apveržti

ver̃žti, -ia, -ė.

1. stipriai tempiant, traukiant glausti, spausti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, aprištą, pritvirtintą): Ver̃žti juostą. Įdėję plonos vytelės storgalį į krepšio šoną, kietai verždami, apsukome apatinę rankenos dalį su kitais priglaustais vytelių laibgaliais. Stipriai ver̃š tą virvę, ta kartė pūkš pusiau, tą mergą ka duos nu vežimo. Daug never̃žk [šienkartės] – gali trūkt vadžios. Tą kartį ver̃žia, kol suveržia, kad lygiai būtų. Ver̃žti atsileidusias stygas. Ver̃žia audimą tas riestuvas, an kito riestuvo gijas suriečia. Ji, Adelina, liekna, aukšta, per pusiaują tik gorsetus veržia, ir jau dainuoja dainuoja. Ankštai, smarkiai, kietai ver̃žtis diržą.

2. kuo rišant, juosiant ką slėgti, spausti, daryti, kad laikytųsi: Visokias virves [vydavo] vežimam ver̃žt. Kobinys užkabinti, kai ver̃ža [šieno] vežimą. Virvė vis stipriau ver̃žė jo minkštą kaklelį. Ver̃žk su karte šieno vežimą, kol priverši. Užsisėdi an tos šatros i veržì [šiaudus, dengdamas stogą] su karkliukais. Sąnarius įskaudo beveržiant kūlius. Užkritęs žaltys ant kaklo tol veržęs, kol nusmaugęs. Juodas miško lankas vis ankščiau veržė trobas ant kalnelio. Iš šiaurės veržė jį naujai įsteigtas kryžokų zokanas (ordinas) . Lyja, kaip karčiu veržia. Veržk [vežimą] raudodamas, važiuosi giedodamas. Ar šiaip ver̃žk, ar taip ver̃žk – vis muno pati.

3. sukant įtvirtinti: Ver̃žti veržlę, sraigtą. Varžtus ir veržles reikia veržti apdairiai.

4. sukant daryti, kad veiktų: Laikrodis su viduriais (baterijomis) , tai nereikia nei ver̃žt, nei ką.

5. traukti, plėšti, tempti į save: Ji to lenciūgo neduoda, o jis tą lenciūgą iš jos ver̃žt. Katelė neduodanti. Šunelis pradėjo veržti. Beveržiant tas kūlelis plumt į vandenį ir įkrito. Tie pergal stipriai velinius, verždami nuog jų kalinius (kailinius) . tampytis, muštis, stengiantis atimti, išplėšti: Nieko netrukus tyčiomis susitikusiu įniko veržties abrozais, besiverždamys tankiai ir susimušo, patolei vienok neliovės grumties, pakolei katras nor būrys neišveržė antram abrozo.

6. dėl ankštumo spausti, mygti, skaudinti: Tamprūs batai ver̃žia kojas. Jei tik geriau paėdu, tujau sijonas ver̃ža. Sijonas baisiausiai ver̃žia, aukšty lipa. Marškinių kaklas ver̃žia. Nei tau pažastų, nei kur kitur ver̃š. Ankštokas, nudėvėtas švarkas veržė pečius. Kūdikis rengiamas laisvai, kad drabužėliai ir vystyklai nespaustų ir neveržtų. Veržiantieji rūbai. Pasidėk čia pat kibirus, kad naščiai pečių neveržtų. Dabar jam reikia eiti jos ieškoti, bo jo širdis nerimsta, o žiedelis veržia pirštą. Kai juostele sujuosė, veržė man liemenėlį. | Visokios veržiamosios liemenės (korsetai) žalingos.

7. mygti esant ankštumoje: Įsėdom į troleibusą ir tep mus ver̃žė, kad nuo savo daiktų nustūmė.

8. dėl susijaudinimo, sutinimo ir pan. spausti, teikti skausmo, skaudėti, gniaužti: Jo gerklę veržė graudulys. Gerklę veržė rauda. Niežai veržia. Krūtinę lankai veržia, pykina. Kai pradeda galvą skaudėt, akis ima ver̃žt. Akį ver̃žia, turbūt miežys kils. Akis ver̃žia, noriu miego, bet negaliu užmigt. Smarkiai ver̃žė pakinkį. Ma [n] ir tei šiandie ver̃žia par juosmenį. Tai prisivalgiau – net pilvą ver̃žia. Ne po daug reikia privalgyt, padaugysi – tuoj ver̃žia, sunku. Kartais ver̃ža krūtinę nu alaus, nebatsigaunu, trūksta dvasios. Verža galvą, pasvaigusi paliektu. Ver̃žia galvo [je],
negerai – sustojo tenai kraujas. Teip ver̃ža, teip ver̃ža, gela visa koja. Padkavą kap prikala, arkliui ver̃žia – jis būna nejudrus.

9. imti išsišokti, išsikelti, išvirsti: Ver̃žias ceglos (plytos) iš kamino – do sugrius kaminas. Pradėjo ver̃žtis tos venos.

10. jėga, prievarta spraustis, brautis, grūstis, lįsti: Tas [vagis] pro duris ver̃žtis, jis ištrūko, lekia, o mano Juozas kad vejas. Ver̃žias kai paršas daržan. Pro studentus veržiasi į auditoriją žilagalvis, jauno veido, nepaprasto judrumo Tumas-Vaižgantas. Minia skubinosi veržtis pro duris, bijodama, kad dar kas blogesnio nepasidarytų. Jiems einant, iš kopų kad ver̃žėsi, kad ver̃žėsi dvasios. Visokios mislios veržte ver̃žas į galvą: kas būs, kaip? Šnekėk i gromatiškai, ver̃žas savo. žodžiai, i tiek. Jis nepajėgia suvaldyti minčių, kurios veržiasi kaip versmės iš gilaus podirvio. Gudiška kalba veržiasi pro visus plyšius į lietuvišką. O kiek atsiminimų veržiasi! Toji laimė nebetilpo jo krūtinėje ir veržėsi lauk daina. Riksmas draskė krūtinę, įstrigo gerklėj, veržėsi pro kietai suspaustas lūpas. Visa, kas kilojo paukščio krūtinę, veržėsi giesme išeiti. Bet šauksmas kitų vaikų taip baisiai į jos ausis veržės, jog atgaliaus sugrįždama vyriausį sūnų iš patalų išplėšė. Į krūtinę tau nerimas veržias. Tai vis klausimai, kurie veržte veržiasi.
veržtinaĩ. Taip įžūliai kalbėdamas, kone veržtinai įsiveržė svetimasis į kambarį. Tasai žodis veržtinai veržiasi jam iš lūpų. pulti, siekiant nugalėti, užimti, užvaldyti: I pradėjo šič rusai ver̃žties ver̃žties, mat tura to svieto daug. Priešai ver̃žėsi iš trijų pusių. Neprieteliai veržias Lietuvon brangiausion. Kas jėga veržiasi, tas priešas. Neprieteliai ant mūsų ver̃žias. Ver̃žias avėčio į dirvas. Ir į šį nuošalų kraštą veržėsi didieji istorijos įvykiai. Tau vienam, Viešpatie, esmi susigriešijęs, todėl ir veržiasi ant manęs viena sloga ant kitos. stiebtis: Į šviesą veržiasi gamtoje visa, kas gyva ir auga. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs. dygti, kaltis: Iš šalčio pakirstųjų šaknų veržias nauji daigai.

