velė́jimas. → velėti:
1. Skauda ranka par čiurnį naruose nuo velė́jimo. Didelės niekočios buvo dėl velė́jimo skarų. Tus velė́jimas in kakli bobomi. Kokis te vyrų velė́jimas – tiktai pamirko. Kokis velė́jimas buvo – šalta.
2. Ažuveria in šepečio ryzą, pašluosto pašluosto, koks te velėjimas.
3. → velėti
6.
4. → velėti
9.
apvelė́jimas. → apvelėti 2: Apvelė́jimo, pieno lašelio senam reik. Žmona turi rūpestį apie apkuopimą namų, dangastį ir apvelė́jimą visos šeimynos.
išvelė́jimas.
1. → išvelėti
1.
2. → išvelėti 4: Gero išvelėjimo jai trūksta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.