vildinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. vilti
1.
apvildinė́ti. apvilti 2: Neapvildinė̃j žmonių.
padvildinė́ti. padvilti: Oi bernai natai kytrūs: mergutes zgodnai padvildinė́ja, o tada ema ir pamiršdinėja. Yra tokių, kuriej moka padvildinė́tie. Anas man’ padvildinė́ja.
privildinė́ti. privilti 2: Ir tad tūli jų papiktysis ir privildinė̃s ir nopykantoje turės vienas antrą.
užvildinė́ti. užvilti
2. Užvildinė́jo daug, bet nevedė nė vienos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.