apvingiuoti

vingiúoti, -iúoja, -iãvo. vìngiuoti, -iuoja, -iavo.

1. būti išsidėsčiusiam vingiais, vingiais eiti: Tanki juoda giraitė, per kurią siauras keliukas vingiuoja. Ten platūs keliai vingiavo, ten aukso vartai spindėjo. Vingiuoja palaukių takai ir keliukai. Dar kelios ryškios raukšlės vingiavo per jo kaktą. Einu per lauką – šienelis pjauta, vingiuoja pradalgėliai. Paneriu vingiavo siauros, kreivos gatvelės. Palei vieškelį vingiavo miestelis. Ringužis bala buvo ir upelė vingiãvo. Upis Šatrijà senovė [je] vingiãvos vingių vingiais. Kai tiesiog, tai būt arčiau, o kad vingiúojasi kelias, tai galas. Te upelis vingiúojas. Suvisai šunkelukas vìngiuodavos [į Skaudvilę]. Susitikimo vieta nebuvo iš patogiausių: pro ąžuolą vingiavosi takas.

2. judant kaitalioti kryptį, daryti vingius: Vingeliais vingiúodami lekia paukščiai. Bėga susistvėrę vingiúodami. Eina kaip žaltys vingiúodamas. Panašiai kaip ir ungurys, [vėgėlė] plaukioja visu kūnu vingiuodama. Šiam sunkiam darbui. apibūdinti Kuršių marių žvejai turėjo susikūrę virtinę specialių žodžių: kartenti, virtauti, šlakuoti, sūkuriuoti, vingiuoti. Par keturias dienas ir naktis tai šen, tai ten vingiavo po pūsčias ir grioviu Eberikas, kad nieks nesurastų. Balandvanagis pakilęs skrenda vingiuodamas aukštyn. Vìngiuo [ja] dideliai važiuodamas [girtas]. Užmigo: vìngiavo vìngiavo ir įvažiavo į pakelės griovį. Daugiau naujienų nebežinau, musėt, daugiau nebeatrašysiu, kol parvažiuosi, kad taip žadi vingiuoti, ilgai kely užtruksi. Ji. vingiavo artyn. Mūsų gyvenimas vingiúoja vingiúoja ir nuvingiuoja. Seniau tiesiai movė, i tiek, daba reik apsukuo vingiúoti, gražinti [kalbą]. Vingurgurkli, kur vingiuoji? – Tylėk, maure praskustoji. Beeitąs, besivingiúojąs didžiausis gluodenas.

3. vizginti: Nubėgo lapė uodega vingiuodama.

4. vingiais austi: Martelės austa, aš nedėvėsiu, martelės vingiúota, nesigėrėsiu. vingiais puošti.

5. dainuoti ringuojant gaidą: Dailiai vingiuodamas melodiją Rupinskas įsismagina.

6. suktis iš bėdos: Tu vingiúokis šiaip ar teip, o nuo pabaudos žmogus vis tiek neišsivingiuosiu.
apvingiúoti. apjuosti vingiu: Upelis tokis, Varėnė, apvingiúoja aplink kaimavietę. apsivynioti: Avino ragai apsivingiãvę aplink akis.
atvingiúoti.

1. vingiuojant priartėti: Nuo kaimo labai gražiai matyti, kaip atvingiuoja upė iš tokių, iš tų didelių girių. Iš Pagirėnų atsivingiavęs keliukas.

2. raitantis, vingiuojant ateiti, atšliaužti: Matau – kirmėlė atvingiúoja.

3. atvilnyti: Iš kažkur atvingiuoja, atplaukia tyli, svajinga muzika.
įvingiúoti. vingiuojant kur patekti: Merkinėj Merkys invingiúoja in Nemuną. Ar anie įvingiúos į tą kalną?. Kelias mėtosi iš dešinės kairėn, neriasi pakalnėn, vikriai įsivingiuodamas išsineria viršūnėn. įsijungti, įsiterpti, pritapti: Mano sesuo greit in kalbą insivìngiuoja. Įsivingiavaũ in pensiją.
išvingiúoti. išvìngiuoti.

1. išdėstyti vingiais: Tada buvo išvìngiuoti keliai, visai ne taip. Jei bus sraunūs upeliai, išvingiúoti keleliai, nedatrivosiu. Upelis visaip išsivingiãvęs. Takų takai išsivingiãvę, trypa mina visi kaip šatonai. Gatvelės įvairiai išsivingiavusios. Per girią eis išsivingiãvęs takutis. Siaura, išsivingiavusi tarp aukštų krantų sąsmauga. vingiais apimti: Vienų augalų šaknys panašios į gyvates, susiraizgo, susirango ir išvingiuoja didžiulius dumblynų plotus.