11. srautu plūsti, srūti, sklisti: Kambarin ver̃žėsi mėnesiena. Visur tamsi, tik pro vieną taškiuką ver̃žas šviesa. Dūmai ver̃žas, o rūkymas rūkymelis! Anie. kaip to [je] žemė [je] ten rūdė [ja],
i tos ugnys veržas. Jau par dures ver̃žas [liepsna]. Vandeniui pradedant virti, garai pro skylutes bei plyšius … su mace laukan veržias. Šaltis veržiasi pro langą. Oras iš balionėlio smarkiai veršis pro vamzdelį. Atsipalaidavusi energija iš Saulės centrinės dalies veržiasi į Saulės paviršių. Šaltinis ver̃žias į viršų. Iš kalno koks nors šaltinelis ver̃žės, bėgo. Kraujas pradėjo ver̃žtis iš žaizdos. Kraujas, iš visų pusių spaudžiamas, veržėsi ten, kur jį mažiau spaudžia. Jei sula par daug į pumpurus vaisinius veržas, tuo kartu tie neišduoda vaisiaus. Vynas iš bačkos veržėsi lauk. Vynas iš bačkos veržėsi tekėti. Tvanas ver̃žias ant mūsų. Vandenys iš jūrų per žemę veržiasi ir save nuo sūrumo čystija. Kiek jaunų vyrų lieknūse žuvo – pačios ašaros ver̃žas iš akių. Man rankos dreba, ašaros veržiasi iš akių. Prakaitas veržiasi iš kaktos. | Kraujas į galvą ver̃žias. lietis, per viršų tekėti: Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo, ir ežeras veržias platyn – banga gena bangą ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn. Apačioje šniokštė ežeras, verždamasis iš savo krantų. tvinti, kilti: Dūkstant sumišai vėjams ir viesului, … vilnys kaip kalnai į dangų veržiasi.

12. labai norėti, stengtis, siekti ko (ppr. kuo tapti, kur patekti, nuvykti, ką atlikti ar pan): An nakties [katinai] ver̃žiasi į lauką. Toji peteliškė ver̃žias per langą. Drugeliai veržiasi į šviesą. Prakirto skylelę (eketę) – i ver̃žas ana. ten, įgreibs į tą skylę kaip į košę žuvį – tik mesk, tik mesk lauku. Jos. visą žiemą laikėsi ramiai, per atodrėkius nesiveržė apsiskraidyti. Būčiu ver̃žusys, būčiu seniai išejusi. Pas mum labai ver̃žias ant buto žmonės. Ver̃žias [ligonis] namo, daėdė ligoninė. Į ūkininkus nelabai kas ver̃žas: smagus darbas, nešvarus. Jis ver̃žias labai ant pinigų, tai dirba dieną naktį. Vaikiukai ver̃žas pri traktorių, mašinikių, pri mokslo nelabai. Dvidešim vienerių metų ir jau pats (savarankiškai) ver̃žiasi gyvęt. Jam turbūt pasirodė, kad pana ver̃žės eit už jo. Kad būt sunkus darbas, a veržtų̃si [dirbti]:
sakytų, ui, vaikas mažas, negaliu! Ko tiej žmonės in Ameriką veržias, kad tę aršiau kap par mum. Aš veržúos į kaimą, mun kvepa, o visi jaunesni – į miestą, į miestą. Ana striošniai ver̃žės į miestą. Štai ji jau pasiilgo tų namų, iš kurių taip visa jėga veržėsi, kurių neapkentė. Kur mūsų nenor, čia mes ir neveržiamės. Ar girdėjai, tėvai, jug vedums Agatė veržte veržas tekėti už Nikiporo. Kaip ėmė veržtis į svietą, nelabai nė gyniau. Paskutiniuose metuose taip lietuviai ėmė veržtiesi į mokslą, juog gimnazija turėjo daugumui atsakyti. Teip Dievas pirmiaus ir skalsiaus savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios nuog žemės atsidrėskę ing dangų Dievop veržiasi. Jei be nužeminimo aukštyn veršitės, tad tikrai kuo aukščiau užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite. Alcimas syla veržės vyriausiu kunigu būti. Anie pulkais kimšos ir ver̃žės žodžiop Dievo. Pulkas žmonių veržės jop, idant klausytų žodžio jo. Žmonės Jėzauspi veržėsi klausyti žodžio Dievo. Siela į saulę veržias iš rudenio nagų. Vien keleivio širdis nenurimusi veržias toli. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė – į laisvę ji veržiasi. Jų kūnas Lietuvon svyra, o dvasia Lenkijon veržiasi.

13. stengtis prievarta, jėga ką gauti, paimti, atimti, išplėšti: Ka neduotum, ji jėga neimtų, never̃žtų, tik nematant išneštų. Jie tą žemę i namą ver̃žia iš jų. Iš mano tėvų antrą dalį ver̃žė. Šokdavo ir prieš tėvą, ir prieš mamą, ir pinigų ver̃ždavo. Vieną rudenį panevali ver̃žė bulves. Lynai karpėms maisto neveržė. Sutartyje pasakyta, kad iš manęs kąsnio neverši. prievarta išgauti, išreikalauti.
veržtinaĩ. Tampo žmones, kol veržtinai neišveržia jų sutikimo.

14. stengtis patraukti į savo pusę, pavilioti: Kam tu man mergaitę veržì?! Nu penkių vaikų tėvą ver̃žė veržtinaĩ, tiek paikino tą svetimą vyrišką.
veržtinaĩ.

15. versti ką daryti, spausti, spirti: Labai veržė pirkt. Ver̃žia rašytis savanoriais. Vokietis ver̃žė kaminus mūryt. Tėvai ver̃žia mokytis, o jis tingi. Čia mokytojai ver̃žia dėl mokslo. Prie darbo, buvo, visus dvaruos ver̃žė, ne tik pas mus. Visi tie, kurie nori gražų skaistumą parodyt pagal kūną, tie veržia jus, kad apsipjaustytumbite.

16. varžyti laisvę, neduoti valios, spausti: Teip ver̃žia žmones, pievos neduoda. Jau ji bręsta, jau reikia ver̃žt. Jis savo vaikus ver̃žia, tai ir geri. Vyras ver̃žamas esi iš visų pusių: i valdžios, i pačios.
veržtinaĩ. Lietuvis buvo anuomet iš visur veržtinai suveržtas.

17. drausti, ginti, neleisti: Jei turi sąžinę, grobk [daržą],
nèveržu. Kas tave ištinka per burną, atversk jam ir antrą (pusę) ; kas teipag tau atima viršutinę (apsiaustą) , neveržk jam (imt) ir apatinės.
apìnasrį ver̃žti trukdyti laisvai reikštis: Buvo veržiamas apinasris spaudai.
diržą ver̃žti versti taupyti maistą, mažiau valgyti: Kaipgi ten pinigą padarysi, jeigu vokietys dir̃žą ver̃žia. (kieno)
šìrdį ver̃žti (ką) liūdinti, graudinti, skaudinti: Vargeliai našlelės veržia mano širdelę, veržia.
apver̃žti, -ia (àpveržia), àpveržė. stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai. Apidėsi i apveršì tom balanėlėm koją. Apiveria, apiveria, auklėm apver̃žia tą riešą, tuos autus apvynioja ir eina dirbtų. Apveržtaĩs rietais būsi su toms kelnėms. Žalias medis, kaip išdžiūna, apverža špuntą. Šitie batai apsiver̃žia an kojos ir spaudžia.
atver̃žti, -ia (àtveržia), àtveržė.

1. atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti. . Apivaras atsiver̃žia.

2. padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą. . Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus netikusiai užriši.

3. atsukti, atlaisvinti: Šrubsukiai reikalingi tuokart, kai priseina geležinius šrubus priveržti ar atveržti.

4. atplūsti: Tvanas veržias, atsiver̃žia ant mūsų.

