apvarginti

várginti (-yti), -ina, -ino. vargìnti (-ýti), -ìna, -ìno. var̃ginti, -ina, -ino;

1. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas. Sėsk, kam čia kojas várgini. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų. Kam jūs tas rankas varginat?! I taip nematai – i dar akeles várgini. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą. An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargìna, sunku. Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina.

2. vargti 4: Nubostu kam, varginu. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai. Vargìnam ir juos, ir vargstam patys. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargìnčia, jau gana, jau atgyventa. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini. Ligoninėsa žmogų tik vargìna: kad ima badyt, [vaistus] leist. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų. Nenoru tamstų várginti. Ką tas mačija várginti žmogų?! Jis nevargìna žmonių [parduotuvėje],
jis visa greita padavinėja. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys. Mañ jau ne viena liga várgina. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba. Keista, netikėta ir varginanti tyla. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko. Jei tu anus (juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Išvežti žmonės, tai várginti. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo],
várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti. Tu vis muni várgini i várgini. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt. Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta. Vargìno [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi. Ji. bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane. Sunkiais darbais anus vargino. Mane labai várgina, kap debesiai eina. Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! Várgina kai žydas gyvatę.
várgintinai. Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina. Varginuosi, ilstu, tąsausi. Várginties, žudyties. I pati várginys, i muni vargini. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių. | Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių.

3. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus]. | Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį.

4. tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos.
apvárginti. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvárginti žmonės buvo. Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino.
įvárginti.

1. įvargti 1: Tu įvárginai vaikus. Merginos kaip nebūtų buvusios sustyrusios darbe ir įvargintos, ūmai lyg visai nauja srovė kraujo pūkštelėdavo į širdį. Invargìs visus susirgęs tokis senis. Strėnas tei [p] įvárginau, rukštėlė! Akis įvárginsi beskaitydama. Tolima kelionė gerokai įvargino kojas.

2. nukamuoti: Įveikti, įvárginti. Ans. nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veiząs, ar neatsigena ta boba – taip aną įvárgino dideliai. Brudas graužia ir labai labai įvargina. Mus tai jau labai šaltis įvárgino. Treti pasaulinio karo metai gerai įvargino visą žmoniją. Neduok Dieve, kaip įvárgina, kad yr sumišimai.
išvárginti.

1. išvargti 1: Ižvargìna tos eilės – visur stovėk stovėk. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus. Keleivis išvárgintas jūrių ligos. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią. Išsivargìnę žmones su darbais, pikti. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių.

2. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau.
nuvárginti.

1. nuvargti 1: Nuvarginu, pasilpninu. Nuvargintas. Jis nuvárgino darbininkus, norėdamas pabaigti darbus. Pats per naktį nuvargintas atsigulė pasilsėti. Ana. par jį nenuvárginta (nepersidirba) . Žmogus darbais nuvargintas atilsį sau daro. Tie jauniejai tokie nuvárginti, tokie nusidirbę par dieną! Radęs ūkininko sodybą, karalius užėjo pailsėti, saulės kaitros nuvargintas. Žodžiu sakant, buvo nuvargintas ir apleistas vaikas. Žmonės čia buvo baudžiava nuvarginti. Penkias kiaulytes turiu – nuvargìno. Ilga kelionė jį labai nuvárgino. Buvo teip nuvargintas, kad eit negalėjo. Nei aš pats josiu, nei pulkelio leisiu: mano pulkelis labai nuvargintas. Saugokis kojas nuvargýt. Kojas nuvarginaũ, kolei radau. Sodrios spalvos yra labai ryškios ir greičiau nuvargina akis. Nuvargintos bus rankelės nuo sunkių darbelių. Kūnas jo šventas teip labai išronytas o teip labai nuvargintas kėlės vėl kūnu gražum. Sodai išniro žiedais, skystai baltavo obelys praėjusiais metais našaus derliaus nuvargintos. Nuvárginta siela. Nuovarginta esti manėje dvasia mano. Geras artojas arklio nenuvargina. Po savaitę [vestuvės] visumet, eik eik – nusivárginsi.