2. kaitaliojant kryptį išeiti: Prisisprogę sunkiai išvingiúo [ja] tais keliukais. Išsivingiãvęs kaip žaltys. Tai pasakęs rudbarzdis išsivingiavo pro duris.

3. iškreivinti: Jei žmogus; riekdamas duoną, riekę išvingiuoja, tai toks žmogus yra melagis. Kraujagyslė buvo išsivingiãvus.

4. išraštuoti: O kas ma [n] išaus plonas drobeles? O kas ma [n] išvingiuõs vingių rašteliais. Nupirk man trūbeles, aukseliu paauksuotas, deimantu išvingiuotas. išrašyti: Tebėra ir pirmasis puslapis, aiškiai išvingiuotos raidės: „Vilniaus aušra“.

5. išdainuoti, kaitaliojant gaidą: Ji kalbėdama žodžius išvingiúoja lyg dainuodama. Kol viską [Kalvarijos kalnų] išvingiúo [ja],
praeina dvi trys valandos. Būdingiausios yra dainos, turinčios lėtą, labai išvingiuotą, toli nusitęsiančią melodiją. Pakyla [pempė],
apskrenda porą ratų, kelis kartus išvingiuoja savo dejonę ir nusileidžia vėl ant kupsto.

6. pašokti: Nieko. Su pavasariu atsigausi, suktinį dar išvingiuosi.

7. išsisukti, išsipainioti iš bėdos: Ar mas išvingiúosma, a visai mumis suraitys? Reikia smegenis įtempti, kad kaip nors išvingiuotum. Žmonys nenora liežuvių, o be liežuvių nėkas neišsivingiúo [ja]. Jis iš tos bėdos išsivingiuos.

8. atsirasti kokiam rezultatui: Giesta (kalba) gražiai, ale kas iš to išsivingiúos.
nuvingiúoti

1. vingiais nusitęsti: Nuo tavo gimtosios gryčios slenksčio per kiemą, per seną sodą, per pievą paruge nuvingiuoja baltas takelis. Žilaitienė sėdėjo ir sėdėjo, vis žvelgdama pro langą į siaurą keliuką, nuvingiuojantį už alksnyno. Abu pažvelgė į vieškelį, pro sodybas nusivingiuojantį į beržyną. Upė nusivingiuoja tarp kalnų. Kraujagyslės nusivingiuoja per tinklainę.

2. vingiais nutolti: Mudu, lengvai atsidusę, nuvingiavome Kauno link. Padange nuvingiavo gervių virtinės. | Nuvingiãvo gyvatė. Milžino šešėlis nusidriekė, nusivingiavo arimais.

3. nuskambėti tolyn: Dūdos garsas nusivingiuoja kažin kur toli.

4. vingiais nudėlioti: Priėmė [prezidentą A. Smetoną],
i toros vainikais buvo nuvingiúotos.
pavingiúoti. pavìngiuoti.

1. kiek vingiuoti: Mūsų takas, pavingiavęs aukštyn, išėjo į kiek lygesnę aikštę. Nusileidęs nuo kalno nunėrė į tankynę. Pavingiavęs po ją pribėgo upelį. Šis latakėlis, dar kartą pasivingiavęs, sueina į didesnį latakėlį.

3. šiaip taip, vargiai įskaitomai parašyti: Galiu pavardę pavingiúoti. Pavingiúo [ja] [daktaras] receptą, i vaistinė [je] neparskaito. Pavingiaváu kaip su vištos koja, a parskaitys? pabraukti vingiuota linija: Šiaip taip pavingiúoju brūkšmę, tiek temoku. Parašytus žodžius pavingiãvo pieštuku.
pérvingiuoti. perkirsti vingiuota linija: Skersai juos. du kartu pervingiuoja klampus upelis.
pravingiúoti. pro šalį praeiti, praslinkti: Iš nakties gilumų išnirę, pravingiuojam sąsiaurius. Kur užburtoji auksinė gyvatėlė karkliuko link pravingiavo, rausvų gyvatžolių rūkai driekiasi.
privingiúoti. priraizgyti: Mokėjo puodus pagražinti: privingiúos visokių paukščiukų, linijikių. Lietuviai tyčia privingiuodavo klystkelių, kad suklaidinti svetimieji pelkėse galą gautų. Privingiuos vagų galybę.
suvingiúoti

1. suraityti, sukreivinti: Suvìngiavo, suko [visi] nu savo žemės tą [naujai tiesiamą] kelią. | Audeklą paimam ir tep gabalais vieną ant kito dedam dedam, suvingiúojam. Vižiūna susivingiuodama padaro alkūnę. Jau gerai buvo kojų venos susivìngiavusios. Sprukau į pirkią ir kilpas sukišau į ugnį. Jos susivingiavo kaip gyvatės.

