apvalùmas. ãpvalumas.
1. →. apvalus 1: Apvalumù dėk prie sienos, o skeltumu į viršų. Meknės galva trumpa, buki, kaip ir apvalùmo turi. Apvalumė̃lis gi tavo pilvelio! Kiaulių apvalùmai – kaip iš pieno plaukę! Ir kaip kūnas ėdesiu prigimtuoju ne tiektai ãpvalume užlaikos, bet ir auga ir tukinas.
2. žemės rutulys.
3. netiesumas, sukimas į šalį: Apvalumas kalboj.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.