vilsti, -ta, vildo. pasiekti, užvaldyti, įgyti, veldėti.
apvilsti. užvaldyti, užgrobti, apveldėti: Ateikite, palaimintieji Tėvo mano, apvilskite karalystę, jumus pazopostytą. Jiemus pagardėjo valnumas Evangelijos, kursai yra dešimtinių neužmokėt, turėt plebonijas, apvilst kiemus ir turtus bažnyčios. apimti, apsėsti: Viešpatis mane apvil•do ant pradžios kelių savųjų. Jei kurį V. Christus apleidžia, tą tikrai piktoji dvasia apvil•sta. Toksaig yra smarkumas veluokas piktojo ant tų, kuriuos apvilsta. Veluoka prakeiktasis… per nuodžią ir per mirtį apvildęs buvo mažne visą pasaulį. Vieną lapumas apvildo ir tęsia jį visop piktop.
pavilsti.
1. kaip palikimą paveldėti: Tėvainiškai pavilsti.
2. įgyti, užvaldyti, pasisavinti: Kodring ubagas su tavimi netur impt ėdesio, kursai su tavimi tur pavilst karalystą? Karalystės Dievo niekadais nepavils. Palaiminti romūs, nes anys pavils žemę. Turkai, pavil•dę kurią pilį po krikščionimis…, ją stipriai gina ir apveizdi. Šitie yra karaliai žemės, kurius vaikai Izraelio mušė ir žemę jų paėmė (pavildo, paveldėja) anašal Jordano. Darius pavildo karalystę, kaip buvo šešių dešimties ir dvejų metų. Noris visą svietą pavilstumbei, o dūšią savo nusiųstumbei ant paskandinimo. apsėsti: Šatonas, kurį vieną kartą pavilsta, to jau nepaleidžia. Tatai šatonas be abejojimo padarė, kursai jį buvo pavil•dęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.