2. nuvargti 3: Nuvargìno mus, nieko [už darbadienius] negovėm. Tik nuvarginsit tėviškėlę, tik nuvergsit sa [vo] jaunas sesules. Kas buvo nusivárginęs ūky, tai ir maitinosi prasčiau.

3. numarinti, nukankinti: Vaikas mirė, o jos nenuvárgino. Patys save nusižudo, nusivargina ir daug turto pakleidžia.
pavárginti.

1. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargìnom [kumelę],
nu tai vienų putų jau stoja. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas. Mūsų slūgelės labai pavargìnti, mūsų žirgeliai labai pailsinti.

2. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi. Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos.

3. pakamuoti, pakankinti: Galva ir kojos mane labai pavargina. Tik taũ pavárgino vis ligos. Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė.

4. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės. Reikia biskį pasivárgint – miegas ims.
parvárginti. vargiai, sunkiai pargabenti.
pérvarginti.

1. pervargti 1: Pérvarginsi arklį taip varydamas. Nepárvargink akių – tokio [je] tamsybė [je] rašai rašai! Mokytiejai akeles párvargina, kaip jei daugumas akinius užsikabinę. Tik širdį pervarginsi – tuojau tau kriukis.

2. pervargti 5: Par apsileidimą párvarginai linus.
pravárginti. pravargti 1: Vargino Telšių kalinyje ištisus metus, antrus pravargino Peterburge. Prasivarginusi keletą dienų Raušiuose, sužinojau, kad nebeturiu pinigų.
privárginti. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai. Arklys [ūkininką] privargìno, paralyžius griebė – i mirė. Ž [iūr] ėk, jis. merkiasi – privargìno jį žmones. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo. Pry smerčio gal pryvárginti. Numušė su visa blizge [lydeka],
nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas]. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna. Bet ir sparvos daug privargina. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint]. Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs. Labai prisivárginam su tais darbais.
suvárginti.

1. suvargti 1: Ponai suvárgino žmones. Tie tyrimai to [je] ligoninė [je] ją labai suvárgino. Dar liekti viena moteriškė: juodai apsitaisius, sena, suvarginta. Arklį suvárgino prie darbo. Suvárgytas labai arklys nusidaužo kojas, susiduoda per kulkšnį.

2. iškankinti: Dievas sugrąžino sveikatą žmonėms, sunkiausiomis ligomis suvargintiems. Suvarginau žilą galvą rūpesčiais.

3. suvargti 3: Reikėjo prievolės duot, pabaudos mokėt, – labai suvárgino žmones. Sūdaujai, tiek nelaimomis suvarginti, troško dar jei ne gyventi, ben mirti. Dabar žmonės visi suvárginti. | Suvárgins [Lietuvos] valdžią, kol visi [valdininkai] kišenes prisikraus. Mūsų žemės ūkis per okupaciją nustojo daugelio gyvulių, radosi labai suvargintas.

4. suvargti 5: Tas žvėriūkštis jau tiek suvárgino (išlaužė) tą tują. Suvargęs krūmukas, suvárgytas toks. Radikaliomis priemonėmis piktžoles galima tiek suvarginti, kad jos kultūriniams augalams pasidaro nepavojingos.
užvárginti.

1. užvargti 1: Jos. neužvargýtos pas mane. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali. Aš buvau ažvárginta iš mažų dienų. Jy. buvo labai užvargýta. Kai pieną veža, tai veršiukai labiau užsivárgina.

2. nuskurdinti: Tu tik svietą ažvárginai ir valdžią gadini.

3. užvargti 3: Pamotė kvėžina (užvargina) posūnius.

