apverkinėti

verkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. verkti 1: Gnižas, t. y. nekantrus žmogus (vaikas), kurs verkinė́ [ja]. Vaikas nuolat verkinėjo.

2. verkti
3. Tai gailiai verkinėja jauna mergelė, po dvarelį vaikščiodama.
apverkinė́ti. apverkti 1: O dieną ir naktį apverkinėsiu griekus.
paverkinė́ti. paverkti 1: Jeigu pelėda rėkia paverkinėdama, bus benkartas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>verkinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. verkti 1: Gnižas, t. y. nekantrus žmogus (vaikas), kurs verkinė́ [ja]. Vaikas nuolat verkinėjo. <br/>2. verkti 3. Tai gailiai verkinėja jauna mergelė, po dvarelį vaikščiodama. <br/><b>apverkinė́ti</b>. apverkti 1: O dieną ir naktį apverkinėsiu griekus. <br/><b>paverkinė́ti</b>. paverkti 1: Jeigu pelėda rėkia paverkinėdama, bus benkartas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.