5. prievarta, jėga ką atimti, išplėšti: Ir àtveržė iš mažosios lėlę. Tad nusprendėv teip: katras nuo katro atveršiav, tad tam jisai paliks. Įsikandov [subindešrę] į dantis.

6. pavilioti nuo ko, atmušti: Atveržė vyrą nu pačios.

7. varžytynėse laimėti, nusipirkti iš varžytynių: Atveržė, parauksinavojo (aukcione nupirko) pusę butos.
įver̃žti, -ia (į̃veržia), į̃veržė.

1. veržiant įtempti: Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos. Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia.

2. įimti, įsmaugti, suraukti: Tos bliuskos užpakaly į̃veržtos, tę užklota (klostyta) , rankovės papūstos būdavo.

3. įsispręsti, įsitempti: Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai.

4. veržiant įspausti, palikti žymę: Apvaros į̃veržė man kojas. Pilna tarba į̃veržė manie pečius. Ta kelnių guma ma [n] baisiai į̃veržė. Kita guma taip į̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda. Kai reik užsukt [ariant],
tai net delnus [vadelės] įver̃žia. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis. Apivaras įsìveržė kojon. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną],
reik jį truputį atleisti. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju.
įsiveržtinaĩ. Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką. įsirėžti: Grioviai rankose įsìveržė.

5. tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̃verži – nu i šukuoji. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų. Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus. Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų. Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo [je] ten.

6. sukant įtvirtinti, įsukti: Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant. Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti.

7. jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: Inpuolu, įsiveržu. Įsiveržiuos. Įsìveržė vagys į pirklio namus. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj [o] insiver̃žt. Trobo [je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsìveržė banditai. Vagys į bažnyčią įsìveržė. Plėšikai įsìveržė vidun. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo. Kada tėvas namų žinotų, kurio [je] adyno [je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti. Įsiveržė ten šernas. Jie. ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja. Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsìveržė. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų. užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba. Kas tik įsìveržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai.

8. srautu įplūsti, įsiskverbti: Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro. Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį. Į trobelę įsìveržė srovė lauko oro. Iš kur tokie baisi vėjai įsìveržė, čia ne mūso. Įsiveržė šaltis.

9. įsitraukti, įnikti į ką: Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus.

10. suduoti, uždrožti: Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną.
išver̃žti, -ia (ìšveržia), ìšveržė.

1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją. Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsìveržė. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys. Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt.

2. iškelti aukštyn: Dobilus išver̃š labai tos šalnos.

3. išsišokti, išsikelti, išvirsti: Mano koja negraži – venos išsiver̃žę. Šitas dideles [kelnes],
kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė.

4. veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Išsìveržias iš avilio [bičių spiečius]. Išsiver̃žti iš pančių. Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos. Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku. Iš jo. nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų.
išsiveržtinaĩ. Gavau ūmai, bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos. išsprūsti: Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana. Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu.

5. daryti, kad ištrykštų: Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos. An ėglių kur smala išsiver̃žus. Prakaitas kap už pinigus (labai smarkiai) išsìveržė. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos.

6. staiga srautu išsilieti, paplūsti: Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai. | Išsìveržė ugnikalnis. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina (Ignalinos AE) !.

7. prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: Išveržiu kam ką iš rankų. Išveržiu iš nagų. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką. Iš rankų brolio ìšveržiau pirštinę, žiedą. Nauda išveržta. Tą rykštę jie man veržte išveržė. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau. Karalius. būdamas stipresnis, išveržė jį. jam. iš rankų. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti (atimti šeimininkystės) . Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė [je] giedoję (būtų neturėję) . Da jį gydė, bet motina namo ìšveržė. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie. Reikia ižveržt šarvus ir ružias (ginklus) neprieteliui, kuriomis mus įveikia. Jų. nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų. Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės. prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: Žodžiais išveržiu. Kam piningus išver̃žti. Ìšveržtas pelnas. Prisiegą išveržti. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši!

8. pasiekti ką trokštamą, norimą: Brolis išsìveržė į mokslą, o munęs neleido. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius (augina daug gyvulių parduoti) .

9. jėga iškilti, prasimušti: Kitus nustumdo, vienas kokis išsìveržia – jis ponas.
nuver̃žti, -ia (nùveržia), nùveržė.

1. dėl veržimo, ankštumo nuspausti, numygti: Aviniukus reik atpančiot – kojas nuver̃š par naktį. Batai nùveržė kojas. Nesvilksiu sermėga, pečius tik nuver̃žia. Drabužiai nuveržė pečius. Man biskį per drūčiai uždėjo [gipso] – nùveržė nervą. Jau nuveržtos mano rankos. Nenulaiko broleliai žirgelių, jau nutraukė šilkų kamanėles, jau nuveržė broleliam rankeles. Yra ir vyskupų, kuriems teipgi prietarų pančiai per daug protą ir širdį nuveržė.

2. veržiant ką nudilinti, nuzulinti, padaryti, kad nukristų: Drotinė tvėris nūverža kylį, ir iškliba dalgis. Karpą gal veržtinai nuveržti su ašačiu.

3. stipriai suveržti, suspausti: Kojų raumenis nūverža, kad stipresnis būtų bėgikas.

4. patraukti ką į savo pusę, pavilioti.
paver̃žti, -ia (pàveržia), pàveržė.

1. rišant, juosiant, traukiant kiek įtempti, įtempus suglausti, sutvirtinti: Pasiėmiau [kumelę] bulbom akėtien, tai led spėjau atsisėstien, ir pamačiau, kad jau [kumelės] kulnan pasiekė [ratai],
papilvinė nepaveržtà, nu tai, kiek išeina, skrenda jy. Varžytuve apmatus pàverža, atleida. Šieno kartį stipriau paver̃žti. Sesuo paveržė skarelės mazgą pakaklėje, galvą ant šalies pakreipė. [Bernas] pasirąžo, susibruka raudonus marškinius į kelnes, paveržia platų diržą.

2. kuo rišant, vyniojant, sukant ką kiek suveržti, suspausti: Teip labai [kietai nevysto],
kad kaip jau akmuo, vaiku [i] negera labai, ale teip biškiuką paver̃žia, kad neišsitraukt rankyčių. Vienas [vežimo skieto] kraštukas pàveržtas.

3. kuo rišant, vyniojant ką sutempti, suspausti: Jaunus medžius raišiojant lunku, reik daboti, idant jų par stipriai nepaveržtų. pasikarti: Nė kokio gelbėjimo [žmonės pakaruokliui] nedaro ir nežino, kad ir ką tiktai būtų pasiveržęs.

4. kiek pasukant įtvirtinti: Paver̃žk šriūbą, kad susiveržtų varstotas. Čia šriūbas y [ra] tame kalvarate i pask pàverži, jei nori, dikčiau. Muterkelę biškį daugiau pàveržei, šmūkš i nusmuko gvintai.

5. sukutį, veržlę veržiant kiek suspausti: Jas. paver̃žt reikėdavo. Pasuk, paver̃žk biškį tus slastus, ka tas sūris susispaustum.

6. prievarta, jėga ką atimti, išplėšti, užimti, užvaldyti: Čia iš Vincutės pàveržiau lazdą – mat be lazdos nebepaeinu. Kai išsikasta šulnį, ar nepaver̃žta iš manę vandenio? Aš audžiau, tu muno audimą pàveržei (užsėdai ir vietoj manęs audi) . Jis man darbą iš panosės pàveržia. Pamotės brolis pàveržė [žemę]. Jogaila bijojo, kad jo dėdė nepaver̃žtų sosto. Karalius daug žemių ir žmonių po savim buvo paveržęs. Dėlei šulinies, kurį tarnai Abimelecho syla buvo paveržę.