2. pasirodyti vingiuojant: Žaltys nesislėpė, tingiai suvingiavo, pakėlė galvą ir įsižiūrėjo gelsvom akutėm. Suvingiúo [ja] kaip gyvatė, tas žaibas pavojingas. Sublizgėjo, suvingiavo žaibas ir vėl, ilgai nutęsdama, sugrumėjo griaustinė.

3. susigarbanoti: Tavo plaukai gražiai susivingiãvę.
užvingiúoti

1. raitantis užsliuogti: Ant eglinių, pilkų liepto lentų raivėsi didelis sliekas, matyt, nuo pakrantės žemės užsivingiavęs ant tiltelio.

2. uždainuoti, užringuoti: Šilagaidis, paliovęs rėkti skvarbiu balsu, užgieda, užvingiuoja smagią giesmę ir nuskrenda.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vingiúoti, </b>-iúoja, -iãvo. vìngiuoti, -iuoja, -iavo. <br/>1. <span class="explanation">būti išsidėsčiusiam vingiais, vingiais eiti: </span> Tanki juoda giraitė, per kurią siauras keliukas vingiuoja. Ten platūs keliai vingiavo, ten aukso vartai spindėjo. Vingiuoja palaukių takai ir keliukai. Dar kelios ryškios raukšlės vingiavo per jo kaktą. Einu per lauką – šienelis pjauta, vingiuoja pradalgėliai. Paneriu vingiavo siauros, kreivos gatvelės. Palei vieškelį vingiavo miestelis. Ringužis bala buvo ir upelė vingiãvo. Upis Šatrijà senovė [je] vingiãvos vingių vingiais. Kai tiesiog, tai būt arčiau, o kad vingiúojasi kelias, tai galas. Te upelis vingiúojas. Suvisai šunkelukas vìngiuodavos [į Skaudvilę]. Susitikimo vieta nebuvo iš patogiausių: pro ąžuolą vingiavosi takas. <br/>2. <span class="explanation">judant kaitalioti kryptį, daryti vingius: </span> Vingeliais vingiúodami lekia paukščiai. Bėga susistvėrę vingiúodami. Eina kaip žaltys vingiúodamas. Panašiai kaip ir ungurys, [vėgėlė] plaukioja visu kūnu vingiuodama. Šiam sunkiam darbui. apibūdinti Kuršių marių žvejai turėjo susikūrę virtinę specialių žodžių: kartenti, virtauti, šlakuoti, sūkuriuoti, vingiuoti. Par keturias dienas ir naktis tai šen, tai ten vingiavo po pūsčias ir grioviu Eberikas, kad nieks nesurastų. Balandvanagis pakilęs skrenda vingiuodamas aukštyn. Vìngiuo [ja] dideliai važiuodamas [girtas]. Užmigo: vìngiavo vìngiavo ir įvažiavo į pakelės griovį. Daugiau naujienų nebežinau, musėt, daugiau nebeatrašysiu, kol parvažiuosi, kad taip žadi vingiuoti, ilgai kely užtruksi. Ji. vingiavo artyn. Mūsų gyvenimas vingiúoja vingiúoja ir nuvingiuoja. Seniau tiesiai movė, i tiek, daba reik apsukuo vingiúoti, gražinti [kalbą]. Vingurgurkli, kur vingiuoji? – Tylėk, maure praskustoji. Beeitąs, besivingiúojąs didžiausis gluodenas. <br/>3. <span class="explanation">vizginti: </span> Nubėgo lapė uodega vingiuodama. <br/>4. <span class="explanation">vingiais austi: </span> Martelės austa, aš nedėvėsiu, martelės vingiúota, nesigėrėsiu. <span class="explanation">vingiais puošti. </span> <br/>5. <span class="explanation">dainuoti ringuojant gaidą: </span> Dailiai vingiuodamas melodiją Rupinskas įsismagina. <br/>6. <span class="explanation">suktis iš bėdos: </span> Tu vingiúokis šiaip ar teip, o nuo pabaudos žmogus vis tiek neišsivingiuosiu. <br/><b>apvingiúoti</b>. <span class="explanation">apjuosti vingiu: </span> Upelis tokis, Varėnė, apvingiúoja aplink kaimavietę. <span class="explanation">apsivynioti: </span> Avino ragai apsivingiãvę aplink