velykáuti, -áuja, -ãvo. velýkauti, -auja (-auna), -avo.
1. per Velykas, vaikštant po kaimą, prašyti kiaušinių, dovanų, kiaušiniauti: Liuobėjo ateiti py manęs velýkauti vaikai būdami. Vaikai liuob eiti velýkauti pirma. Vaikai būriais po kiemus velykaudami lakstė.
2. per Velykas eiti į svečius, lankytis: Jis velýkauja, t. y. vaikščioja viešėdamas par Velykas. Reik išsikepti pyrago, dar ko pasidaryti, jug ateis kas nors velýkauti. Šeimyną išleidau velýkauti.
3. švęsti Velykas: Pirmą [Velykų] dieną, grįžus iš bažnyčios, buvo ilsimasi, daužomi ir ritinėjami margučiai (velykaujama). Mano čėsas atėjo, aš tavip velykausiu, kame palocius, kuriame aš Velykų ėrelį valgysiu su apaštalais mano.
apvelykáuti. Velykų antrosios dienos rytmetį vaikai, o kartais ir suaugę vyrai stengdavosi kitus apvelykauti – suduoti išsprogusia beržo šakele tebemiegančius, kad gautų iš jų margučių.
pavelykáuti. pasisvečiuoti, pasivaišinti per Velykas: Pavelýkauti ateik pas mumis, būs pyragų, kas vien dera. Eisma pavelykáuti: atnešė pyrago, du kiaušiuku. Eidami pavelykáut pasiimdavom po beržo rykštę. Dabar eime su manimi, aš nuvesiu tamstą į savo pažįstamus pavelykauti.
privelykáuti. pririnkti velykaičių, margučių: Tas vaikas visada daug velykaičių privelýkauna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.