velėnúoti, -úoja, -ãvo.
1. kloti velėnomis: Jie griovį velėnúoja. Darbininkai pylimą velėnuoja.
2. apaugti velėna.
3. būti apaugusiam velėna, nedirbamam: Jam gaspadorėjant, visas laukas velėnúoja. Kur kadaise stovėjo troba, tematė velėnuojančią dykynę.
apvelėnúoti.
1. apdengti, iškloti velėnomis: Lovos žiedams apvelėnúotos. Pylimo kraštus reik apvelėnúot. Perniai atavežė velėnų ir apvelėnãvo sklepą. Išleisk mane, sutvarkysiu vaikų kapus: nuravėsiu, apvelėnuosiu, krūmelį pasodinsiu – gal širdis nurims.
2. apaugti velėna. .
išvelėnúoti. iškloti velėnomis: Išvelėnãvo griovių kraštus. Dabar jau kiek griovių išvelėnúota. Ot bernai buvo pirmiau – patys savo rankom išvelėnúodavo tokius griovius.
nuvelėnúoti. nukloti velėnomis: Kad šiltnamio sienos mažiau praleistų šaltį, jas siūloma apipilti žemėmis, o šlaitą nuvelėnuoti.
užvelėnúoti. apvelėnuoti 1: Reik užvelėnúot griovio kraštą. Dar neužvelėnuotoje kanalo sienoje iš aplinkinio smėlio išsiskyrė tamsi sapropelio juosta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.