akis. <br/><b>atvingiúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vingiuojant priartėti: </span> Nuo kaimo labai gražiai matyti, kaip atvingiuoja upė iš tokių, iš tų didelių girių. Iš Pagirėnų atsivingiavęs keliukas. <br/>2. <span class="explanation">raitantis, vingiuojant ateiti, atšliaužti: </span> Matau – kirmėlė atvingiúoja. <br/>3. <span class="explanation">atvilnyti: </span> Iš kažkur atvingiuoja, atplaukia tyli, svajinga muzika. <br/><b>įvingiúoti</b>. <span class="explanation">vingiuojant kur patekti: </span> Merkinėj Merkys invingiúoja in Nemuną. Ar anie įvingiúos į tą kalną?. Kelias mėtosi iš dešinės kairėn, neriasi pakalnėn, vikriai įsivingiuodamas išsineria viršūnėn. <span class="explanation">įsijungti, įsiterpti, pritapti: </span> Mano sesuo greit in kalbą insivìngiuoja. Įsivingiavaũ in pensiją. <br/><b>išvingiúoti</b>. išvìngiuoti. <br/>1. <span class="explanation">išdėstyti vingiais: </span> Tada buvo išvìngiuoti keliai, visai ne taip. Jei bus sraunūs upeliai, išvingiúoti keleliai, nedatrivosiu. Upelis visaip išsivingiãvęs. Takų takai išsivingiãvę, trypa mina visi kaip šatonai. Gatvelės įvairiai išsivingiavusios. Per girią eis išsivingiãvęs takutis. Siaura, išsivingiavusi tarp aukštų krantų sąsmauga. <span class="explanation">vingiais apimti: </span> Vienų augalų šaknys panašios į gyvates, susiraizgo, susirango ir išvingiuoja didžiulius dumblynų plotus. <br/>2. <span class="explanation">kaitaliojant kryptį išeiti: </span> Prisisprogę sunkiai išvingiúo [ja] tais keliukais. Išsivingiãvęs kaip žaltys. Tai pasakęs rudbarzdis išsivingiavo pro duris. <br/>3. <span class="explanation">iškreivinti: </span> Jei žmogus; riekdamas duoną, riekę išvingiuoja, tai toks žmogus yra melagis. Kraujagyslė buvo išsivingiãvus. <br/>4. <span class="explanation">išraštuoti: </span> O kas ma [n] išaus plonas drobeles? O kas ma [n] išvingiuõs vingių rašteliais. Nupirk man trūbeles, aukseliu paauksuotas, deimantu išvingiuotas. <span class="explanation">išrašyti: </span> Tebėra ir pirmasis puslapis, aiškiai išvingiuotos raidės: „Vilniaus aušra“. <br/>5. <span class="explanation">išdainuoti, kaitaliojant gaidą: </span> Ji kalbėdama žodžius išvingiúoja lyg dainuodama. Kol viską [Kalvarijos kalnų] išvingiúo [ja], praeina dvi trys valandos. Būdingiausios yra dainos, turinčios lėtą, labai išvingiuotą, toli nusitęsiančią melodiją. Pakyla [pempė], apskrenda porą ratų, kelis kartus išvingiuoja savo dejonę ir nusileidžia vėl ant kupsto. <br/>6. <span class="explanation">pašokti: </span> Nieko. Su pavasariu atsigausi, suktinį dar išvingiuosi. <br/>7. <span class="explanation">išsisukti, išsipainioti iš bėdos: </span> Ar mas išvingiúosma, a visai mumis suraitys? Reikia smegenis įtempti, kad kaip nors išvingiuotum. Žmonys nenora liežuvių, o be liežuvių nėkas neišsivingiúo [ja]. Jis iš tos bėdos išsivingiuos. <br/>8. <span class="explanation">atsirasti kokiam rezultatui: </span> Giesta <span class="explanation"> (kalba) </span> gražiai, ale kas iš to išsivingiúos. <br/><b>nuvingiúoti</b><br/>1. <span class="explanation">vingiais nusitęsti: </span> Nuo tavo gimtosios gryčios slenksčio per kiemą, per seną sodą, per pievą paruge nuvingiuoja