7. patraukti į savo pusę, pavilioti: Aš būčiau su ją ženyjęse, ale kitas pàveržė. Sudabojau, ka kitas nepaver̃žtų tą mano Kastelę. Tas vyresniasai jam pačią buvo paver̃žęs. Jeigu noria mergiotę paver̃žt, tada jau kariauja. Paver̃žia vienas iš kito gaspadoriai piemenis. Ėmė paveržė nuog jo tą mergą kunigužis. Vieną, sako, paveržė nuo manęs, gal ir tą atmušti. Žiūrėk, kad tau ponaitis nepaveržtų Elziukės. Jis buvo pàveržtas jos grožio. Dabar jį paveržė viena kiek tolimesnė žvaigždė. Kitos pamergės ėmė šnairuoti, kad patį šaunųjį svotą ir muzikantą Marė pasiveržė. nukonkuruoti: Aš čia mėsą statydavau į tę, ale tę paskui kitas pàveržė. Tas akuliornykas pàveržė šitą vargonyką.
pérveržti. perver̃žti, -ia (pérveržia), pérveržė

1. perrišus suspausti, suveržti: Perveržì vytele [šiaudus] ir užkiši, kad vėjas nenupustytų. Piemenukas bėgiojo kailiniukus per liemenį virvute persiveržęs.

2. per smarkiai suveržti: Párveržei, ir todėl parlūžo kartis.

3. padaryti per vidurį laibą, persmaugti: Tai ponas Dievas ją. kai leidęs, perrišęs su šniūreliu ir parveržęs. Ji pérsiveržusi (plonos talijos) .

4. perdžiūvus išsikreipti: Pérsiveržia lentos nuo saulės.

5. pertrūkus išvirsti, išsišokti: Klynas (išvarža) persiveržė.

6. praveržti
2. Vaikinas nespėjo persiveržti. Ir persiveržtumbim per ankštas duris į amžiną gyvatą. Kas per tus [vartus] nenor persiveržti, tas niekados ant amžinos gyvatos nepareis. Užlipsi patsjen ir Aaron su tavim, bet tenepersiveržia kunigai ir žmones, kad liptų Viešpatiesp. Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia.

7. praveržti
3. Jūsų žodžiai man per visą dūšią persiveržė. Jų graudenimai per širdis persiveržia. Dabar jau neigi joks šviesos spindulėlis nebepersiverš … per … aną baisiąją tamsybę.

8. didelėmis pastangomis per ką persigauti, persikelti: Per upę su mace pérsiveržti. Jie kitaip negalėjo įsivalnytis, kaip iš vieno buto į kitą butą per stogą persiveržtis.

9. jėga užimti, užvaldyti: Anys teipajag ir daugia macnųjų karalių, kurie syla ing jų žemę įėjo, pakirtusius … ir jų karalystes po savim perveržusius.
piever̃žti, -ia, piẽveržė. priveržti 1: Balnas buvo visai nau [ja] s ir už balno buvo dar vieni nauji batai pyveržti.
praver̃žti, -ia (pràveržia), pràveržė

1. kam veržiant, spaudžiant pratrūkti, plyšti: Visa syla patempė [ką sunkaus],
iš rozo gal pràsveržė plėnė. | Linmarkos prasiver̃žia, apisemia čia.

2. su jėga, didelėmis pastangomis prasibrauti, prasisprausti: Pro minią prasìveržė moteriškė. Iš girių šernai čia prasiver̃žia. Apsuptas priešas kausis narsiai ir atkakliai, bandydamas prasiveržti atgal. O Stagaras, pastebėjęs Karalių, prasiveržia pro kitus ir nutveria jį už alkūnės. Lervos kurį laiką laisvai gyvena vandenyje ir stengiasi prasiveržti pro karpinių žuvų odą į raumenis. Prasiveržė per neprietelius.

3. prasiskverbti, prasismelkti: Saulė prasiverždavo pro ūkus ir suspindėdavo giedra bei šiluma. Pro duris iš lauko prasiver̃žia šviesos ruožai. Rašydamas negalvoju apie jokius apibendrinimus, stengiuosi, kad dvasia prasiveržtų pro medžiagą, mintis pro žodžius. Pro duslų daugelio balsų gaudimą vienur kitur prasiverždavo moterų klyksmas ir įsakmūs policijos šauksmai.

4. srautu pasipilti, paplūsti, pratrūkti: Prasìveržė tris kartus kraujas – siuvo. Ka plūdai y [ra],
[v] anduo prasìveržas pro tą apačią tilto. Tik pačiame vidury prasiver̃žęs gelmių šaltinis.

5. staiga imti reikštis. Gali gausus lietus prasiver̃žti. Juoko banga prasiveržė kvatojimu. Ilgai kaupęsis skausmas dabar prasiveržė taip smarkiai, kad vaikas pats nieko su savim nebegali padaryti. Sušvokštė jis ir pats išsigando savo prasiveržusio pykčio. Boboms reik neužsičirkšti, vyrams neleisti pasiutimuo prasiver̃žti.

6. sunkiai ką gauti, pasiekti, prastumti: Pràveržiau vietą dėl tavęs.
priver̃žti, -ia (prìveržia), prìveržė.

1. tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: Šienkartę priveržti. Karties gerai neprìveržei. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia. Žagrę prie ienų priveržia su įtvara. Ragais traukiamasis jungas prie ragų priveržiamas kanapiniais arba šikšniniais raiščiais. Nereik stiebą pri apynvarpčio didžiai stipriai priveržti. Tas medis par patį vidų anos lentelės tur pareit ir pri jos su vinimi tur būti priveržtas ir prisegtas. Sutvertojau muno! Tvirtesniai muni priveržk pri savęs ryšiu vienybės.

