vèpti, vem̃pa, vẽpo. vẽpti.
1. darytis nukarusiam. Lūpa vem̃pa.
2. darytis žioplam, vėplai.
apvèpti. pasidaryti žioplam, vėplai: Kas tai matė – toks jaunas ir taip apvẽpęs!
atvèpti.
1. pasidaryti nukarusiam: Lūpa atvepusi kaip kumelės. Prysisprogęs, lūpos atvẽpusios, seilės bėga, fu! Atvempa [gyvulio] palūpis, ištįsta liežuvis.
2. atsiknoti, atkristi, atkerti: Žievė jau atvẽpusi. Al tie batai ka atvẽpo kaip šunies liežuvis. Kam toms kišenėms, sakau, tokius atvartus pramislijo – stova atvẽpę.
3. pasidaryti vėplai, žioplam: Visas atvẽpęs ir da ženijas.
išvèpti. išvẽpti.
1. atvepti, nukarti: Apsiseiliojęs, lūpos išvẽpusios, kaip tikt baidyklė!
2. išplerti, išklerti, atsilapoti: Tavo kurpės išvẽpusios. Kur jam ir šalta nebus – visas išvẽpęs.
3. pasidaryti vėplai, žioplam: Seniau būdavai žvitresnis, o dabar visiškai išvepaĩ, gūdnas vėpla pavirtai. Nėkai, išvẽpęs vaikesas, gatavai išsižiojęs. I merga ten – išvẽpusi ištepusi! Išvẽpo kai sena lepšė. Išvepęs kai Abelio veršis.
nuvèpti. pasidaryti vėplai, žioplam: Niekai, nuvẽpęs vaikesas. Ūkė [je] nuvẽpęs nieko nepadarysi – i rankų stiprių reik, i geros galvos.
pavèpti. pasidaryti vėplai, žioplam: Pavẽpęs toks vaikesas, kitų pajuokamas. Kas tas yr muzikantas, jeigu ans pavẽpęs sėda? Ką padarysi, kad mes tokios pavẽpusios. Ka nebūtum pavẽpęs, da gautum jauną mergičką. Ta mergaitė į ją. pavẽpus pavẽpus. Dvare mergučę, kuri nederliaus, pavẽpus, nežvali, vadydavome gudmare. Tai jis nuo latrystos toks pavẽpęs. Ir tei [p] tu ma [n],
žmogus, pavèpk! Pavẽpęs kai bato aulas.
suvèpti. pasidaryti vėplai, išsižiojėliui: Suskretus, suvẽpus, o tų vaikų priperėjimas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.