4. užsitarnauti, gauti: Girnius 2 metų cuktūzės dar užsivarginęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>várginti</b> (-yti), -ina, -ino. vargìnti (-ýti), -ìna, -ìno. var̃ginti, -ina, -ino; <br/>1. vargti 1: Sunkybė darbo vargino mus, karštis saulės degino aba kaitino, o tečiau darbo nepametėm. Galvos darbas labai vargina žmogų; rankų darbas tiek neįvargina. Kelionė bus trumpa, nevarginanti ir linksma. Dabar žmonys suponėję – kojų nebevárgys: sėda i važiuoja šimtą metrų už penkias kapeikas. Sėsk, kam čia kojas várgini. Valgyt deduos, nebelakstau namo, nebevárginu kojų. Kam jūs tas rankas varginat?! I taip nematai – i dar akeles várgini. Nes gundžiamas puolasi maldump, pasnykump, vargina kūną, nusižemina. Pasnykais, ašutine, botagų plakimu, kietu gulėjimu tevárgin ir temarin kūną savą. An zlosano kočiodavom, ant stalo labai vargìna, sunku. Kvaila galva ir kojas, ir rankeles várgina. <br/>2. vargti 4: Nubostu kam, varginu. Kam tu várgini aną, t. y. vargiai laikai. Vargìnam ir juos, ir vargstam patys. Ir aš prašau Dievą, ka tik ilgai nesirgčia: nei pati vargčia, nei kito vargìnčia, jau gana, jau atgyventa. Kitas ant patalo metų metais – pats vargsti i kitą várgini. Ligoninėsa žmogų tik vargìna: kad ima badyt, [vaistus] leist. Nebevarkit ir nebevárginkit kitų. Nenoru tamstų várginti. Ką tas mačija várginti žmogų?! Jis nevargìna žmonių [parduotuvėje], jis visa greita padavinėja. Tų daiktų nesutektė labai žmones vargina. Rytą nesikėliau, karštinėlė vargino. Jis buvęs iš jaunų dienų ligų várginamas, nebylys. Mañ jau ne viena liga várgina. Trichinelioze sergančius ligonius vargina galvos skausmai, nemiga. Kad vargina kosulys, duodame keptą svogūną saldžiame piene. Kožnas žino, kaip mus vasaroj musės nemenkai vargina. Nepaprastai vargino uodai, nuo jų sukandžiojimų ištino veidai ir rankos. Arklys minko ir minko vietoj, čerto várginamas. Po varginančių vasaros karščių prasidėjo ankstyvos rudens liūtys. Aš tamstą várginu, – serganti esi daba. Keista, netikėta ir varginanti tyla. Kad nes atejom ir Makedonijon, kūnas mūsų neturėjo atilsies, bet buvome visame varginti: iš viršaus buvo kovė, apačioj baimė. O, kaip mane vargina nekantrybė, kaip sunku laukti. Daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina. Kunigumpi vedė, visą naktį vargino, pešė, mušė, draskė. Katras ilgai gyvena, tai vargsta, žmones várgina. Daugis žmonių, nors būtumi ir nekaltas, o kad silpnas, tą ir vargina. Viešpatie, sūnau Dovydo, susimilki ant manęs, duktė mano sunkiai nuog velno esti varginama. Mes esame spaudžiami ir varginami išgąsčių ir smūtko. Jei tu anus (juos) varginsi, tada anys manęsp šauksis. Mes tave pikčiaus vargysim nei anus. Vos yra vienas ižg šimto, kurio šatonas nekankintų ir nevárgintų. Vargintas esmi nuogi neapkenčiančiųjų mane. I várgina, krokina, būna – kokie netikę žmonys! Išvežti žmonės, tai várginti. Ilgai nepaleidė [iš kalėjimo], várgino jį, par tą karinyką išreikalavom, ka jį paleistų. Per šlapumą bei badą jau dabar tenai piktos ligos pradėjusios žmones varginti ir žavinti. Tu vis muni várgini i várgini. Kiti žmonys leisdavo pasilsėt šeimynai, ale būdavai tokių, kur baisiai várgydavo. Ragana kap tik galėdama vargino našlaites ir savo vyrą inkalbėjo nelaimingas nudėt. Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodyta, nebijok, mergužėle, nebūsi vargýta. Vargìno [neįstojusius į kolūkį] su mokestimi. Ji. bus priverčiama ant slūžbos ir mūčyta (varginta) keturis šimtus metų. Viešpatie, kaip daug yra varginančių mane. Sunkiais darbais anus vargino. Mane labai várgina, kap debesiai eina. Ai meistruži, kam vėją tokiems niekams varginti! Várgina kai žydas gyvatę. <br/><b>várginti</b>nai. Dėl pataikūnų vargdienis vergas varguose suvargintas, vargintinai vargstant verkė, o vargšas ir varlę vargiai pavargusią vargu vargina. Varginuosi, ilstu, tąsausi. Várginties, žudyties. I pati várginys, i muni vargini. Nesvargýk, po valiai kitądien užbeigsi. Nesivárgyk del manę – nereikia citrinų. Juliuką tokį turėjo senvaikį nusisamdęs i várginos teip. Neklausai – žinokis, kam man vargýtis su juoj. Neapsimoka kiaulės ūgyt ir vargýties. Jis daugiau nieko neprisimins, nieko nebegalvos ir daug nebesivargins. Žmogus … ilgai várgintis turėjo, neg numirė. Jėzus geidė, kad liktųse motina nei vargintųse. Viešpatie, nesivargink, nes neesmi vertas, idant ineitumbei po stogu mano. Motynėle mano, baltuolyte mano, nesisielok, nesivárgink, neliek ašarėlių. | Vytautas ištikėtinai varginos pakelti savo brolėną per lenkų karalių. <br/>3. vargti 10: Pryš mynimą linus várgina. Kai su mašina mina, mažiau tereik várgyti [linus]. | Vienus metus paimi, suskaldai i var̃gini medį. <br/>4. <span class="explanation">tam tikru būdu tikrinti (siūlų ar audinių) patvarumą, stiprumą: </span> Gnybtuose su skridinėliais visos varginamo siūlo atkarpos yra vienodai įtemptos. <br/><b>apvárginti</b>. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvárginti žmonės buvo. Paliko žemę ant locnasties <span class="explanation"> (nuosavybės) </span> apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino. <br/><b>įvárginti</b>. <br/>1. įvargti 1: Tu įvárginai vaikus. Merginos kaip nebūtų buvusios sustyrusios darbe ir įvargintos, ūmai lyg visai nauja srovė kraujo pūkštelėdavo į širdį. Invargìs visus susirgęs tokis senis. Strėnas tei [p] įvárginau, rukštėlė! Akis įvárginsi beskaitydama. Tolima kelionė gerokai įvargino kojas. <br/>2. <span class="explanation">nukamuoti: </span> Įveikti, įvárginti. Ans. nubėgo iš tos baimės i į ežerą įsilindo i veiząs, ar neatsigena ta boba – taip aną įvárgino dideliai. Brudas graužia ir labai labai įvargina. Mus tai jau labai šaltis įvárgino. Treti pasaulinio karo metai gerai įvargino visą žmoniją. Neduok Dieve, kaip įvárgina, kad yr sumišimai. <br/><b>išvárginti</b>. <br/>1. išvargti 1: Ižvargìna tos eilės – visur stovėk stovėk. Kelionė visus išvargino. Kaip tyčia, atsimainė ir oras. Visą amžių besigrumdamas su priešais ir draugais, pats pavargau ir kitus išvarginau. Aušra tik aušta, o aš jau sušalęs, išvargintas ant kojų vos laikaus. Keleivis išvárgintas jūrių