2. kuo apjuosus, aprišus ką prislėgti, prispausti, padaryti, kad laikytųsi: .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apverzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ver̃žti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">stipriai tempiant, traukiant glausti, spausti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, aprištą, pritvirtintą): </span> Ver̃žti juostą. Įdėję plonos vytelės storgalį į krepšio šoną, kietai verždami, apsukome apatinę rankenos dalį su kitais priglaustais vytelių laibgaliais. Stipriai ver̃š tą virvę, ta kartė pūkš pusiau, tą mergą ka duos nu vežimo. Daug never̃žk [šienkartės] – gali trūkt vadžios. Tą kartį ver̃žia, kol suveržia, kad lygiai būtų. Ver̃žti atsileidusias stygas. Ver̃žia audimą tas riestuvas, an kito riestuvo gijas suriečia. Ji, Adelina, liekna, aukšta, per pusiaują tik gorsetus veržia, ir jau dainuoja dainuoja. Ankštai, smarkiai, kietai ver̃žtis diržą. <br/>2. <span class="explanation">kuo rišant, juosiant ką slėgti, spausti, daryti, kad laikytųsi: </span> Visokias virves [vydavo] vežimam ver̃žt. Kobinys užkabinti, kai ver̃ža [šieno] vežimą. Virvė vis stipriau ver̃žė jo minkštą kaklelį. Ver̃žk su karte šieno vežimą, kol priverši. Užsisėdi an tos šatros i veržì [šiaudus, dengdamas stogą] su karkliukais. Sąnarius įskaudo beveržiant kūlius. Užkritęs žaltys ant kaklo tol veržęs, kol nusmaugęs. Juodas miško lankas vis ankščiau veržė trobas ant kalnelio. Iš šiaurės veržė jį naujai įsteigtas kryžokų zokanas <span class="explanation"> (ordinas) </span>. Lyja, kaip karčiu veržia. Veržk [vežimą] raudodamas, važiuosi giedodamas. Ar šiaip ver̃žk, ar taip ver̃žk – vis muno pati. <br/>3. <span class="explanation">sukant įtvirtinti: </span> Ver̃žti veržlę, sraigtą. Varžtus ir veržles reikia veržti apdairiai. <br/>4. <span class="explanation">sukant daryti, kad veiktų: </span> Laikrodis su viduriais <span class="explanation"> (baterijomis) </span>, tai nereikia nei ver̃žt, nei ką. <br/>5. <span class="explanation">traukti, plėšti, tempti į save: </span> Ji to lenciūgo neduoda, o jis tą lenciūgą iš jos ver̃žt. Katelė neduodanti. Šunelis pradėjo veržti. Beveržiant tas kūlelis plumt į vandenį ir įkrito. Tie pergal stipriai velinius, verždami nuog jų kalinius <span class="explanation"> (kailinius) </span>. <span class="explanation">tampytis, muštis, stengiantis atimti, išplėšti: </span> Nieko netrukus tyčiomis susitikusiu įniko veržties abrozais, besiverždamys tankiai ir susimušo, patolei vienok neliovės grumties, pakolei katras nor būrys neišveržė antram abrozo. <br/>6. <span class="explanation">dėl ankštumo spausti, mygti, skaudinti: </span> Tamprūs batai ver̃žia kojas. Jei tik geriau paėdu, tujau sijonas ver̃ža. Sijonas baisiausiai ver̃žia, aukšty lipa. Marškinių kaklas ver̃žia. Nei tau pažastų, nei kur kitur ver̃š. Ankštokas, nudėvėtas švarkas veržė pečius. Kūdikis rengiamas laisvai, kad drabužėliai ir vystyklai nespaustų ir neveržtų. Veržiantieji rūbai. Pasidėk čia pat kibirus, kad naščiai pečių neveržtų. Dabar jam reikia eiti jos ieškoti, bo jo širdis nerimsta, o žiedelis veržia pirštą. Kai juostele sujuosė, veržė man liemenėlį. \| Visokios veržiamosios liemenės (korsetai) žalingos. <br/>7. <span class="explanation">mygti esant ankštumoje: </span> Įsėdom į troleibusą ir tep mus ver̃žė, kad nuo savo daiktų nustūmė. <br/>8. <span class="explanation">dėl susijaudinimo, sutinimo ir pan. spausti, teikti skausmo, skaudėti, gniaužti: </span> Jo gerklę veržė graudulys. Gerklę veržė rauda. Niežai veržia. Krūtinę lankai veržia, pykina. Kai pradeda galvą skaudėt, akis ima ver̃žt. Akį ver̃žia, turbūt miežys kils. Akis ver̃žia, noriu miego, bet negaliu užmigt. Smarkiai ver̃žė pakinkį. Ma [n] ir tei šiandie ver̃žia par juosmenį. Tai prisivalgiau – net pilvą ver̃žia. Ne po daug reikia privalgyt, padaugysi – tuoj ver̃žia, sunku. Kartais ver̃ža krūtinę nu alaus, nebatsigaunu, trūksta dvasios. Verža galvą, pasvaigusi paliektu. Ver̃žia galvo [je], negerai – sustojo tenai kraujas. Teip ver̃ža, teip ver̃ža, gela visa koja. Padkavą kap prikala, arkliui ver̃žia – jis būna nejudrus. <br/>9. <span class="explanation">imti išsišokti, išsikelti, išvirsti: </span> Ver̃žias ceglos <span class="explanation"> (plytos) </span> iš kamino – do sugrius kaminas. Pradėjo ver̃žtis tos venos. <br/>10. <span class="explanation">jėga, prievarta spraustis, brautis, grūstis, lįsti: </span> Tas [vagis] pro duris ver̃žtis, jis ištrūko, lekia, o mano Juozas kad vejas. Ver̃žias kai paršas daržan. Pro studentus veržiasi į auditoriją žilagalvis, jauno veido, nepaprasto judrumo Tumas-Vaižgantas. Minia skubinosi veržtis pro duris, bijodama, kad dar kas blogesnio nepasidarytų. Jiems einant, iš kopų kad ver̃žėsi, kad ver̃žėsi dvasios. Visokios mislios veržte ver̃žas į galvą: kas būs, kaip? Šnekėk i gromatiškai, ver̃žas savo. žodžiai, i tiek. Jis nepajėgia suvaldyti minčių, kurios veržiasi kaip versmės iš gilaus podirvio. Gudiška kalba veržiasi pro visus plyšius į lietuvišką. O kiek atsiminimų veržiasi! Toji laimė nebetilpo jo krūtinėje ir veržėsi lauk daina. Riksmas draskė krūtinę, įstrigo gerklėj, veržėsi pro kietai suspaustas lūpas. Visa, kas kilojo paukščio krūtinę, veržėsi giesme išeiti. Bet šauksmas kitų vaikų taip baisiai į jos ausis veržės, jog atgaliaus sugrįždama vyriausį sūnų iš patalų išplėšė. Į krūtinę tau nerimas veržias. Tai vis klausimai, kurie veržte veržiasi. <br/><b>veržtinaĩ</b></b></b></b>. Taip įžūliai kalbėdamas, kone veržtinai įsiveržė svetimasis į kambarį. Tasai žodis veržtinai veržiasi jam iš lūpų. <span class="explanation">pulti, siekiant nugalėti, užimti, užvaldyti: </span> I pradėjo šič rusai ver̃žties ver̃žties, mat tura to svieto daug. Priešai ver̃žėsi iš trijų pusių. Neprieteliai veržias Lietuvon brangiausion. Kas jėga veržiasi, tas priešas. Neprieteliai ant mūsų ver̃žias. Ver̃žias avėčio į dirvas. Ir į šį nuošalų kraštą veržėsi didieji istorijos įvykiai. Tau vienam, Viešpatie, esmi susigriešijęs, todėl ir veržiasi ant manęs viena sloga ant kitos. <span class="explanation">stiebtis: </span> Į šviesą veržiasi gamtoje visa, kas gyva ir auga. