apvežėti

vežė́ti, vẽža, -ė́jo

1. pakęsti: Aš vežuos rokuotis, t. y. paslenku, apsikentu. Apgerbti save vežė́kis.

2. nesibjaurėti. . Ana vežė́jos šūdus nešti.
apvežė́ti, àpveža, -ė́jo.

1. pakęsti: Vergybos žemaičiai neapvežė́jo. Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo. Nuo šiol neapvežu visų piktų darbų muno. Karalius ir visa ponybė, neapvežėdama tokių bedievių, liepė šaudžiusiųjų kalvinų baisiai kailį nudirti. Tada nebus priežasčių tavęs neapvežėti; būsime bičiuoliais. Žiurkės ir pelės tą iškadą padarė, kurią ir aš neàpvežu. Kad šitai Jokūbas, turįs moterį, pradėtų jos nebeapvežėti. Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemylia juokingų.
neapvežamiausiai. Dionisijus ema kuo neapvežamiausiai gyventi. Neapsìvežu plunksnas plėšyti, t. y. neapsikenčiu, nenoriu, nepaslenku. Ana apsìveža eiti į surinkimą svieto. Aš nėkados neapsivežė́čio teip toli vaikščioti. Žolė didžiausi, jeigu jau neapsivežė́si sklaidyti, nerasi nė uogos. Ka, žinai, negali gerti tą tatai krupę, aš neapsìvežu. Godį visi žmonys nekenta, neapsiveža.

2. įveikti pasišlykštėjimą, nesišlykštėti, nesibjaurėti: Pagonys, išvydę mūčelnykus – sudraskytus, kruvinus, apdegintus, suputusius ir nebipavėdžius į žmones, nebapvežėjo ir veizėti. Neapsìvežu su tokia. – šuo geriau yr. Ant galo mažą, kvailą vaiką laikyti – kas apsivežės? Jei tu apsìveži, valgyk sūrį su kirmėlėmis, t. y. jei širdis priema. Kas gi su anuo apsivežė́s valgyti iš vieno bliūdo. Kas ten apsivežė́s su ana. Aš neapsìvežu senu žmogu. Valgėm, ką apsivežė́jom, darbo nevengėm, dulkių nebijojom ir ilgą amžių turėjom.

3. nesigėdyti: Ir apsìveža nu seno [krautuvėje] kelias kapeikas nusukti. Ale tu apsivežė́k – par akis vaga. Apsìvežant maluoti, gal vežimus primaluoti. Aš neapsìvežu dėl tokių nėkų į akis lįsti.
nusivežė́ti, nusìveža, -ė́jo.

1. turėti kantrybės, pakęsti: Nenusìvežu su vaikais. Bet tu ir nusìveži su tais vaikais ten peckotis. Aš nusìvežu su bitėms.

2. norėti, galėti: Nebnusivežu rokuotis, t. y. nepaslenku, bi pavargęs. Nebnusìvežu eiti ten, t. y. nepaslenku. Ans nebnusivežąs, by mieguostas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vežė́ti, </b>vẽža, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pakęsti: </span> </span> Aš vežuos rokuotis, t. y. paslenku, apsikentu. Apgerbti save vežė́kis. <br/>2. <span class="explanation">nesibjaurėti. </span>. Ana vežė́jos šūdus nešti. <br/><b>apvežė́ti, </b>àpveža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pakęsti: </span> </span> Vergybos žemaičiai neapvežė́jo. Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo. Nuo šiol neapvežu visų piktų darbų muno. Karalius ir visa ponybė, neapvežėdama tokių bedievių, liepė šaudžiusiųjų kalvinų baisiai kailį nudirti. Tada nebus priežasčių tavęs neapvežėti; būsime bičiuoliais. Žiurkės ir pelės tą iškadą padarė, kurią ir aš neàpvežu. Kad šitai Jokūbas, turįs moterį, pradėtų jos nebeapvežėti. Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemylia juokingų. <br/><b>neapvežamiausiai</b>. Dionisijus ema kuo neapvežamiausiai gyventi. Neapsìvežu plunksnas plėšyti, t. y. neapsikenčiu, nenoriu, nepaslenku. Ana apsìveža eiti į surinkimą svieto. Aš nėkados neapsivežė́čio teip toli vaikščioti. Žolė didžiausi, jeigu jau neapsivežė́si sklaidyti, nerasi nė uogos. Ka, žinai, negali gerti tą tatai krupę, aš neapsìvežu. Godį visi žmonys nekenta, neapsiveža. <br/>2. <span class="explanation">įveikti pasišlykštėjimą, nesišlykštėti, nesibjaurėti: </span> Pagonys, išvydę mūčelnykus – sudraskytus, kruvinus, apdegintus, suputusius ir nebipavėdžius į žmones, nebapvežėjo ir veizėti. Neapsìvežu su tokia. – šuo geriau yr. Ant galo mažą, kvailą vaiką laikyti – kas apsivežės? Jei tu apsìveži, valgyk sūrį su kirmėlėmis, t. y. jei širdis priema. Kas gi su anuo apsivežė́s valgyti iš vieno bliūdo. Kas ten apsivežė́s su ana. Aš neapsìvežu senu žmogu. Valgėm, ką apsivežė́jom, darbo nevengėm, dulkių nebijojom ir ilgą amžių turėjom. <br/>3. <span class="explanation">nesigėdyti: </span> Ir apsìveža nu seno [krautuvėje] kelias kapeikas nusukti. Ale tu apsivežė́k – par akis vaga. Apsìvežant maluoti, gal vežimus primaluoti. Aš neapsìvežu dėl tokių nėkų į akis lįsti. <br/><b>nusivežė́ti, </b>nusìveža, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">turėti kantrybės, pakęsti: </span> Nenusìvežu su vaikais. Bet tu ir nusìveži su tais vaikais ten peckotis. Aš nusìvežu su bitėms. <br/>2. <span class="explanation">norėti, galėti: </span> Nebnusivežu rokuotis, t. y. nepaslenku, bi pavargęs. Nebnusìvežu eiti ten, t. y. nepaslenku. Ans nebnusivežąs, by mieguostas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.