vãtuloti, -oja, -ojo.
1. vynioti, velti į vatulą, gumulti, votuloti: Pakulas vãtuloti į kuodelį. Ką ten vãtuloji kaip pakulas?
2. ilgai kramtyti, velti burnoje, čiaumoti: Vãtuloja seniukas sausą duonytę ir rauda. Aš vãtuloju vãtuloju [mėsą] – atmirksta. Ė jau, tas senas žmogus: vãtuloji vãtuloji kad ir minkštą duoną, ir da negali sukramtyt. Liežuviu vatuloti. Karvė pastvėrus ryzagalį vãtuloja.
3. volioti, glamžyti, velti, trinti, tavaloti: Kam taip vãtuloji naują drabužį?.
4. slankioti, judėti, klibėti: Tas y [ra],
kas laiko tą ranktūrį, teip ans vãtulojas.
apvãtuloti.
1. apvynioti, apsukti, aptaisyti: Pėdą apie viršūnę tais pačiais šiaudais apvatuloja ir stato eilutėmis į status.
2. apkramtyti, apvelti burnoje: Nebeturiu jau dantų – duoną tik kiek apvãtuloju ir nuryju.
3. apglamžyti, aplamdyti, aptrinti.
pavãtuloti. pakramtyti, pavelti burnoje kąsnį, pačiaumoti: Nebesukramto, pavãtuloja burnoj, pačiulpia ir spjauna.
suvãtuloti.
1. negražiai, bet kaip suvynioti, susukti, sugumulti, suvelti: Surišė, suvãtulojo. Suvãtulot nesunku, kai reiks ištaisyt – ir nebegalėsi.
2. pamažu sukramtyti, sučiaumoti: Ištrupėjo visi dantes, tai vos suvãtuloju duoną. Vatulok vatulok – daug nesuvãtulosi! Kol ašiai kąsnelį vieną suvãtulojau, jie visą kilbasą sutaisė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.