apvienėti

vienė́ti, -ė́ja, -ė́jo. likti vienam.
apvienė́ti.

1. likti bent kiek vienam, vienišam, atsiskirti: Apvienėjęs, vienas sau esąs, atsišalinęs, atsiskyręs.

2. likti apleistam, nuošaliam, ištuštėti: Dabar šie mūrai tušti ir apvienėję, nes nuo didžiojo karo metų maldininkų juose beveik nėra. Baisu man, kad mano mylimoji taip toli atėjo, kad beveik nori jau rasti mano apvienėjusioje grinčioje kitą žmogystą. Kaipo liudintojai praėjusių atsitikimų styri šitos apvienėjusios sutriušėjusios sienos.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apvieneti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vienė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">likti vienam. </span> <br/><b>apvienė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">likti bent kiek vienam, vienišam, atsiskirti: </span> Apvienėjęs, vienas sau esąs, atsišalinęs, atsiskyręs. <br/>2. <span class="explanation">likti apleistam, nuošaliam, ištuštėti: </span> Dabar šie mūrai tušti ir apvienėję, nes nuo didžiojo karo metų maldininkų juose beveik nėra. Baisu man, kad mano mylimoji taip toli atėjo, kad beveik nori jau rasti mano apvienėjusioje grinčioje kitą žmogystą. Kaipo liudintojai praėjusių atsitikimų styri šitos apvienėjusios sutriušėjusios sienos.