atakalbama ar nurašoma ant duonos plutelių, ant kieto sūrio ir suvalgydinama ingeltajam.
užvalgydìnti

1. užvalgyti 1: Mum riebesne sriuba užvalgydìno.

2. užvalgyti 3: Kažkuo užvalgydìno, kad reikia sirgti.

3. išmaitinti: Užauginau aš jį, užvalgydinau, o dabar numirs, numirs kasžin kur.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvalgydinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>valgydìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. válgydinti, -ina, -ino. <br/>1. valgyti 1: Válgydinu vaiką, šeimyną, t. y. darau, kad vaikas, šeimyna valgytų. Valgydìnk šeimyną, t. y. liepk duoti valgyti. Kuo turėdama mane valgydìno. Kaip tave ten valgydìno? Mėgo pats skaniai pavalgyti ir šeimyną valgydino gerai. Jie nuo mažo gerai valgydìnami. Taip iš eilios jį. ir valgydìna. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina, nes jau jos turi iš ko. Mergyte mano, … kuom valgydysi svetukus tavo? Sausa duonele mus valgydìno. Jo ponas tiktai duona bei vandenimi valgydina bei girdo. Tų namų ponas … prieteliškas ir meilingas išsirodė, nes jį prie savo stalo valgydino. Liepė ją nuo savo stalo valgydinti. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane valgydinot. Vaikas nevalgus – su diržu valgydìna. Tokios marčių dalelės, vargingos jų dienelės, žodeliais valgydina, ašarėlėmis girdina. Devyni amatai žmogaus nevalgydina, tik į bėdas klampina. Mažą renk, o girtą valgydyk. Tranas – jį kitos bitės valgydìna. <br/>2. <span class="explanation">pagelbėti valgyti, maitinti negalintį: </span> Kūdikį valgydìnti. I valgydýs, i nešios [ligonį], o kitų neprisileida. <br/>3. <span class="explanation">duoti išlaikymą, maitinti: </span> Kiba jy mane dengia ar valgydìna!. Miškas ją rengė ir valgydino. <br/><b>apvalgydìnti</b>. <span class="explanation">duoti valgyti ko nors kenksmingo: </span> Ji kažkuo apvalgydino mūsų poną. <br/><b>atvalgydìnti</b>. atvalgyti 5: Pritaisydavo gardžių valgių, kad mylimas vyras būtų atvalgydintas už visą savaitę. <br/><b>išvalgydìnti</b>. <br/>1. išvalgyti 1: Visą kiaušinienę vaikam išvalgydìno. <br/>2. <span class="explanation">išmaitinti (ppr. kūdikį): </span> Beveik metus išvalgydinau prie save [kūdikį]. <br/><b>pavalgydìnti</b>. paválgydinti. <br/>1. pavalgyti 1. Pavalgydìnsma pietų, tai tada eik sau. Pietus pavalgydỹs vyrus, jau jos puodas vakarienei gatavas. Pusryčių pavalgydino avių sūriais. <br/>2. pavalgyti 3: Pavalgydinaũ jį duona. Dasotinu, papeniu, pavalgydinu. Iž mūs žmogus visada išej [o] pavalgydýtas. Jo tėvas, kaustydamas arklius, vos gali aprengti ir pavalgydinti didelę šeimą. Nuprausta ir pavalgydýta vaikas. Tėvas pavalgis, tada vaikus pasodysi ir pavalgydýsi. Pavalgydìno iš vieno bliūdo. Nepaspėjo visų ir pavalgydìnt. Reik pakeleivį pavalgydìnti. kaip tat. Tą. juodu pavalgydìno, atšildė ir ketino į nakvynę priimt. Senelis su bobute apsidžiaugė, pagyrė gaidžiuką, pavalgydìno ir paguldė. Mes jo. nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote. Aš savo svotelius pavalgydinsiu. Pavalgydinu tuščiais žodžiais. Gerais norais alkano nepavalgydysi, ligoto nepagydysi. Gaspadinė graži žodeliu pavalgydina, bjauri – ir lašiniais neprisotina. Pavalgydinęs Dievas guldo žmogų. <br/>3. <span class="explanation">pagebėti valgyti, pamaitinti negalintį: </span> Aš kūdikį pavalgydinaũ. Vaikui reikėtų jau pavalgydintam būti. Ar pavalgydinai vaikelį (ligonį) ? Tujau nusineš ana, suvynios, pavalgydìns. įdės į lopišelį tą. Mažilelė, pasisvadinsu i pavalgydìnsu. <br/><b>pérvalgydinti</b>. pervalgyti 5: Vaiką pérvalgydino ir susargdino. <br/><b>pravalgydìnti</b>. pravalgyti 2: Monarchams pravalgydinti kas metai skiriama gausybė pinigų. <br/><b>privalgydìnti</b>. <br/>1. privalgyti 1: Priválgydinti, prisotinti, papenėti. Priválgydinau šeimyną. Vienuolika vaikų augo, kur juos visus privalgydiñs moterė. Duok ir duok, ir negaliu privalgydýt – be soties rijimas! Kad gerai augtų linai, reikia sėjiką einant sėt gerai privalgydint kiaušiniais. Privalgydinęs Dievas žmogų guldo (guldina). <br/>2. <span class="explanation">pagelbėti valgyti, pamaitinti negalintį. \|</span>. <br/><b>suvalgydìnti</b>. suvalgyti 1: Obuolius vaikams suvalgydìno. Gyvatei ingėlus atakalbama ar nurašoma ant duonos plutelių, ant kieto sūrio ir suvalgydinama ingeltajam. <br/><b>užvalgydìnti</b><br/>1. užvalgyti 1: Mum riebesne sriuba užvalgydìno. <br/>2. užvalgyti 3: Kažkuo užvalgydìno, kad reikia sirgti. <br/>3. <span class="explanation">išmaitinti: </span> Užauginau aš jį, užvalgydinau, o dabar numirs, numirs kasžin kur.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.