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs. <span class="explanation">dygti, kaltis: </span> Iš šalčio pakirstųjų šaknų veržias nauji daigai. <br/>11. <span class="explanation">srautu plūsti, srūti, sklisti: </span> Kambarin ver̃žėsi mėnesiena. Visur tamsi, tik pro vieną taškiuką ver̃žas šviesa. Dūmai ver̃žas, o rūkymas rūkymelis! Anie. kaip to [je] žemė [je] ten rūdė [ja], i tos ugnys veržas. Jau par dures ver̃žas [liepsna]. Vandeniui pradedant virti, garai pro skylutes bei plyšius … su mace laukan veržias. Šaltis veržiasi pro langą. Oras iš balionėlio smarkiai veršis pro vamzdelį. Atsipalaidavusi energija iš Saulės centrinės dalies veržiasi į Saulės paviršių. Šaltinis ver̃žias į viršų. Iš kalno koks nors šaltinelis ver̃žės, bėgo. Kraujas pradėjo ver̃žtis iš žaizdos. Kraujas, iš visų pusių spaudžiamas, veržėsi ten, kur jį mažiau spaudžia. Jei sula par daug į pumpurus vaisinius veržas, tuo kartu tie neišduoda vaisiaus. Vynas iš bačkos veržėsi lauk. Vynas iš bačkos veržėsi tekėti. Tvanas ver̃žias ant mūsų. Vandenys iš jūrų per žemę veržiasi ir save nuo sūrumo čystija. Kiek jaunų vyrų lieknūse žuvo – pačios ašaros ver̃žas iš akių. Man rankos dreba, ašaros veržiasi iš akių. Prakaitas veržiasi iš kaktos. \| Kraujas į galvą ver̃žias. <span class="explanation">lietis, per viršų tekėti: </span> Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo, ir ežeras veržias platyn – banga gena bangą ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn. Apačioje šniokštė ežeras, verždamasis iš savo krantų. <span class="explanation">tvinti, kilti: </span> Dūkstant sumišai vėjams ir viesului, … vilnys kaip kalnai į dangų veržiasi. <br/>12. <span class="explanation">labai norėti, stengtis, siekti ko (ppr. kuo tapti, kur patekti, nuvykti, ką atlikti ar pan): </span> An nakties [katinai] ver̃žiasi į lauką. Toji peteliškė ver̃žias per langą. Drugeliai veržiasi į šviesą. Prakirto skylelę <span class="explanation"> (eketę) </span> – i ver̃žas ana. ten, įgreibs į tą skylę kaip į košę žuvį – tik mesk, tik mesk lauku. Jos. visą žiemą laikėsi ramiai, per atodrėkius nesiveržė apsiskraidyti. Būčiu ver̃žusys, būčiu seniai išejusi. Pas mum labai ver̃žias ant buto žmonės. Ver̃žias [ligonis] namo, daėdė ligoninė. Į ūkininkus nelabai kas ver̃žas: smagus darbas, nešvarus. Jis ver̃žias labai ant pinigų, tai dirba dieną naktį. Vaikiukai ver̃žas pri traktorių, mašinikių, pri mokslo nelabai. Dvidešim vienerių metų ir jau pats <span class="explanation"> (savarankiškai) </span> ver̃žiasi gyvęt. Jam turbūt pasirodė, kad pana ver̃žės eit už jo. Kad būt sunkus darbas, a veržtų̃si [dirbti]: sakytų, ui, vaikas mažas, negaliu! Ko tiej žmonės in Ameriką veržias, kad tę aršiau kap par mum. Aš veržúos į kaimą, mun kvepa, o visi jaunesni – į miestą, į miestą. Ana striošniai ver̃žės į miestą. Štai ji jau pasiilgo tų namų, iš kurių taip visa jėga veržėsi, kurių neapkentė. Kur mūsų nenor, čia mes ir neveržiamės. Ar girdėjai, tėvai, jug vedums Agatė veržte veržas tekėti už Nikiporo. Kaip ėmė veržtis į svietą, nelabai nė gyniau. Paskutiniuose metuose taip lietuviai ėmė veržtiesi į mokslą, juog gimnazija turėjo daugumui atsakyti. Teip Dievas pirmiaus ir skalsiaus savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios nuog žemės atsidrėskę ing dangų Dievop veržiasi. Jei be nužeminimo aukštyn veršitės, tad tikrai kuo aukščiau užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite. Alcimas syla veržės vyriausiu kunigu būti. Anie pulkais kimšos ir ver̃žės žodžiop Dievo. Pulkas žmonių veržės jop, idant klausytų žodžio jo. Žmonės Jėzauspi veržėsi klausyti žodžio Dievo. Siela į saulę veržias iš rudenio nagų. Vien keleivio širdis nenurimusi veržias toli. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė – į laisvę ji veržiasi. Jų kūnas Lietuvon svyra, o dvasia Lenkijon veržiasi. <br/>13. <span class="explanation">stengtis prievarta, jėga ką gauti, paimti, atimti, išplėšti: </span> Ka neduotum, ji jėga neimtų, never̃žtų, tik nematant išneštų. Jie tą žemę i namą ver̃žia iš jų. Iš mano tėvų antrą dalį ver̃žė. Šokdavo ir prieš tėvą, ir prieš mamą, ir pinigų ver̃ždavo. Vieną rudenį panevali ver̃žė bulves. Lynai karpėms maisto neveržė. Sutartyje pasakyta, kad iš manęs kąsnio neverši. <span class="explanation">prievarta išgauti, išreikalauti. </span> <br/><b>veržtinaĩ</b></b></b></b>. Tampo žmones, kol veržtinai neišveržia jų sutikimo. <br/>14. <span class="explanation">stengtis patraukti į savo pusę, pavilioti: </span> Kam tu man mergaitę veržì?! Nu penkių vaikų tėvą ver̃žė veržtinaĩ, tiek paikino tą svetimą vyrišką. <br/><b>veržtinaĩ</b></b></b></b>. <br/>15. <span class="explanation">versti ką daryti, spausti, spirti: </span> Labai veržė pirkt. Ver̃žia rašytis savanoriais. Vokietis ver̃žė kaminus mūryt. Tėvai ver̃žia mokytis, o jis tingi. Čia mokytojai ver̃žia dėl mokslo. Prie darbo, buvo, visus dvaruos ver̃žė, ne tik pas mus. Visi tie, kurie nori gražų skaistumą parodyt pagal kūną, tie veržia jus, kad apsipjaustytumbite. <br/>16. <span class="explanation">varžyti laisvę, neduoti valios, spausti: </span> Teip ver̃žia žmones, pievos neduoda. Jau ji bręsta, jau reikia ver̃žt. Jis savo vaikus ver̃žia, tai ir geri. Vyras ver̃žamas esi iš visų pusių: i valdžios, i pačios. <br/><b>veržtinaĩ</b></b></b></b>. Lietuvis buvo anuomet iš visur veržtinai suveržtas. <br/>17. <span class="explanation">drausti, ginti, neleisti: </span> Jei turi sąžinę, grobk [daržą], nèveržu. Kas tave ištinka per burną, atversk jam ir antrą (pusę) ; kas teipag tau atima viršutinę <span class="explanation"> (apsiaustą) </span>, neveržk jam (imt) ir apatinės. <br/><b> apìnasrį ver̃žti</b> <span class="explanation">trukdyti laisvai reikštis: </span> Buvo veržiamas apinasris spaudai. <br/><b>diržą ver̃žti</b> <span class="explanation">versti taupyti maistą, mažiau valgyti: </span> Kaipgi ten pinigą padarysi, jeigu vokietys dir̃žą ver̃žia. (kieno) <br/><b>šìrdį ver̃žti</b> <span class="explanation"> (ką) liūdinti, graudinti, skaudinti: </span> Vargeliai našlelės veržia mano širdelę, veržia. <br/><b>apver̃žti, </b>-ia (àpveržia), àpveržė. <span class="explanation">stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: </span> Àpveržė visą tą kaklą kruvinai. Apidėsi i apveršì tom balanėlėm koją. Apiveria, apiveria, auklėm apver̃žia tą riešą, tuos autus apvynioja ir eina dirbtų. Apveržtaĩs rietais būsi su toms kelnėms. Žalias medis, kaip išdžiūna, apverža špuntą. Šitie batai apsiver̃žia an kojos ir spaudžia. <br/><b>atver̃žti, </b>-ia (àtveržia), àtveržė. <br/>1. <span class="explanation">atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti. </span>. Apivaras atsiver̃žia. <br/>2. <span class="explanation">padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą. </span>. Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus netikusiai užriši. <br/>3. <span class="explanation">atsukti, atlaisvinti: </span> Šrubsukiai reikalingi tuokart, kai priseina geležinius šrubus priveržti ar atveržti. <br/>4. <span class="explanation">atplūsti: </span> Tvanas veržias, atsiver̃žia ant mūsų. <br/>5. <span class="explanation">prievarta, jėga ką atimti, išplėšti: </span> Ir àtveržė iš mažosios lėlę. Tad nusprendėv teip: katras nuo katro atveršiav, tad tam jisai paliks. Įsikandov [subindešrę] į dantis. <br/>6. <span class="explanation">pavilioti nuo ko, atmušti: </span> Atveržė vyrą nu pačios. <br/>7. <span class="explanation">varžytynėse laimėti, nusipirkti iš varžytynių: </span> Atveržė, parauksinavojo <span class="explanation"> (aukcione nupirko) </span> pusę butos. <br/><b>įver̃žti, </b>-ia (į̃veržia), į̃veržė. <br/>1. <span class="explanation">veržiant įtempti: </span> Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos. Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia. <br/>2. <span class="explanation">įimti, įsmaugti, suraukti: </span> Tos bliuskos užpakaly į̃veržtos, tę užklota <span class="explanation"> (klostyta) </span>, rankovės papūstos būdavo. <br/>3. <span class="explanation">įsispręsti, įsitempti: </span> Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai. <br/>4. <span class="explanation">veržiant įspausti, palikti žymę: </span> Apvaros į̃veržė man kojas. Pilna tarba į̃veržė manie pečius. Ta kelnių guma ma [n] baisiai į̃veržė. Kita guma taip į̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda. Kai reik užsukt [ariant], tai net delnus [vadelės] įver̃žia. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis. Apivaras įsìveržė kojon. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną], reik jį truputį atleisti. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju. <br/><b>įsiveržtinaĩ</b>. Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką. <span class="explanation">įsirėžti: </span> Grioviai rankose įsìveržė. <br/>5. <span class="explanation">tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: </span> [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̃verži – nu i šukuoji. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų. Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus. Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų. Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo [je] ten. <br/>6. <span class="explanation">sukant įtvirtinti, įsukti: </span> Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant. Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti. <br/>7. <span class="explanation">jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: </span> Inpuolu, įsiveržu. Įsiveržiuos. Įsìveržė vagys į pirklio namus. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj [o] insiver̃žt. Trobo [je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsìveržė banditai. Vagys į bažnyčią įsìveržė. Plėšikai įsìveržė vidun. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo. Kada tėvas namų žinotų, kurio [je] adyno [je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti. Įsiveržė ten šernas. Jie. ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja. Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsìveržė. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų. <span class="explanation">užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: </span> Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba. Kas tik įsìveržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai. <br/>8. <span class="explanation">srautu įplūsti, įsiskverbti: </span> Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro. Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį. Į trobelę įsìveržė srovė lauko oro. Iš kur tokie baisi vėjai įsìveržė, čia ne mūso. Įsiveržė šaltis. <br/>9. <span class="explanation">įsitraukti, įnikti į ką: </span> Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus. <br/>10. <span class="explanation">suduoti, uždrožti: </span> Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną. <br/><b>išver̃žti, </b>-ia (ìšveržia), ìšveržė. <br/>1. <span class="explanation">veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: </span> Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją. Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsìveržė. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys. Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt. <br/>2. <span class="explanation">iškelti aukštyn: </span> Dobilus išver̃š labai tos šalnos. <br/>3. <span class="explanation">išsišokti, išsikelti, išvirsti: </span> Mano koja negraži – venos išsiver̃žę. Šitas dideles [kelnes], kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė. <br/>4. <span class="explanation">veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: </span> Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Išsìveržias iš avilio [bičių spiečius]. Išsiver̃žti iš pančių. Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos. Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku. Iš jo. nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų. <br/><b>išsiveržtinaĩ</b>. Gavau ūmai, bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos. <span class="explanation">išsprūsti: </span> Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana. Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu. <br/>5. <span class="explanation">daryti, kad ištrykštų: </span> Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos. An ėglių kur smala išsiver̃žus. Prakaitas kap už pinigus <span class="explanation"> (labai smarkiai) </span> išsìveržė. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos. <br/>6. <span class="explanation">staiga srautu išsilieti, paplūsti: </span> Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai. \| Išsìveržė ugnikalnis. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina <span class="explanation"> (Ignalinos AE) !</span>. <br/>7. <span class="explanation">prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: </span> Išveržiu kam ką iš rankų. Išveržiu iš nagų. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką. Iš rankų brolio ìšveržiau pirštinę, žiedą. Nauda išveržta. Tą rykštę jie man veržte išveržė. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau. Karalius. būdamas stipresnis, išveržė jį. jam. iš rankų. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti <span class="explanation"> (atimti šeimininkystės) </span>. Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė [je] giedoję <span class="explanation"> (būtų neturėję) </span>. Da jį gydė, bet motina namo ìšveržė. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie. Reikia ižveržt šarvus ir ružias <span class="explanation"> (ginklus) </span> neprieteliui, kuriomis mus įveikia. Jų. nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų. Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės. <span class="explanation">prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: </span> Žodžiais išveržiu. Kam piningus išver̃žti. Ìšveržtas pelnas. Prisiegą išveržti. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši! <br/>8. <span class="explanation">pasiekti ką trokštamą, norimą: </span> Brolis išsìveržė į mokslą, o munęs neleido. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius <span class="explanation"> (augina daug gyvulių parduoti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">jėga iškilti, prasimušti: </span> Kitus nustumdo, vienas kokis išsìveržia – jis ponas. <br/><b>nuver̃žti, </b>-ia (nùveržia), nùveržė. <br/>1. <span class="explanation">dėl veržimo, ankštumo nuspausti, numygti: </span> Aviniukus reik atpančiot – kojas nuver̃š par naktį. Batai nùveržė kojas. Nesvilksiu sermėga, pečius tik nuver̃žia. Drabužiai nuveržė pečius. Man biskį per drūčiai uždėjo [gipso] – nùveržė nervą. Jau nuveržtos mano rankos. Nenulaiko broleliai žirgelių, jau nutraukė šilkų kamanėles, jau nuveržė broleliam rankeles. Yra ir vyskupų, kuriems teipgi prietarų pančiai per daug protą ir širdį nuveržė. <br/>2. <span class="explanation">veržiant ką nudilinti, nuzulinti, padaryti, kad nukristų: </span> Drotinė tvėris nūverža kylį, ir iškliba dalgis. Karpą gal veržtinai nuveržti su ašačiu. <br/>3. <span class="explanation">stipriai suveržti, suspausti: </span> Kojų raumenis nūverža, kad stipresnis būtų bėgikas. <br/>4. <span class="explanation">patraukti ką į savo pusę, pavilioti. </span> <br/><b>paver̃žti, </b>-ia (pàveržia), pàveržė. <br/>1. <span class="explanation">rišant, juosiant, traukiant kiek įtempti, įtempus suglausti, sutvirtinti: </span> Pasiėmiau [kumelę] bulbom akėtien, tai led spėjau atsisėstien, ir pamačiau, kad jau [kumelės] kulnan pasiekė [ratai], papilvinė nepaveržtà, nu tai, kiek išeina, skrenda jy. Varžytuve apmatus pàverža, atleida. Šieno kartį stipriau paver̃žti. Sesuo paveržė skarelės mazgą pakaklėje, galvą ant šalies pakreipė. [Bernas] pasirąžo, susibruka raudonus marškinius į kelnes, paveržia platų diržą. <br/>2. <span class="explanation">kuo rišant, vyniojant, sukant ką kiek suveržti, suspausti: </span> Teip labai [kietai nevysto], kad kaip jau akmuo, vaiku [i] negera labai, ale teip biškiuką paver̃žia, kad neišsitraukt rankyčių. Vienas [vežimo skieto] kraštukas pàveržtas. <br/>3. <span class="explanation">kuo rišant, vyniojant ką sutempti, suspausti: </span> Jaunus medžius raišiojant lunku, reik daboti, idant jų par stipriai nepaveržtų. <span class="explanation">pasikarti: </span> Nė kokio gelbėjimo [žmonės pakaruokliui] nedaro ir nežino, kad ir ką tiktai būtų pasiveržęs. <br/>4. <span class="explanation">kiek pasukant įtvirtinti: </span> Paver̃žk šriūbą, kad susiveržtų varstotas. Čia šriūbas y [ra] tame kalvarate i pask pàverži, jei nori, dikčiau. Muterkelę biškį daugiau pàveržei, šmūkš i nusmuko gvintai. <br/>5. <span class="explanation">sukutį, veržlę veržiant kiek suspausti: </span> Jas. paver̃žt reikėdavo. Pasuk, paver̃žk biškį tus slastus, ka tas sūris susispaustum. <br/>6. <span class="explanation">prievarta, jėga ką atimti, išplėšti, užimti, užvaldyti: </span> Čia iš Vincutės pàveržiau lazdą – mat be lazdos nebepaeinu. Kai išsikasta šulnį, ar nepaver̃žta iš manę vandenio? Aš audžiau, tu muno audimą pàveržei <span class="explanation"> (užsėdai ir vietoj manęs audi) </span>. Jis man darbą iš panosės pàveržia. Pamotės brolis pàveržė [žemę]. Jogaila bijojo, kad jo dėdė nepaver̃žtų sosto. Karalius daug žemių ir žmonių po savim buvo paveržęs. Dėlei šulinies, kurį tarnai Abimelecho syla buvo paveržę. <br/>7. <span class="explanation">patraukti į savo pusę, pavilioti: </span> Aš būčiau su ją ženyjęse, ale kitas pàveržė. Sudabojau, ka kitas nepaver̃žtų tą mano Kastelę. Tas vyresniasai jam pačią buvo paver̃žęs. Jeigu noria mergiotę paver̃žt, tada jau kariauja. Paver̃žia vienas iš kito gaspadoriai piemenis. Ėmė paveržė nuog jo tą mergą kunigužis. Vieną, sako, paveržė nuo manęs, gal ir tą atmušti. Žiūrėk, kad tau ponaitis nepaveržtų Elziukės. Jis buvo pàveržtas jos grožio. Dabar jį paveržė viena kiek tolimesnė žvaigždė. Kitos pamergės ėmė šnairuoti, kad patį šaunųjį svotą ir muzikantą Marė pasiveržė. <span class="explanation">nukonkuruoti: </span> Aš čia mėsą statydavau į tę, ale tę paskui kitas pàveržė. Tas akuliornykas pàveržė šitą vargonyką. <br/><b>pérveržti</b>. perver̃žti, -ia (pérveržia), pérveržė<br/>1. <span class="explanation">perrišus suspausti, suveržti: </span> Perveržì vytele [šiaudus] ir užkiši, kad vėjas nenupustytų. Piemenukas bėgiojo kailiniukus per liemenį virvute persiveržęs. <br/>2. <span class="explanation">per smarkiai suveržti: </span> Párveržei, ir todėl parlūžo kartis. <br/>3. <span class="explanation">padaryti per vidurį laibą, persmaugti: </span> Tai ponas Dievas ją. kai leidęs, perrišęs su šniūreliu ir parveržęs. Ji pérsiveržusi <span class="explanation"> (plonos talijos) </span>. <br/>4. <span class="explanation">perdžiūvus išsikreipti: </span> Pérsiveržia lentos nuo saulės. <br/>5. <span class="explanation">pertrūkus išvirsti, išsišokti: </span> Klynas <span class="explanation"> (išvarža) </span> persiveržė. <br/>6. praveržti 2. Vaikinas nespėjo persiveržti. Ir persiveržtumbim per ankštas duris į amžiną gyvatą. Kas per tus [vartus] nenor persiveržti, tas niekados ant amžinos gyvatos nepareis. Užlipsi patsjen ir Aaron su tavim, bet tenepersiveržia kunigai ir žmones, kad liptų Viešpatiesp. Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia. <br/>7. praveržti 3. Jūsų žodžiai man per visą dūšią persiveržė. Jų graudenimai per širdis persiveržia. Dabar jau neigi joks šviesos spindulėlis nebepersiverš … per … aną baisiąją tamsybę. <br/>8. <span class="explanation">didelėmis pastangomis per ką persigauti, persikelti: </span> Per upę su mace pérsiveržti. Jie kitaip negalėjo įsivalnytis, kaip iš vieno buto į kitą butą per stogą persiveržtis. <br/>9. <span class="explanation">jėga užimti, užvaldyti: </span> Anys teipajag ir daugia macnųjų karalių, kurie syla ing jų žemę įėjo, pakirtusius … ir jų karalystes po savim perveržusius. <br/><b>piever̃žti, </b>-ia, piẽveržė. priveržti 1: Balnas buvo visai nau [ja] s ir už balno buvo dar vieni nauji batai pyveržti. <br/><b>praver̃žti, </b>-ia (pràveržia), pràveržė<br/>1. <span class="explanation">kam veržiant, spaudžiant pratrūkti, plyšti: </span> Visa syla patempė [ką sunkaus], iš rozo gal pràsveržė plėnė. \| Linmarkos prasiver̃žia, apisemia čia. <br/>2. <span class="explanation">su jėga, didelėmis pastangomis prasibrauti, prasisprausti: </span> Pro minią prasìveržė moteriškė. Iš girių šernai čia prasiver̃žia. Apsuptas priešas kausis narsiai ir atkakliai, bandydamas prasiveržti atgal. O Stagaras, pastebėjęs Karalių, prasiveržia pro kitus ir nutveria jį už alkūnės. Lervos kurį laiką laisvai gyvena vandenyje ir stengiasi prasiveržti pro karpinių žuvų odą į raumenis. Prasiveržė per neprietelius. <br/>3. <span class="explanation">prasiskverbti, prasismelkti: </span> Saulė prasiverždavo pro ūkus ir suspindėdavo giedra bei šiluma. Pro duris iš lauko prasiver̃žia šviesos ruožai. Rašydamas negalvoju apie jokius apibendrinimus, stengiuosi, kad dvasia prasiveržtų pro medžiagą, mintis pro žodžius. Pro duslų daugelio balsų gaudimą vienur kitur prasiverždavo moterų klyksmas ir įsakmūs policijos šauksmai. <br/>4. <span class="explanation">srautu pasipilti, paplūsti, pratrūkti: </span> Prasìveržė tris kartus kraujas – siuvo. Ka plūdai y [ra], [v] anduo prasìveržas pro tą apačią tilto. Tik pačiame vidury prasiver̃žęs gelmių šaltinis. <br/>5. <span class="explanation">staiga imti reikštis</span>. Gali gausus lietus prasiver̃žti. Juoko banga prasiveržė kvatojimu. Ilgai kaupęsis skausmas dabar prasiveržė taip smarkiai, kad vaikas pats nieko su savim nebegali padaryti. Sušvokštė jis ir pats išsigando savo prasiveržusio pykčio. Boboms reik neužsičirkšti, vyrams neleisti pasiutimuo prasiver̃žti. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai ką gauti, pasiekti, prastumti: </span> Pràveržiau vietą dėl tavęs. <br/><b>priver̃žti, </b>-ia (prìveržia), prìveržė. <br/>1. <span class="explanation">tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: </span> Šienkartę priveržti. Karties gerai neprìveržei. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia. Žagrę prie ienų priveržia su įtvara. Ragais traukiamasis jungas prie ragų priveržiamas kanapiniais arba šikšniniais raiščiais. Nereik stiebą pri apynvarpčio didžiai stipriai priveržti. Tas medis par patį vidų anos lentelės tur pareit ir pri jos su vinimi tur būti priveržtas ir prisegtas. Sutvertojau muno! Tvirtesniai muni priveržk pri savęs ryšiu vienybės. <br/>2. <span class="explanation">kuo apjuosus, aprišus ką prislėgti, prispausti, padaryti, kad laikytųsi: </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.