vañtėti, -ėja, -ėjo.
1. duoti daug valgyti, kimšti: Kai didžiausiam vyrui didžiausius šaukštus ka vañtė [ja],
ka vañtė [ja] tam vaikui.
2. dėti, krauti: Matai, kokias kauges vañtė [ja].
apvañtėti. aprengti: Jo vaikai apvañtėti storiausiai i renka su motina lyjančio [je] bulbes.
privañtėti.
1. pridėti, prikrauti: Privañtėjo mėsos kubilą sklidiną, ko jiem trūksta.
2. prinešti: Tokių storų privañtėjo Jonas žabų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.