ligos. Nuskendus motinai, našlaičiai atsiduria pas negailestingą kaimynę ir išvarginti žūva. Išvárginau kojas, paki atejau šitokį kelią. Išsivargìnę žmones su darbais, pikti. Seniau išsivárgini, išsidirbi moteris nėščia iki paskutinių. <br/>2. išvargti 9: Led išvárginau duoną, t. y. išminkiau. <br/><b>nuvárginti</b>. <br/>1. nuvargti 1: Nuvarginu, pasilpninu. Nuvargintas. Jis nuvárgino darbininkus, norėdamas pabaigti darbus. Pats per naktį nuvargintas atsigulė pasilsėti. Ana. par jį nenuvárginta <span class="explanation"> (nepersidirba) </span>. Žmogus darbais nuvargintas atilsį sau daro. Tie jauniejai tokie nuvárginti, tokie nusidirbę par dieną! Radęs ūkininko sodybą, karalius užėjo pailsėti, saulės kaitros nuvargintas. Žodžiu sakant, buvo nuvargintas ir apleistas vaikas. Žmonės čia buvo baudžiava nuvarginti. Penkias kiaulytes turiu – nuvargìno. Ilga kelionė jį labai nuvárgino. Buvo teip nuvargintas, kad eit negalėjo. Nei aš pats josiu, nei pulkelio leisiu: mano pulkelis labai nuvargintas. Saugokis kojas nuvargýt. Kojas nuvarginaũ, kolei radau. Sodrios spalvos yra labai ryškios ir greičiau nuvargina akis. Nuvargintos bus rankelės nuo sunkių darbelių. Kūnas jo šventas teip labai išronytas o teip labai nuvargintas kėlės vėl kūnu gražum. Sodai išniro žiedais, skystai baltavo obelys praėjusiais metais našaus derliaus nuvargintos. Nuvárginta siela. Nuovarginta esti manėje dvasia mano. Geras artojas arklio nenuvargina. Po savaitę [vestuvės] visumet, eik eik – nusivárginsi. <br/>2. nuvargti 3: Nuvargìno mus, nieko [už darbadienius] negovėm. Tik nuvarginsit tėviškėlę, tik nuvergsit sa [vo] jaunas sesules. Kas buvo nusivárginęs ūky, tai ir maitinosi prasčiau. <br/>3. <span class="explanation">numarinti, nukankinti: </span> Vaikas mirė, o jos nenuvárgino. Patys save nusižudo, nusivargina ir daug turto pakleidžia. <br/><b>pavárginti</b>. <br/>1. pavargti 1: Pavárgink ašvienį, tai nespardys, numalšyk. Akėjau, variau, tai kaip jau pavargìnom [kumelę], nu tai vienų putų jau stoja. Nepavárgino [vaikų] – in patalo nepagulė tėvas. Mūsų slūgelės labai pavargìnti, mūsų žirgeliai labai pailsinti. <br/>2. pavargti 3: Brangvynas pavargina daug žmonių, ak iš jo randas daug vargų. [Žydų karalystė] jau nuog pagonų buvo paveldėta bei nuodėm pavarginta, kada žydai pagonų turėjo bijotisi. Išklausei mane, mane, ubagą, apgynei …, palaikei, jeib nebūčio pavargintas nuog žmogaus rankos piktos. <br/>3. <span class="explanation">pakamuoti, pakankinti: </span> Galva ir kojos mane labai pavargina. Tik taũ pavárgino vis ligos. Pasivarginęs dvejus metus [džiova] mirė. <br/>4. pavargti 5: Bet vis delto pavarginom tave gerai. Aš noriu tamstą ryt prie kviečių pavarginti. Paskuo išvarė parkriauti snariadų, pavárgino, paskuo sukišo į vagonus ir išvežė. Jei žuvis stambi, ji truputį pavarginama ir tik paskui traukiama prie eketės. Reikia biskį pasivárgint – miegas ims. <br/><b>parvárginti</b>. <span class="explanation">vargiai, sunkiai pargabenti. </span> <br/><b>pérvarginti</b>. <br/>1. pervargti 1: Pérvarginsi arklį taip