baltas takelis. Žilaitienė sėdėjo ir sėdėjo, vis žvelgdama pro langą į siaurą keliuką, nuvingiuojantį už alksnyno. Abu pažvelgė į vieškelį, pro sodybas nusivingiuojantį į beržyną. Upė nusivingiuoja tarp kalnų. Kraujagyslės nusivingiuoja per tinklainę. <br/>2. <span class="explanation">vingiais nutolti: </span> Mudu, lengvai atsidusę, nuvingiavome Kauno link. Padange nuvingiavo gervių virtinės. | Nuvingiãvo gyvatė. Milžino šešėlis nusidriekė, nusivingiavo arimais. <br/>3. <span class="explanation">nuskambėti tolyn: </span> Dūdos garsas nusivingiuoja kažin kur toli. <br/>4. <span class="explanation">vingiais nudėlioti: </span> Priėmė [prezidentą A. Smetoną], i toros vainikais buvo nuvingiúotos. <br/><b>pavingiúoti</b>. pavìngiuoti. <br/>1. <span class="explanation">kiek vingiuoti: </span> Mūsų takas, pavingiavęs aukštyn, išėjo į kiek lygesnę aikštę. Nusileidęs nuo kalno nunėrė į tankynę. Pavingiavęs po ją pribėgo upelį. Šis latakėlis, dar kartą pasivingiavęs, sueina į didesnį latakėlį. <br/>3. <span class="explanation">šiaip taip, vargiai įskaitomai parašyti: </span> Galiu pavardę pavingiúoti. Pavingiúo [ja] [daktaras] receptą, i vaistinė [je] neparskaito. Pavingiaváu kaip su vištos koja, a parskaitys? <span class="explanation">pabraukti vingiuota linija: </span> Šiaip taip pavingiúoju brūkšmę, tiek temoku. Parašytus žodžius pavingiãvo pieštuku. <br/><b>pérvingiuoti</b>. <span class="explanation">perkirsti vingiuota linija: </span> Skersai juos. du kartu pervingiuoja klampus upelis. <br/><b>pravingiúoti</b>. <span class="explanation">pro šalį praeiti, praslinkti: </span> Iš nakties gilumų išnirę, pravingiuojam sąsiaurius. Kur užburtoji auksinė gyvatėlė karkliuko link pravingiavo, rausvų gyvatžolių rūkai driekiasi. <br/><b>privingiúoti</b>. <span class="explanation">priraizgyti: </span> Mokėjo puodus pagražinti: privingiúos visokių paukščiukų, linijikių. Lietuviai tyčia privingiuodavo klystkelių, kad suklaidinti svetimieji pelkėse galą gautų. Privingiuos vagų galybę. <br/><b>suvingiúoti</b><br/>1. <span class="explanation">suraityti, sukreivinti: </span> Suvìngiavo, suko [visi] nu savo žemės tą [naujai tiesiamą] kelią. | Audeklą paimam ir tep gabalais vieną ant kito dedam dedam, suvingiúojam. Vižiūna susivingiuodama padaro alkūnę. Jau gerai buvo kojų venos susivìngiavusios. Sprukau į pirkią ir kilpas sukišau į ugnį. Jos susivingiavo kaip gyvatės. <br/>2. <span class="explanation">pasirodyti vingiuojant: </span> Žaltys nesislėpė, tingiai suvingiavo, pakėlė galvą ir įsižiūrėjo gelsvom akutėm. Suvingiúo [ja] kaip gyvatė, tas žaibas pavojingas. Sublizgėjo, suvingiavo žaibas ir vėl, ilgai nutęsdama, sugrumėjo griaustinė. <br/>3. <span class="explanation">susigarbanoti: </span> Tavo plaukai gražiai susivingiãvę. <br/><b>užvingiúoti</b><br/>1. <span class="explanation">raitantis užsliuogti: </span> Ant eglinių, pilkų liepto lentų raivėsi didelis sliekas, matyt, nuo pakrantės žemės užsivingiavęs ant tiltelio. <br/>2. <span class="explanation">uždainuoti, užringuoti: </span> Šilagaidis, paliovęs rėkti skvarbiu balsu, užgieda, užvingiuoja smagią giesmę ir nuskrenda.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.