varydamas. Nepárvargink akių – tokio [je] tamsybė [je] rašai rašai! Mokytiejai akeles párvargina, kaip jei daugumas akinius užsikabinę. Tik širdį pervarginsi – tuojau tau kriukis. <br/>2. pervargti 5: Par apsileidimą párvarginai linus. <br/><b>pravárginti</b>. pravargti 1: Vargino Telšių kalinyje ištisus metus, antrus pravargino Peterburge. Prasivarginusi keletą dienų Raušiuose, sužinojau, kad nebeturiu pinigų. <br/><b>privárginti</b>. privargti 1: Jejem, kaip aš jum privarginaũ! Šiemet šienapjūtė neprivárgino tiek kaip perniai. Arklys [ūkininką] privargìno, paralyžius griebė – i mirė. Ž [iūr] ėk, jis. merkiasi – privargìno jį žmones. Maniau, ilga kelionė jus privargino – reikėjo jums juk atsilsėti. Seniau ant lentos užsigulus dzūru dzūru – ot privárgindavo skalbimas! Jokūbas vėl važinėjo į žmones siūti, o trobelėj pasilikdavo gyvenimo privarginta jo sena pati. Tiek šitą bernioką merga prikamavo, tiek privargino, kad led tik ką gyvas būdamas klėtin inropojo. Pry smerčio gal pryvárginti. Numušė su visa blizge [lydeka], nuejo – i buvo privárginęs, jau čiut gyva bebuvo. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąli, arklius privárgini [malkas veždamas]. Kiškį tą kai privárgina, ir sugauna. Bet ir sparvos daug privargina. Buvo tokia žvyrynė, akmenai – i privárgino kelį [ravint]. Prisivarginaũ, kad nieko nenoriu. Kad i prisivárgysi gerokai par visą savaitę nemiegojęs. Labai prisivárginam su tais darbais. <br/><b>suvárginti</b>. <br/>1. suvargti 1: Ponai suvárgino žmones. Tie tyrimai to [je] ligoninė [je] ją labai suvárgino. Dar liekti viena moteriškė: juodai apsitaisius, sena, suvarginta. Arklį suvárgino prie darbo. Suvárgytas labai arklys nusidaužo kojas, susiduoda per kulkšnį. <br/>2. <span class="explanation">iškankinti: </span> Dievas sugrąžino sveikatą žmonėms, sunkiausiomis ligomis suvargintiems. Suvarginau žilą galvą rūpesčiais. <br/>3. suvargti 3: Reikėjo prievolės duot, pabaudos mokėt, – labai suvárgino žmones. Sūdaujai, tiek nelaimomis suvarginti, troško dar jei ne gyventi, ben mirti. Dabar žmonės visi suvárginti. | Suvárgins [Lietuvos] valdžią, kol visi [valdininkai] kišenes prisikraus. Mūsų žemės ūkis per okupaciją nustojo daugelio gyvulių, radosi labai suvargintas. <br/>4. suvargti 5: Tas žvėriūkštis jau tiek suvárgino <span class="explanation"> (išlaužė) </span> tą tują. Suvargęs krūmukas, suvárgytas toks. Radikaliomis priemonėmis piktžoles galima tiek suvarginti, kad jos kultūriniams augalams pasidaro nepavojingos. <br/><b>užvárginti</b>. <br/>1. užvargti 1: Jos. neužvargýtos pas mane. Užvarginot darbais. Mergiotė žodžio pratart nebegali. Aš buvau ažvárginta iš mažų dienų. Jy. buvo labai užvargýta. Kai pieną veža, tai veršiukai labiau užsivárgina. <br/>2. <span class="explanation">nuskurdinti: </span> Tu tik svietą ažvárginai ir valdžią gadini. <br/>3. užvargti 3: Pamotė kvėžina (užvargina) posūnius. <br/>4. <span class="explanation">užsitarnauti, gauti: </span> Girnius 2 metų cuktūzės dar užsivarginęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.